Nežinia kam ir už ką švaistydama į kairę ir dešinę šimtus milijonų, dabartinė valdžia nepamiršta priminti, kad duonos kąsniui turėtume užsidirbti patys. Gyvenimo tiesa sena ir žinoma, tik ne visada tinkamai pritaikoma ten, kur reikia. Neiškentęs, Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė tokį įrašą:
„Kas man iš tos laimės ir iš tos garbės?
Kažkada dainavo Lietuvos konservatorių patriarchas.
Šiandien galiu perfrazuoti šį klausimą pagal Širvintų rajono aktualijas – kas iš to istorinės sostinės STATUSO Kernavei, jos žmonėms ir turistams? Kas iš to STATUSO Trakams?
Dar 2022 m. pradžioje kartu su frakcijos kolegomis palaikėme ir džiaugėmės, kai Seimas gana vieningai nubalsavo, kad istorinės sostinės teritorijos statusą turės Kauno senamiestis, Kauno miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu, Vilniaus senamiestis, Kernavė ir Kernavės archeologinė vietovė, Trakai ir Senieji Trakai.
Jau tada, svarstant įstatymo projektą, buvo daug kalbėta apie tikslinį finansavimą, būtinybę skirti lėšų UNESCO pasaulio paveldo objektų pritaikymui XXI a. sąlygoms, investicijų į infrastruktūrą būtinybę, norint išlaikyti šių ypatingų vietų unikalumą, išnaudoti jų potencialą.
Vilčių buvo. Visgi tenka pripažinti, kad nei kiek nenustebau sulaukęs žinios iš mano atstovaujamo Širvintų rajono apie tai, kad VYRIAUSYBĖ, o tiksliau FINANSŲ MINISTERIJA atėjus laikui numatyti tikslines lėšas istorinėms sostinėms savivaldybių biudžetuose, net NEKETINA SKIRTI JOKIO finansavimo.
SIŪLOMA – susirinkite iš vietinių rinkliavų už automobilių stovėjimą aikštelėse“.
Pasiūlymas, sutikite geras, tik štai Seimo narys pastebi: o ką daryti, jei tokių aikštelių nėra? Jei būtent tokių aikštelių + suremontuotų gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, modernaus apšvietimo ir daugelio kitų turizmo infrastruktūrai būtinų dalykų ir reikia?
„Kernavės miestelio situacija reikalauja esminių, ūkiškų ir gana greitų sprendimų, investicijų tam, kad UNESCO paveldo lobis – archeologinė vietovė – būtų pasiekiama, prieinama, patraukli ir tinkamai sutvarkyta.
Ar gali Širvintų rajono Kernavė lygintis su didmiesčiais ar kurorto statusą jau senokai turinčiais Trakais biudžetu ir finansinėmis galimybėmis?
Suprantama, kad NE. Todėl ir pikta, kad vienais įstatymais durys tarsi atidaromos, o kitais užtrenkiamos prieš akis.
Galiu tik priminti ir dabartinės Vyriausybės pareikalauti prisiminti, kokius finansinius įsipareigojimus prisiėmė, kai 2004 m. labai reikėjo, kad Kernavė būtų įtraukta į UNESCO?
Ar nuo tų 2004 m. Kernavėje, Širvintų rajone gyvenantys, ar tūkstantinės minios į ją atvykstančių turistų kažką žino apie skirtas lėšas? Kas buvo atlikta, padaryta turizmo infrastruktūrai?
Statusais sotūs nebūsime. Neišlaikysime ir paveldo. Nepridėsime vertės ir mūsų Lietuvos įvaizdžiui“.
Nesigaudantis peripetijose skaitytojas valdžiai ims antrinti siūlydamas, kad visa tai būtų įrengta iš rajono biudžeto. Valdžia sostinės (tiesa, istorinės) statusą per 200 gyventojų turinčiai Kernavei davė. Tik kokia nauda iš to žodžio sostinė? Mūsiškė net neturi miesto statuso, nors štai Panemunė, kurioje gyvena net mažiau gyventojų, šį statusą turi!
Merė Živilė Pinskuvienė pritarė sutuoktiniui ir su jai būdingu kandumu suskubo paaiškinti, ką mano apie pirštu parodomą finansavimo šaltinį (tiksliau – valdžios atkištą penkių pirštų kombinaciją). Merė daiktus pavadino taip, kaip juos yra įpratę vadintis daugelis mūsų:
„Kai ant galvos uždeda karūną, o į rankas įduoda ubago lazdą.
Vyriausybės išvada ir Finansų ministerijos pasiūlymas – istorinei sostinei Kernavei – špyga.
Rašo, jei norit pinigų, susirinkit iš žmonių.
Tai dabar ir galvojam, kaip čia tai padaryti.
Automobilių stovėjimo aikštelės – vos kelios po kelias vietas.
Administratorių pasamdyti bus brangiau nei rinkliavos surinktume.
O pakvėpuoti, pasigrožėti piliakalniais ir gamta plūsta tūkstančiai.
Tai belieka atsisėsti su Kernavės Ryžiku kažkur ant suoliuko ir kiekvieno atvykstančio pareikalaut susimokėti:
• Už gryną orą.
• Už gražų vaizdą.
• Už kiekvieną proto bokštą Vyriausybėje.
Ką manot? Turėtų užtekti?“
Mažiau informuotam ir vėl padėsime: minėdama Ryžiką, Širvintų rajono savivaldybės merė kalba apie vietos klebono Mariaus Talučio katiną Naglį. Šis verslininko uoslę turintis keturkojis pats save išlaiko iš turistų jam paaukojamų pinigėlių – per praėjusią vasarą užsidirbo 300 eurų, kurių pakako pamaitinti ne tik jį, bet ir kartu gyvenantį Naglio brolį ir dar šunį. Garsusis katinas net turi savo instagramo paskyrą „Kernavės ryžikas“.
Užsimindama apie konkurenciją Ryžikui, merė primena, kad mūsų savivaldybė ir taip nesėdi sudėjusi rankas:
„Verčiamės per galvą, kad iš turimo biudžeto galėtume bent kiek pagerinti infrastruktūrą Kernavėje: šiemet iš gaunamo keliams 1,3 milijono eurų beveik 1 milijonas skirtas Kernavei.
Reikia suprasti, kad kiekvienas darbas atliekamas saugomoje teritorijoje išbrangsta (reikalingi archeologiniai tyrimai ir kt.).
Galima sakyti, kad investuodami į Kernavę nuskriaudžiame visą likusį rajoną.
Bet kai valstybė tegali atkišti tik špygą, nelieka nieko kito.
Sakysit, per šventes į miestelį suplūsta daugybė žmonių, o įėjimas į Gyvosios archeologijos dienų festivalį mokamas. Tačiau tas lėšas gauna rezervato direkcija, pavaldi Kultūros ministerijai.
Rezervato teritorija Savivaldybei nepriklauso, tačiau surinkti šiukšles, uždegti lempas ir prisiimti visus priekaištus už trūkstamą infrastruktūrą – jau Savivaldybės funkcija.
Va taip ir gyvenam.“
