Karinė aeronuotrauka užminė mįslę

Karinė aeronuotrauka užminė mįslę
Turbūt galima neabejoti, kad Bagaslaviškio pavadinimo užuomazgos yra rusų kalboje ir reiškia Dievo šlovinimą (laiminimą). Taip leidžia manyti tas faktas, kad Rusijos imperijos laikais gyvenvietės pavadinimo šaknyje vietoje raidės „a“ buvo raidė „o“: gyvenvietė rusiškai vadinta Boguslaviški, taip ji buvo įvardyta senuose Rusijos imperijos žemėlapiuose, archyviniuose dokumentuose. Beje, raidė „o“ gyvenvietės pavadinime dominavo ir kitose tuomet Rusijos imperijoje plačiai naudotose kalbose: jidiš (žydų) – Bogoslavišok, lenkų – Bogusławiszki.
Toks slaviškas pavadinimas leidžia įtarti anuomet Bagaslaviškyje gyvenus daugiausia ne lietuvių kilmės gyventojų. Šiandien žinoma Bagaslaviškį buvus žydišką. Rusijos žydų internetinės enciklopedijos rujen.ru duomenimis, Bagaslaviškyje gimė XIX a. viduryje Lietuvos ne vienoje vietoje rabinu dirbęs Abramas Chaimas Šasas. Prieš I Pasaulinį karą Bagaslaviškyje gyveno 50 žydų šeimų, tarp jų buvo keli krautuvininkai, smulkūs prekeiviai, puodžius, siuvėjas, 2 batsiuviai, keli vežikai. Kasmet vyko prekymetis. 1910-1920 metais žydų bendruomenei religines apeigas atlikdavo atvažiuojantis rabinas Abraomas Pikas. Per I Pasaulinį karą Bagaslaviškin buvo atkelta apie 500 žydų šeimų iš Kauno ir Ukmergės apylinkių ir greitai deportuotų į Rusijos imperijos gilumą. Visuotinės snipomanijos metu, 1915-ųjų gegužės 27 dieną Bagaslaviškyje įkaitais buvo paimti 6 žydai, tarp jų – rabinas Benjaminas Izraelitas. Įkaitai buvo išsiųsti į Vilniaus policijos valdybą, birželio 25-ąją – paleisti. 1920-1930 metais dauguma jaunų žydų emigravo į JAV. Ketvirtajame dešimtmetyje Bagaslaviškio rabinu dirbo Jerachmielis Jošpė. 1941-aisiais gyveno 10 žydų šeimų, kurių dauguma žuvo per holokaustą, 1941-ųjų rugsėjo 5-ąją.
Grįžtant prie Bagaslaviškio gyvenvietės pavadinimo ištakų, kyla pagrįstas klausimas: kodėl, anot pavadinimo, jame gyvenantys žmonės šlovino (laimino) Dievą? Gal šiose apylinkėse būta tuomet svarbaus religinio įvykio ar reiškinio, kuris atsiliepė žmonių religingumui? Įdomų atsakymo variantą sufleruoja II Pasaulinio karo laikų vokiečių karinė aeronuotrauka, kurioje 1944 metų liepos 20 dieną iš oro buvo užfiksuota situacija prie Šiaulių (Širvintų sen.), pažymėtas netoliese esantis karinis aerodromas. Bet mus šioje nuotraukoje domina kitkas: palei kelią į Bagaslaviškį esantys Gelvonėliai šioje areonuotraukoje kažkodėl buvo pažymėti Bogojewlenie (Dievo apsireiškimo) pavadinimu. Klaida? Juk XIX a. Rusijos imperijos 3 varstų colyje žemėlapyje ši maža gyvenvietė įvardyta kaip Gosp. d. Gelvanki. Vis dėlto, žinant vokiečių meilę tikslumui ir nuoseklumui, galima spėti, kad pavadinimas Bogojewlenie greičiausiai buvo parašytas ne iš lubų, o turėjo šiandien mums nežinomas (arba žinomas tik nedideliam smalsuolių ratui) istorines priežastis.
Parengė Gintaras Bielskis
Bagaslaviškio bažnyčia XX a. pradžioje (rodzima.org)
Kodėl vokiečiai Gelvonėlius pavadino Bogojewlenie? (wwii-photos-maps.com)

Turbūt galima neabejoti, kad Bagaslaviškio pavadinimo užuomazgos yra rusų kalboje ir reiškia Dievo šlovinimą (laiminimą). Taip leidžia manyti tas faktas, kad Rusijos imperijos laikais gyvenvietės pavadinimo šaknyje vietoje raidės „a“ buvo raidė „o“: gyvenvietė rusiškai vadinta Boguslaviški, taip ji buvo įvardyta senuose Rusijos imperijos žemėlapiuose, archyviniuose dokumentuose. Beje, raidė „o“ gyvenvietės pavadinime dominavo ir kitose tuomet Rusijos imperijoje plačiai naudotose kalbose: jidiš (žydų) – Bogoslavišok, lenkų – Bogusławiszki.

Toks slaviškas pavadinimas leidžia įtarti anuomet Bagaslaviškyje gyvenus daugiausia ne lietuvių kilmės gyventojų. Šiandien žinoma Bagaslaviškį buvus žydišką. Rusijos žydų internetinės enciklopedijos rujen.ru duomenimis, Bagaslaviškyje gimė XIX a. viduryje Lietuvos ne vienoje vietoje rabinu dirbęs Abramas Chaimas Šasas. Prieš I Pasaulinį karą Bagaslaviškyje gyveno 50 žydų šeimų, tarp jų buvo keli krautuvininkai, smulkūs prekeiviai, puodžius, siuvėjas, 2 batsiuviai, keli vežikai. Kasmet vyko prekymetis. 1910-1920 metais žydų bendruomenei religines apeigas atlikdavo atvažiuojantis rabinas Abraomas Pikas. Per I Pasaulinį karą Bagaslaviškin buvo atkelta apie 500 žydų šeimų iš Kauno ir Ukmergės apylinkių ir greitai deportuotų į Rusijos imperijos gilumą. Visuotinės šnipomanijos metu, 1915-ųjų gegužės 27 dieną Bagaslaviškyje įkaitais buvo paimti 6 žydai, tarp jų – rabinas Benjaminas Izraelitas. Įkaitai buvo išsiųsti į Vilniaus policijos valdybą, birželio 25-ąją – paleisti. 1920-1930 metais dauguma jaunų žydų emigravo į JAV. Ketvirtajame dešimtmetyje Bagaslaviškio rabinu dirbo Jerachmielis Jošpė. 1941-aisiais gyveno 10 žydų šeimų, kurių dauguma žuvo per holokaustą, 1941-ųjų rugsėjo 5-ąją.

Kodėl vokiečiai Gelvonėlius pavadino Bogojewlenie? (wwii-photos-maps.com)

Kodėl vokiečiai Gelvonėlius pavadino Bogojewlenie? (wwii-photos-maps.com)

Grįžtant prie Bagaslaviškio gyvenvietės pavadinimo ištakų, kyla pagrįstas klausimas: kodėl, anot pavadinimo, jame gyvenantys žmonės šlovino (laimino) Dievą? Gal šiose apylinkėse būta tuomet svarbaus religinio įvykio ar reiškinio, kuris atsiliepė žmonių religingumui? Įdomų atsakymo variantą sufleruoja II Pasaulinio karo laikų vokiečių karinė aeronuotrauka, kurioje 1944 metų liepos 20 dieną iš oro buvo užfiksuota situacija prie Šiaulių (Širvintų sen.), pažymėtas netoliese esantis karinis aerodromas. Bet mus šioje nuotraukoje domina kitkas: palei kelią į Bagaslaviškį esantys Gelvonėliai šioje areonuotraukoje kažkodėl buvo pažymėti Bogojewlenie (Dievo apsireiškimo) pavadinimu. Klaida? Juk XIX a. Rusijos imperijos 3 varstų colyje žemėlapyje ši maža gyvenvietė įvardyta kaip Gosp. d. Gelvanki. Vis dėlto, žinant vokiečių meilę tikslumui ir nuoseklumui, galima spėti, kad pavadinimas Bogojewlenie greičiausiai buvo parašytas ne iš lubų, o turėjo šiandien mums nežinomas (arba žinomas tik nedideliam smalsuolių ratui) istorines priežastis.

Parengė Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

1 Atsakymas į "Karinė aeronuotrauka užminė mįslę"

  1. Jonas parašė:

    Vienas iš Gelvonų lauko dvarų, kuris 1618 m.priklausė Boguslavovičiams, davė pavadinimą ir dabartiniam Bagaslaviškio miesteliui. Beja, 1790 m. Bagaslaviškis vadintas Pakryžiais, gavo turgų privelegiją.

Comments are closed.

scroll to top