Rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena

Pradžios mokyklos mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursų dalyviai pynimo darbų pamokoje Ukmergėje (1930). Mokytojai mokosi, kad šių rankdarbių galėtų išmokyti savo mokinius. Neabejotina, kad tarp mokytojų yra ir dirbusių Širvintų, Musninkų, Gelvonų valsčiuose. vle.lt nuotr.

Kada buvo įkurtos pirmosios mokyklos dabartinėje Širvintų rajono teritorijoje pasakyti sunku, nors štai istorikas Jonas Stankevičius mūsų laikraštyje yra rašęs, jog dar 1912-1918 m. Širvintose veikė 2-jų klasių aukštesnė vidurinė mokykla, kurioje iki 1915 m. buvo dėstoma rusiškai, o paskui – lenkiškai.

Greičiausiai tai tik dalis informacijos apie Širvintose veikusias mokyklas.

Neseniai rašėme apie Širvintose neišlikusios cerkvės istoriją. Suprantama, kad viename straipsnyje nebuvo galimybių atskleisti visų cerkvės pastatymo detalių, tad kartais pažersime įvairių faktų, kuriuos pavyko sužinoti iš XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje ėjusio „Vilniaus eparchijos žinyno“. Čia galima aptikti skurdžių užuominų ir apie tuometinį švietimą Širvintose.

1897 metais, kai pirmąkart prabila apie cerkvės būtinybę Širvintose, valsčiaus centru buvusiose Širvintose šventyklos stačiatikiams (pirmiausia – čia dirbusiems rusų valdininkams, o iš viso Širvintose ir apylinkėse gyveno apie 100 tokių šeimų) nebuvo. Tačiau kartą per mėnesį atvykdavo Gelvonų cerkvės šventikas Joanas Davidovičius, kuris valsčiaus patalpose laikydavo įvairias apeigas.

1897 metų rugpjūčio 30 dieną Širvintose pamaldas laikiusiam Davidovičiui vietos stačiatikiai už nuolatines paslaugas įteikė nedidelį apdovanojimą. Tačiau šventikas atlygio nepriėmė ir pasiūlė šią sumą už procentus įnešti į Valstybės banką, kad būtų galima pastatyti cerkvę, apie kurią kalbama jau seniai. Šventikas pasiūlė įkurti komitetą, kas ir buvo padaryta lapkričio 14-ąją. Komiteto pirmininku išrinktas Širvintų teismo tardytojas Ivanas Ivanovičius Mrazovskis, o pavaduotoju – Širvintų girininkas Ivanas Petrovičius Kedrovas.

Per steigiamąjį susirinkimą taip pat nutarta surinkti 200 rublių „mažai cerkvei pastatyti“ ir kreiptis į bažnytinė vadovybę „prie cerkvės įsteigti mokyklą mergaitėms“.

Straipsnyje apie šį sumanymą taip pat rašoma, kad nei Širvintose, nei apylinkėse tokios mokyklos mergaitėms ir „prie jos cerkvės“ nėra, o poreikis labai jaučiamas.

„Mokyklą mergaitėms ir prie jos įsteigtą cerkvę suprasdami palaikė ne tik vietos stačiatikiai, bet ir sentikiai, katalikai ir žydai, kurie Širvintų komitetui tam reikalui paaukojo nereikšmingus savo įnašus,“ – rašoma straipsnyje ir pasakojama, kad komitetas nutarė prašyti aukoti mergaičių mokyklos ir cerkvės prie jos įkūrimui.

Iš to, kad ketinta įkurti ne mokyklą apskritai, o mokyklą mergaitėms „su rankdarbių kursu“ galima įtarti, kad tradicinė liaudies mokykla Širvintose 1897 metais jau veikė.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 27 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+