1918 m. atkūrus nepriklausomybę, svarbiausias dalykas buvo neraštingumo likvidavimas. Pradžios mokyklos ar jų skyriai buvo steigiami kone kiekviename didesniame Lietuvos kaime. Kadangi trūko specialiai tam skirtų pastatų, patalpos mokykloms dažniausiai buvo nuomojamos iš kaimo gyventojų. Be abejo, toli gražu ne visur mokymosi sąlygos buvo geros. Baigiantis trečiajam dešimtmečiui, daugelyje didesnių kaimų jau veikė specialiai pastatytos mokyklos.
1934 metais duris atvėrė ir naujoji Vileikiškių pradinė mokykla. Specialiai pastatytas medinis pastatas, kuriame buvo įrengtos 46,3 ir 49,8 kv. m klasės. Mokyklos kieme – aikštelė kūno kultūros pamokoms, ūkinis pastatas, rūsys. Mokyklai buvo priskirtas 1,57 ha žemės sklypas, tad norintys verstis žemdirbyste mokytojai tam turėjo galimybes. Beje, šalia mokyklos buvęs daržas tapo savotišku bandomuoju sklypu: dar ir septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje per botanikos ir darbų pamokas mokiniai mielai sėdavo ir prižiūrėdavo daržoves, gėles, eksperimentuodavo.
Vileikiškių mokiniai su mokytojais po 4 skyriaus egzaminų. 1938 metai.
Vileikiškių pradinė buvo 3-jų komplektų mokykla: 2 klasės veikė Vileikiškiuose, 1 – Užušilių kaime (čia klasei kambarys buvo nuomojamas iš vietinio gyventojo).
Vileikiškių pradinėje mokykloje dirbo mokytoja Stasė Ambrazaitienė (Truchlickaitė) ir Antanas Ambrazaitis, o Užušilių komplekte – jaunas mokytojas Juozas Brazaitis.
Vileikiškių pradinės mokyklos statybos 1933 metais. Prie statomos mokyklos nusifotografavę mokiniai, mokytojai ir statybininkai.
Straipsnyje „Musninkų valsčiau mokyklos 1939-1944 metais“ pažymima, kad 1937 metais Vileikiškių pradinę mokyklą baigė 18 mokinių, iš jų – 11 mergaičių; 1938 metais keturių klasių baigimo pažymėjimus gavo 17 mokinių, iš kurių – 10 berniukų; 1939 metais iš 24 mokyklos baigimo pažymėjimus gavusiųjų buvo net 15 berniukų. 1940 metais ketvirtame skyriuje mokėsi 22 mokiniai.
Ir Vileikiškių pradinėje, ir Užušilių komplekte veikė po tėvų komitetą. Mokytojai didelį dėmesį skyrė užklasinei ir užmokyklinei veiklai – skaitydavo paskaitas, rengdavo vaidinimus. Pastaruosius ypač mėgo kaimo gyventojai. 1940-ųjų pavasarį vaidinimą „Nekaltas avinėlis“ žiūrėjo net 170 žiūrovų, už bilietukus buvo surinkta 220 litų, kuriuos mokykla skyrė jaunųjų ūkininkų reikalams.
Mokytojai rengdavo ekskursijas, buvo rašoma mokyklos kronika.
Mokytojai Stasys Ivaškevičius, Stasė ir Antanas Ambrazaičiai su Vileikiškių pradinės mokyklos mokiniais Musninkų miške. Mokytojai sėdi viduryje. 1931 metai.
Mokykloje būta netgi muziejaus, kuriame buvo eksponuojamos įvairios senienos, akmenys, kt. eksponatai.
Vėliau Vileikiškių pradinė išaugo į septynmetę, paskui – į aštuonmetę mokyklą. Tačiau metams bėgant ir mažėjant mokinių skaičiui prasidėjo atvirkštinis procesas: vietoj aštuonmetės, vėliau – pagrindinės mokyklos – beliko pradinė mokykla, o nuo 2011 metų rugsėjo nebeliko ir jos…
Parengė Aldona Bareckienė
Nuotraukos iš Ukmergės kraštotyros muziejaus kolekcijos. limis.lt
Kas Lietuvą varo į prarają???????
Visoj Lietuvoj uždaromos mokyklos,prīncipu,kvailius lengviau valdyti?Arba ,,renovacija,, arba ,,likvidacija,,.,netoli nuējome per tuos iškovotos laisvēs metus-15žingsnių atgal į kažkieno kišenę.
O tu skaityk rasinukus leidinuke su žodžiais; „neteisingai atleido, žvakute, gąsdino ir baugino, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, ačęiū už tiesa, tik mes rasome tiesa, išrinkta vadinanti merė išgirs savo rinkėjų nuomonę?“ ir t.t. Ir bus gera ir juokinga
Koks puikus rašinys ! Pasirodo, kad galima išspausdinti rašinius be žodžių „Šmeižtas, šantažas, purvas, kenkimas, buvusieji, pirmtakų palikimas, trukdo, kerštas …..“. Kad visi rašiniai šiame leidinyje būtų tokie nuotaikingi, kaip šis
Ir dar sako, kad prie tarybų valdzios buvo blogai. Tai kur tie vaikai dingo dabar, ko ju nera?