Širvintų rajone – arti pusės tūkstančio širdelių paišytojų ant Kremliaus sienų

Pradėjome 2024-ųjų rinkimų maratoną. Pademonstravę pagirtiną aktyvumą Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų I ture ir referendume dėl Konstitucijos 12 str. pakeitimo (pilietybės išsaugojimo), dabar lauksime Prezidento rinkimų II turo, paskui – Europos Parlamento rinkimų, o politinį pasirinkimą baigsime Seimo rinkimais.

Referendumo iniciatoriai konservatoriai tikslo nepasiekė, nes nemaža dalis pasisakė prieš Konstitucijos 12 str. pakeitimą. Politologai dabar lenktyniauja, kas atras originalią, dar nepaminėtą to priežastį. Tačiau sutariama dėl vieno: žmonės balsavo prieš todėl, kad siūlomam klausimui trūko aiškaus atsakymo, kaip tai bus įgyvendinama.

Jau paskutinėmis dienomis pradėta aiškinti, kad pritarus referendume, Seimui būsią patikėta sukurti tvarką ir apibrėžti, kaip tai bus įgyvendinama. O juk ta tvarka gali būti visai ne tokia, kokie yra lūkesčiai.

Širvintų rajono savivaldybėje teisę balsuoti turėjo 13 153 rinkėjai. Žinoma, tiek jų į rinkimus ir referendumą neatėjo ar referendumo biuletenio neėmė, nes tokia teisė yra nustatyta. Referendumo dalyvių aktyvumas sudarė 57 proc., o iš dalyvavusių Konstitucijos 12 str. keitimui pritarė 68,1 proc. rinkėjų, prieš balsavo 29,4 proc. Tai lėmė, kad už Konstitucijos 12 str. keitimą mūsų rajone pasisakė tik 39,1 proc. sąrašuose esančių rajono rinkėjų. Iki nustatytos kartelės trūko labai daug.

Daugiausia pritarėjų – 76 proc. tarė TAIP – buvo Alekniškio rinkimų apylinkėje, o daugiausiai NE pasakė juodiškiečiai – 42 proc. Referendumo nuostatas taip pat aktyviai palaikė motiejūniškiai (74 proc.), viesiškiai (73 proc.), kiaukliečiai ir kernaviškiai (po 72 proc.), bagaslaviškiečiai (70 proc.).

Politologai, o ir atskiri politikai, kuriems dvigubos pilietybės klausimas yra jų veiklos uždavinys, ko gero, dar vertins priežastis ir ieškos sąsajų su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų rezultatais. Galbūt referendumo rezultatą nulėmė netikėta kai kurių politikų sėkmė, pirmiausia – „kremlinu“ pravardžiuojamo Eduardo Vaitkaus pasirodymas. Šis prieš rinkimus išsakė įvairių nuomonių, tačiau labiausiai buvo pastebimas dėl prielankumo Kremliaus režimui, simpatijų Rusijai ir Baltarusijai bei dviprasmiško požiūrio į karą Ukrainoje.

Dar neseniai absoliučiai niekam nežinomas kaunietis medikas Eduardas Vaitkus, prieš keliolika metų priklausęs Darbo partijai, o 2020-aisiais – Nacionaliniam susivienijimui, staiga taip sušvytėjo, kad jo pasirodymo gali pavydėti bet kuris didesnę patirtį turintis politikas. Prezidento rinkimų I ture jo gautų 104,3 tūkst. balsų su kaupu pakaktų tapti Europos Parlamento nariu. Vos vos daugiau (107 tūkst.) per 2020-ųjų Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje surinko Laisvės partija ar socialdemokratai (108,6 tūkst.), gavę po 8 mandatus. Jei Vaitkus su kompanija savo sėkmę pakartotų rudenį, Seime gautume kažką panašaus į prorusišką frakciją, kokia, sakykime, yra Latvijoje. Tuo pačiu tribūną gautų politikuotojas, kažkuo panašus į vengrų Orbaną.

100 tūkst. prorusiško kvapo simpatijų – tai signalas Putleriui ir jo klikai, kad Lietuvą galima spausti ir tikėtis pritarimo tokiam žingsniui. Tie 100 tūkst. balsavusiųjų – šiandieniniai paleckiai, cvirkos, salomėjos nėrys, 1940-aisiais mojavę raudonomis vėliavėlėmis ir važiavę parvežti Stalino saulutės.

Aiškiai sakoma, kad Vaitkaus sėkmė yra grėsmė Lietuvos vakarietiškumui ir nacionaliniam saugumui. Vienareikšmiai manyti, kad jį ant balto žirgo pasodino Vaitkuje Tomaševskio pakaitalą suradę Rytų Lietuvos piliečiai būtų neteisinga. Štai Šalčininkų savivaldybėje už jį balsavo 5,4 tūkst., Visagine – beveik 2,4 tūkst., Vilniaus rajone – beveik 10 tūkst. rinkėjų. Tai mažiau kaip penktadalis Vaitkaus „derliaus“. Visi kiti balsai – iš lietuviškųjų savivaldybių, tarp jų beveik 7 tūkst. – iš konservatoriškojo Kauno. Nors liberalų politikai atsargiai pūtį miglą, jog uostamiestis Vaitkaus nepalaikė, Klaipėdoje šis politikas surinko beveik 7,9 tūkst. balsų. Šiauliečiai pridėjo beveik 2,8 tūkst., panevėžiečiai – 2,1 tūkst. O juk net 27,5 tūkst. balsų Vaitkus gavo Vilniaus mieste ir užsienyje!

Lietuviškuoju Tomaševskiu neretai įvardijamas Vaitkus parodė, kad vis dar gyva ir trečioji Lietuva, gyvenanti nostalgija sovietiniam „rojui“ ir smarkiai paveikta Kremliaus propagandos. Simpatijos Vaitkui jaučiamos ir pietinėje mūsų rajono dalyje, kur tradiciškai balsuojama už Tomaševskio skleidžiamas idėjas. Sakyti, kad už šios krypties idėjas balsuoja lenkai, neapsiverčia liežuvis, nes jau seniai akivaizdu, kad su vakarietiškos krypties pulsu Varšuvoje tai neturi nieko bendro. Akivaizdus čionykščių gyventojų orientyras – Minskas, Maskva, nors ir kaip išmaniai dangstomasi lenkiškumo etikete.

Medžiukų rinkimų apylinkėje už Eduardą Vaitkų balsavo 49 rinkėjai (15,51 proc.), Kielių apylinkėje – 22 (11,22 proc.), Alionių – 19 (10,98 proc.). Nustebino vileikiškiečiai: 15 jų balsus atidavė už Vaitkų. Vileikiškių rinkimų apylinkėje šio kandidato pasiektas 8,62 proc. rodiklis „šluosto nosį“ šiaip tomaševskininkams simpatizuojantiems Šiaulių rinkimų apylinkės rinkėjams. Čia Vaitkus surinko tik 8 balsus (4,10 proc.).

15 balsų Vileikiškiuose už Vaitkų – klausimas pasvarstymui: o kas nutiko, kad vileikiškiečiai gana aktyviai jį parėmė? Gal šioje gyvenvietėje formuojasi atitinkamų pažiūrų žmonių sambūris? O gal ši gyvenvietė labiau nuskriausta, nei kitos, tad balsus už Vaitkų derėtų vertinti kaip protesto ženklus?

Baikit melžti užtrūkusią ožką. Atsibodo jau tos kalbos, kad Šalčininkų ar Visagino piliečiai Lietuvoje yra ypatingai nuskriausti, pamiršti, todėl nemyli mūsų valstybės vykdomos politikos. Nuvažiuokite į kokį Pakruojo, Zarasų ar Skuodo rajono pakraštį ir pamatysite, kad tenykščiai žmonės jums pasakys tą patį. Mokyklos uždarytos, darbo nėra, medikai toli, autobusai nekursuoja…

Pagaliau, nereikia važiuoti toli. Tą patį išgirsite ir mūsų rajone. Gal todėl surinkęs 17 balsų (7,46 proc.), Vaitkus sulaukė simpatijų ir Bartkuškyje. Skaičiuojant gautais balsais, šį politiką pastebimai (bent rajono lygiu) pamalonino ir musninkiečiai (23), o daugiausia balsų už jį atiduota Širvintose: kartu sudėjus abi apylinkes, miesto gyventojai šiam kandidatui paaukojo 177 iš 440 rajone jo gautų balsų.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite gegužės 17 d. laikraščio numeryje.