Puoselėję amžinąsias vertybes, žadinę atgimimą

Puoselėję amžinąsias vertybes, žadinę atgimimą
Kiaukliuose gyvenanti Ona Polkienė turi sukaupusi didžiulį senų nuotraukų archyvą. Tai daugiausiai Kiauklių parapijoje vykusius įvykius menančios fotografijos. Pasak kiauklietės, nuotraukos yra praeities liudininkės ir gyvoji atmintis. Būtent jos mena Kiauklių parapijoje tarnavusius kunigus – šviesos skleidėjus, pasišventusius Dievui ir žmonėms. Ona Polkienė, parodžiusi praėjusio amžiaus pabaigoje Kiaukliuose kunigavusio kunigo Juozapo Andrikonio fotografiją, sakė, kad jo iniciatyva buvo pradėta atstatyti prieš karą sudeginta Kiauklių bažnyčia. O Kiauklių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios istorija prasminga, didinga ir garbinga.
Kiaukliečiai visada rūpinosi bažnyčia
VIKIPEDIJOS duomenimis, 1758 metais vyskupas Mykolas Jonas Zenkovičius naujai pastatytos Kiauklių bažnyčios altarijai dovanojo Vazgūnų kaimą su palivarku. 1817 metais bažnyčia Kiaukliuose buvo perstatyta. 1858 metais jai pakeisti sienojai. 1869 metais, iškėlus iš Kiauklių kunigą, valdžia neleido skirti kito dvasininko. Policija pateikė neteisingus duomenis, taip „įrodydama“, kad bažnyčia nereikalinga. 1871 metais Vidaus reikalų ministras įsakė ją uždaryti ir nugriauti. Tikintieji atvykusių griauti kareivių prie bažnyčios neprileido, įnirtingai gynė šventovę. 1872 m. sausio 20 d. valdžios įsaku maldos namai grąžinti tikintiesiems.
Kiauklių bažnyčios gynimas sustabdė beatodairišką Vilniaus vyskupijos bažnyčių uždarinėjimą. 1906 metais patvirtintas naujos medinės bažnyčios projektas (autorius – Tomas Tišeckis). Per trejetą metų šventovė buvo pastatyta. 1909 metų pradžioje komisija priėmė naują bažnyčią, joje leista rengti pamaldas. 1941 metų birželį kareiviai bažnyčią padegė. Amžininkų teigimu, buvo šiurpus vaizdas. Dūmų kamuoliai matėsi už kelių kilometrų, nepakeliamas karštis neleido prie degančios šventovės net prisiartinti. Liko tik akmeniniai pamatai, laiptai, puošni šventoriaus tvora ir Marijos statula. Sudegė ir dalis Kiauklių miestelio. Tarybiniais metais valdžia leidimo naujos bažnyčios statyboms nedavė. Vietos gyventojai, vadovaujami klebono Dominyko Pieškaus, maldos namus įrengė buvusioje prieglaudoje. Kunigas Dominykas Pieškus Kiaukliuose kunigavo 27 metus, padėjo parapijiečiams iškęsti karo ir pokario baisumus.
Prieškarį menančių parapijiečių teigimu, senoji Kiauklių bažnyčia buvo tapusi pagrindiniu miestelio simboliu. Jos didžiulis bokštas iš tolo pasitikdavo atvykstančius parapijiečius ir rodydavo kelią į Kiauklius.
27 metus Kiaukliuose kunigavo Dominykas Pieškus
Domininkas Pieškus gimė 1897 m. spalio 8 dieną Juknonių kaime, Lyduokių parapijoje, mokėsi Vilniuje, 1916 metais įstojo į Kunigų seminariją, 1921 metais buvo įšventintas į kunigus. Kunigavo Švenčionyse, Kalesninkuose, Miežėnuose. 1932 metais paskirtas Zibalų parapijos klebonu. Pasak kraštotyrininko Kazio Misiaus, nuo 1934 m. vasario 16 dienos kunigas Dominykas Pieškus Zibaluose įvedė tiktai lietuviškas pamaldas. 1934 m. balandžio 15 dieną Zibalų parapija atsisveikino su savo ganytoju ir jį iškilmingai išlydėjo į Kiauklius.
Kiaukliuose Dominykas Pieškus iki pat mirties rūpinosi parapijiečiais. Juos krikštijo, laimino santuokas, guodė netekties valandą. Kunigas mirė 1961 metų gruodžio 20 dieną prie altoriaus, aukodamas šv. Mišias Kiauklių bažnyčioje, palaidotas Lyduokiuose. Verta paminėti, jog Sudokių pradinės mokyklos mokytoja dirbo kunigo sesuo Kazimiera Pieškaitė, už altruistinę ir švietėjišką veiklą pelniusi krašto žmonių meilę ir pagarbą.
Prisimenami ir minimi
Kunigas, kanauninkas, Kaišiadorių vyskupijos valdytojas Juozapas Andrikonis (1909-1999) gimė Šešuolių valsčiuje, mokėsi Šešuoliųose, Giedraičiuose, Ukmergėje, Metropolijos kunigų seminarijoje Kaune, VDU baigė Teologijos-filosofijos fakulteto Teologijos skyrių, 1935 metais įšventintas kunigu. Kunigavo Vievyje, Kaišiadoryse, Merkinėje, Butrimonyse, Molėtuose, Pivašiūnuose, Stakliškėse, Kiaukliuose, palaidotas Kiauklių bažnyčios šventoriuje. Kunigo inicijuoti bažnyčios atstatymo darbai buvo baigti jau po jo mirties, Kiauklių bažnyčia buvo atstatyta ir pašventinta 2000 metais.
Nepriklausomybės atgavimo išvakarėse Kiaukliuose kunigavo kunigas Rokas Puzonas. Senosios bažnyčios šventoriuje darytoje fotografijoje jis drauge su parapijiečiais prie Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejų menančio koplytstulpio. Pasak Onos Polkienės, kunigas Rokas Puzonas parapijiečiams buvęs kilnumo ir pamaldumo pavyzdžiu. Ganytojo pamokslai, lietuvybės puoselėjimas, gražus giedojimas, meilė žmonėms patiko daugeliui parapijos tikinčiųjų.
Kunigai, sėkmingai darbavęsi Kiauklių parapijos pastoracijoje, buvo žmonių mėgiami ir gerbiami, nuolat prisimenami ir geru žodžiu minimi. Jie ne tik propagavo religines vertybes, bet ir žadino tėvynės meilę, tautinį atgimimą.
Romas Zibalas
Nuotraukos iš asmeninio Onos Polkienės albumo
1. 1941 metų birželį sudeginta Kiauklių bažnyčia.
2.  Kunigas Dominykas Pieškus Kiaukliuose kunigavo 27 metus.
1.  Kaišiadorių vyskupijos valdytojas, Kiauklių parapijos klebonas Juozapas Andrikonis.
2. Klebonas Rokas Puzonas (sėdi centre) drauge su Kiauklių parapijos žmonėmis.
Klebonas Rokas Puzonas (sėdi centre) drauge su Kiauklių parapijos žmonėmis.

Klebonas Rokas Puzonas (sėdi centre) drauge su Kiauklių parapijos žmonėmis.

Kiaukliuose gyvenanti Ona Polkienė turi sukaupusi didžiulį senų nuotraukų archyvą. Tai daugiausiai Kiauklių parapijoje vykusius įvykius menančios fotografijos. Pasak kiauklietės, nuotraukos yra praeities liudininkės ir gyvoji atmintis. Būtent jos mena Kiauklių parapijoje tarnavusius kunigus – šviesos skleidėjus, pasišventusius Dievui ir žmonėms. Ona Polkienė, parodžiusi praėjusio amžiaus pabaigoje Kiaukliuose kunigavusio kunigo Juozapo Andrikonio fotografiją, sakė, kad jo iniciatyva buvo pradėta atstatyti prieš karą sudeginta Kiauklių bažnyčia. O Kiauklių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios istorija prasminga, didinga ir garbinga.

Kiaukliečiai visada rūpinosi bažnyčia

Kaišiadorių vyskupijos valdytojas, Kiauklių parapijos klebonas Juozapas Andrikonis.

Kaišiadorių vyskupijos valdytojas, Kiauklių parapijos klebonas Juozapas Andrikonis.

VIKIPEDIJOS duomenimis, 1758 metais vyskupas Mykolas Jonas Zenkovičius naujai pastatytos Kiauklių bažnyčios altarijai dovanojo Vazgūnų kaimą su palivarku. 1817 metais bažnyčia Kiaukliuose buvo perstatyta. 1858 metais jai pakeisti sienojai. 1869 metais, iškėlus iš Kiauklių kunigą, valdžia neleido skirti kito dvasininko. Policija pateikė neteisingus duomenis, taip „įrodydama“, kad bažnyčia nereikalinga. 1871 metais Vidaus reikalų ministras įsakė ją uždaryti ir nugriauti. Tikintieji atvykusių griauti kareivių prie bažnyčios neprileido, įnirtingai gynė šventovę. 1872 m. sausio 20 d. valdžios įsaku maldos namai grąžinti tikintiesiems.

Kiauklių bažnyčios gynimas sustabdė beatodairišką Vilniaus vyskupijos bažnyčių uždarinėjimą. 1906 metais patvirtintas naujos medinės bažnyčios projektas (autorius – Tomas Tišeckis). Per trejetą metų šventovė buvo pastatyta. 1909 metų pradžioje komisija priėmė naują bažnyčią, joje leista rengti pamaldas. 1941 metų birželį kareiviai bažnyčią padegė. Amžininkų teigimu, buvo šiurpus vaizdas. Dūmų kamuoliai matėsi už kelių kilometrų, nepakeliamas karštis neleido prie degančios šventovės net prisiartinti. Liko tik akmeniniai pamatai, laiptai, puošni šventoriaus tvora ir Marijos statula. Sudegė ir dalis Kiauklių miestelio. Tarybiniais metais valdžia leidimo naujos bažnyčios statyboms nedavė. Vietos gyventojai, vadovaujami klebono Dominyko Pieškaus, maldos namus įrengė buvusioje prieglaudoje. Kunigas Dominykas Pieškus Kiaukliuose kunigavo 27 metus, padėjo parapijiečiams iškęsti karo ir pokario baisumus.

Prieškarį menančių parapijiečių teigimu, senoji Kiauklių bažnyčia buvo tapusi pagrindiniu miestelio simboliu. Jos didžiulis bokštas iš tolo pasitikdavo atvykstančius parapijiečius ir rodydavo kelią į Kiauklius.

27 metus Kiaukliuose kunigavo Dominykas Pieškus

Kunigas Dominykas Pieškus Kiaukliuose kunigavo 27 metus.

Kunigas Dominykas Pieškus Kiaukliuose kunigavo 27 metus.

Dominykas Pieškus gimė 1897 m. spalio 8 dieną Juknonių kaime, Lyduokių parapijoje, mokėsi Vilniuje, 1916 metais įstojo į Kunigų seminariją, 1921 metais buvo įšventintas į kunigus. Kunigavo Švenčionyse, Kalesninkuose, Miežėnuose. 1932 metais paskirtas Zibalų parapijos klebonu. Pasak kraštotyrininko Kazio Misiaus, nuo 1934 m. vasario 16 dienos kunigas Dominykas Pieškus Zibaluose įvedė tiktai lietuviškas pamaldas. 1934 m. balandžio 15 dieną Zibalų parapija atsisveikino su savo ganytoju ir jį iškilmingai išlydėjo į Kiauklius.

Kiaukliuose Dominykas Pieškus iki pat mirties rūpinosi parapijiečiais. Juos krikštijo, laimino santuokas, guodė netekties valandą. Kunigas mirė 1961 metų gruodžio 20 dieną prie altoriaus, aukodamas šv. Mišias Kiauklių bažnyčioje, palaidotas Lyduokiuose. Verta paminėti, jog Sudokių pradinės mokyklos mokytoja dirbo kunigo sesuo Kazimiera Pieškaitė, už altruistinę ir švietėjišką veiklą pelniusi krašto žmonių meilę ir pagarbą.

Prisimenami ir minimi

Kunigas, kanauninkas, Kaišiadorių vyskupijos valdytojas Juozapas Andrikonis (1909-1999) gimė Šešuolių valsčiuje, mokėsi Šešuoliųose, Giedraičiuose, Ukmergėje, Metropolijos kunigų seminarijoje Kaune, VDU baigė Teologijos-filosofijos fakulteto Teologijos skyrių, 1935 metais įšventintas kunigu. Kunigavo Vievyje, Kaišiadoryse, Merkinėje, Butrimonyse, Molėtuose, Pivašiūnuose, Stakliškėse, Kiaukliuose, palaidotas Kiauklių bažnyčios šventoriuje. Kunigo inicijuoti bažnyčios atstatymo darbai buvo baigti jau po jo mirties, Kiauklių bažnyčia buvo atstatyta ir pašventinta 2000 metais.

Nepriklausomybės atgavimo išvakarėse Kiaukliuose kunigavo kunigas Rokas Puzonas. Senosios bažnyčios šventoriuje darytoje fotografijoje jis drauge su parapijiečiais prie Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejų menančio koplytstulpio. Pasak Onos Polkienės, kunigas Rokas Puzonas parapijiečiams buvęs kilnumo ir pamaldumo pavyzdžiu. Ganytojo pamokslai, lietuvybės puoselėjimas, gražus giedojimas, meilė žmonėms patiko daugeliui parapijos tikinčiųjų.

1941 metų birželį sudeginta Kiauklių bažnyčia.

1941 metų birželį sudeginta Kiauklių bažnyčia.

Kunigai, sėkmingai darbavęsi Kiauklių parapijos pastoracijoje, buvo žmonių mėgiami ir gerbiami, nuolat prisimenami ir geru žodžiu minimi. Jie ne tik propagavo religines vertybes, bet ir žadino tėvynės meilę, tautinį atgimimą.

Romas Zibalas

Nuotraukos iš asmeninio Onos Polkienės albumo

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

1 Atsakymas į "Puoselėję amžinąsias vertybes, žadinę atgimimą"

  1. praeivis parašė:

    ar ne laikas pakesti statytojas fundatorius ANDRIKONIS vietoj DABRAVOLSKIS ???

Comments are closed.

scroll to top
+