Kelininkai neslepia, kad Lietuvos kelių ir kitos, kritiškai svarbios infrastruktūros būklė yra… kritinė. Nepaisant to, tiek Seimo valdantieji, tiek premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama šalies Vyriausybė į šią problemą linkę žiūrėti atsainiai. Reikiamo finansavimo keliams, tiltams ir viadukams iš kitų metų biudžeto taip pat, bent kol kas, nenorima skirti.
Toks aplaidumas, Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus vertinimu, šaliai gali kainuoti labai brangiai.
„Energetikos ministerija nepanaudoja visų jos žinioje esančių milijoninių lėšų. Tuo pat metu savivaldybės jau tris metus laukia RFF lėšų – 2,5 mlrd. eurų, tačiau šie pinigai, kuriuos turėtų skirti Finansų ministerija, vis dar nepasiekė galutinių gavėjų. Kalbant apie Susisiekimo ministeriją, ji neslepia, kad jai trūksta beveik 400 mln. eurų, todėl ypatingą reikšmę kraštui turintys keliai pasilieka absoliučiame užribyje. Utenos kelias iš viso tapo Lietuvos gėda. Kadaise gerais keliais garsėjusi Lietuva dabar ritasi žemyn ir tik laiko klausimas, kada dėl šios infrastruktūros būklės įvyks nelaimė“, – pabrėžė J. Pinskus.
Pasak jo, aiškaus atsakymo, kodėl keliai palikti likimo valiai ir kodėl nepanaudojamos turimos lėšos, vis dar nėra. O institucijų atstovų teiginiai apie tai, kad viską esą lemia išaugusios kainos bei vangiai vykstantys konkursai, politiko neįtikino.
„Su keliais kitais Ekonomikos komiteto nariais nuvykome susitikti su Lenkijos viešųjų kelių departamento vadovu Jaroslavu Vaškievičiumi (Jaroslaw Waszkiewicz). Viešnagės tikslas buvo išsiaiškinti iš kur lenkai gavo tiek pinigų, kad per 10 metų padarė stebuklą ir, kalbant apie kelius, aplenkė net Vokietiją. Pasirodo, jie 2004 metais įkūrė fondą, į kurį nukreipė kelių mokestį ir pusę akcizų mokesčio. Taip pat fondas gali skolintis lėšas ir leisti obligacijas, nes turi nuolatines pajamas. Po 18 mėn. Lenkija pateikia paraišką ES ir pastaroji kompensuoja 85 proc. kainos. Tai lemia, kad pinigų lenkams netrūksta, o darbų apimtis stabdo tik turimi pajėgumai ir gaunami medžiagų kiekiai, – patikslino J. Pinskus. – Taip pat lenkai pasidžiaugė, kad sutvarkius kelius žmonės pradėjo keltis į regionus, o paskui juos atėjo ir verslas. Nors tai suprantama – niekas nenori gyventi tokioje vietoje, iki kurios negalima nusigauti ir, priešingai, visi mielai keliasi į lengvai pasiekiamas teritorijas. Taigi, galvojant apie Lietuvos regionų atgaivinimą, vienas iš sudedamųjų kompleksinio problemos sprendimo dalių yra keliai.“
Susitikimas, pasak politiko, davė ir daugiau naudos.
„Lenkijos institucijos vadovas atvirai pasidalino praktinėmis patirtimis. Pasak jo, mokamų kelių šalis planuoja atsisakyti, nes ši idėja nepasiteisino. Jeigu už kelius moka žmonės, jiems tai kliūna, jeigu moka valstybė, smarkiai išauga jos patiriamos išlaidos. Tik keista, kad kai lenkai mokamų kelių atsisako, ši idėja vis aktyviau brukama Lietuvoje. Nes valdantieji nori dar labiau nuskurdinti žmones? – garsiai svarstė J. Pinskus. – Taip pat kaimynai atsisakė kelių 2+1 (dvi juostos į vieną pusę, viena – į kitą), ką dabartiniai valdantieji planuoja daryti Utenos kelyje. Lenkai savo kailiu patyrė tokios idėjos keliamas problemas, todėl dabar visur tiesia tik 2+2 (po dvi juostas į kiekvieną pusę) kelius. Ir jie mielai dalinasi savo patirtimi, todėl man visiškai nesuprantama, kodėl iki šiol niekas iš valdančiųjų tuo nepasidomėjo ir nepasiūlė pritaikyti jų gerosios patirties mūsų krašte. Juolab kad tai padaryti yra visai paprasta, o rezultatus mes visi pajustume labai greitai. Nepaisant to, valdžia daro viską, kad gerų kelių Lietuvoje nebūtų.“
