Skaityta:
722
Be komentarų
Pagerbti žuvusieji nepriklausomybes kovose karžygiai
Širvintai, Ukmergės apskr. Kiekvienam lietuviui yra didžiai brangūs Širvintai, kaipo Nepriklausomybės kovų istorinė vietovė. Čia buvo suduotas svarbiausias smūgis besiskverbiantiems į Lietuvą lenkams. Šiose kautynėse nemaža žuvo garbingų mūsų Karių ir partizanų. Jų dalis yra palaidota Širvintų kapuose. Šiuos karžygius širvintiečiai, švęsdami Laisvės šventę, įspūdingai pagerbė ir atžymėjo. Po pamaldų iškilmingame posėdyje ats. pulk. Plenta papasakojo vykusių ties Širvintais Nepriklausomybės kovų istoriją ir tuos vargus, kuriuos teko iškentėti mūsų jauniems laisvės kovotojams, ir po to, perskaitė pavardes ties Širvintais žuvusiųjų karių ir partizanų, kurios surašytos į vietos pradž. mokyklos meniškai parengtą specialią lentą. Po to žuvusiųjų karžygių kovos draugai – Vyčio Kryžiaus kavalieriai viršaitis Žukauskas ir Kūgauda šią lentą iškilmingai pakabino mokyklos salėje, čia ats. pulk. Skorupskis pasakė jausmingą kalbą, kviesdamas visus būti tikrais lietuviais ir eiti tų žuvusiųjų keliais. O vietos pradž. mok, vedėjas Keldušis iškilmingai pasižadėjo ir pareiškė, kad šis žuvusiųjų sąrašas visuomet bus Tėvynės meilės ir pasiaukojimo simboliu. Visų mokytojų vardu pasižadėjo tų karžygių didžią tėvynės meilę ir patriotizmą įskiepyti į mokinių širdis, kad jie užaugę būtų verti tikro lietuvio vardo.
Višakis.
„Ūkininko patarėjas“, 1939.02.23 (Kalba netaisyta)
Širvintose įsteigtas komitetas Nepriklausomybės kovų aukų kapams sutvarkyti, vadovaujamas pasienio policijos Širvintų baro viršininko I. Juodenukio (Juodemsko), 1926 metais aukų lapais surinko apie 10 tūkst. litų, iš kurių 4442 litai buvo išleisti penkioms kapavietėms Širvintų apylinkėse sutvarkyti. Atliktam darbui įamžinti ir surinkti lėšų tolesnei veiklai komitetas išleido atviručių, kuriose nufotografuotos penkios sutvarkytos žuvusių šaulių ir karių kapavietės: dvi Širvintose, taip pat Musninkuose, Gelvonuose ir Šešuoliuose. Atvirutėje surašyti žuvę kovų dalyviai (penkių žuvusiųjų pavardės bent tuo metu buvo neišaiškintos).
Širvintose įsteigtas komitetas Nepriklausomybės kovų aukų kapams sutvarkyti, vadovaujamas pasienio policijos Širvintų baro viršininko I. Juodenukio (Juodemsko), 1926 metais aukų lapais surinko apie 10 tūkst. litų, iš kurių 4442 litai buvo išleisti penkioms kapavietėms Širvintų apylinkėse sutvarkyti. Atliktam darbui įamžinti ir surinkti lėšų tolesnei veiklai komitetas išleido atviručių, kuriose nufotografuotos penkios sutvarkytos žuvusių šaulių ir karių kapavietės: dvi Širvintose, taip pat Musninkuose, Gelvonuose ir Šešuoliuose. Atvirutėje surašyti žuvę kovų dalyviai (penkių žuvusiųjų pavardės bent tuo metu buvo neišaiškintos).
Širvintai, Ukmergės apskr.
Kiekvienam lietuviui yra didžiai brangūs Širvintai, kaipo Nepriklausomybės kovų istorinė vietovė. Čia buvo suduotas svarbiausias smūgis besiskverbiantiems į Lietuvą lenkams. Šiose kautynėse nemaža žuvo garbingų mūsų Karių ir partizanų. Jų dalis yra palaidota Širvintų kapuose. Šiuos karžygius širvintiečiai, švęsdami Laisvės šventę, įspūdingai pagerbė ir atžymėjo.
Širvintose gyvenęs pulk. ltn. Juozas Plenta
Po pamaldų iškilmingame posėdyje ats. pulk. Plenta papasakojo vykusių ties Širvintais Nepriklausomybės kovų istoriją ir tuos vargus, kuriuos teko iškentėti mūsų jauniems laisvės kovotojams, ir po to, perskaitė pavardes ties Širvintais žuvusiųjų karių ir partizanų, kurios surašytos į vietos pradž. mokyklos meniškai parengtą specialią lentą. Po to žuvusiųjų karžygių kovos draugai – Vyčio Kryžiaus kavalieriai viršaitis Žukauskas ir Kūgauda šią lentą iškilmingai pakabino mokyklos salėje, čia ats. pulk. Skorupskis pasakė jausmingą kalbą, kviesdamas visus būti tikrais lietuviais ir eiti tų žuvusiųjų keliais. O vietos pradž. mok, vedėjas Keldušis iškilmingai pasižadėjo ir pareiškė, kad šis žuvusiųjų sąrašas visuomet bus Tėvynės meilės ir pasiaukojimo simboliu. Visų mokytojų vardu pasižadėjo tų karžygių didžią tėvynės meilę ir patriotizmą įskiepyti į mokinių širdis, kad jie užaugę būtų verti tikro lietuvio vardo.
Višakis.
„Ūkininko patarėjas“, 1939.02.23 (Kalba netaisyta)
Skaitytojų įvertinimas
0
(0 įvert.)
