Lapkričio 16–oji – Lietuvos pašto diena

Oficialiai laikoma, kad Lietuvos paštas įkurtas 1918 metų lapkričio 16 dieną, kai finansų, prekybos ir pramonės ministras Martynas Yčas pasirašė potvarkį dėl Lietuvos pašto valdybos įkūrimo. Nuo tada ir skaičiuojama Lietuvos pašto istorija.

Kiek pašto įstaigų veikė rajone. Pašto valdybos 1925 metų Lietuvos pašto, telegrafo ir telefono įstaigų, agentūrų sąraše minimos tik trys dabartinėje rajono teritorijoje veikusios pašto įstaigos. Tai VII eilės Širvintų pašto–telefono įstaiga, pavaldi Ukmergei, taip pat Gelvonų ir Musninkų pašto–telefono agentūros. Pirmoji buvo pavaldi Ukmergės pašto–telefono–telegrafo įstaigai, o buvusi Musninkuose – Širvintų pašto–telefono įstaigai.

Pagal tuo metu galiojusias kompetencijas, visuose pašto punktuose buvo priimama ir išduodama paprasta pašto korespondencija ir parduodami pašto, taip pat žyminiai ženklai. Visose agentūrose buvo priimamos pašto perlaidos iki 50 litų. Pašto–telefono agentūrose taip pat būdavo priimama ir išduodama registruota pašto korespondencija, telegramos, buvo galima kalbėtis telefonu.

Per dešimtmetį šalies pašto įstaigų tinklas smarkiai išsiplėtė. Analogiškame 1935 metų sąraše be šių trijų pašto tarnybų ir agentūrų jau paminėta daugiau.

Širvintų pašto–telefono įstaiga priskirta VI eilei, joje buvo teikiama L kategorijos telefonijos paslauga: buvo galima kalbėtis 8–14 ir 17–19 val.

Prie Širvintų pašto–telefono įstaigos veikė Kiauklių, Šešuolėlių ir Zibalų pašto–telefono agentūros, Širvintų įstaigai taip pat buvo pavaldi Musninkų pašto–telefono įstaiga. Šioje taip pat buvo teikiama L kategorijos telefonija. Musninkų paštas turėjo du padalinius – Čiobiškio ir Kernavės pašto–telefono agentūras.

Kaip ir paštas Musninkuose, per dešimtmetį nuo agentūros iki stambesnio padalinio išaugo ir Gelvonų pašto–telefono įstaiga. Jis tebebuvo pavaldus Ukmergės pašto–telefono–telegrafo įstaigai, bet įgijo padalinį – Bagaslaviškio pašto–telefono agentūrą su praplėstomis operacijomis. Tai reiškė, kad Bagaslaviškyje jau buvo priimamos vidaus pašto perlaidos iki 100 litų, priimama ir išduodama neįvertinti vidaus pašto siuntiniai iki 5 kg ir vidaus pašto išperkamosios siuntos iki 100 litų.

Lietuvos paštuose taip pat buvo galima įsigyti vekselių blankų, paskolos lakštų ir aukoti pinigus, pavyzdžiui Ginklų fondui. 1935 metais Gelvonuose vienas aukotojas jam skyrė 50 litų. 1939–ųjų spalį Lietuvai atgavus Vilnių, visos šalies pašto įstaigos aukojo lėšų Vilnijos lietuviams. Surinkta per 11 tūkst. litų. Iš paskelbto sąrašo sužinome, kad Gelvonų pašto darbuotojai paaukojo 12 litų.

Lietuvos pašte taip pat veikė pašto tarnautojų kasa, kuri šelpė savo narius. Iš mėnraštyje „Pašto pasaulis“ skelbtų šelpiamųjų sąrašų galima nustatyti, kad 1933–1940 metais Širvintų pašte dirbo J. Budrys, Juozas Stuparas, Juozas Lelešius, A. Mačiulaitis, Mykolas Ničikauskas. 1938 metais II eilės laiškininku į Gelvonus buvo paskirtas K. Bagdonas. Jis pakeitė birželį mirusį S. Kernagį.

Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Naujienos iš interneto
scroll to top