Į praeitį nugrimzdusi rugiapjūtė…

Į praeitį nugrimzdusi rugiapjūtė…
Visais laikais žmogus lenkėsi žemei ir duonai. Žemė gimtoji ir duona kasdienė dainose apdainuota, patarlėse ir priežodžiuose minima. Rugiapjūtės vaizdus, duonos kepimo apeigas, pasitaikius progai, stengtasi įamžinti fotografijose. Dažnuose namuose esančiuose albumuose galima pamatyti įdomių nuotraukų. Vertingiausios tos, kuriose matyti darbus dirbanti, šventes švenčianti žmonių grupė.
Ši nežinomo autoriaus rugiapjūtės nuotrauka, kurią parodė Limonyse gyvenantis Antanas Stundys, daryta praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, tik įsibėgėjus kolektyvizacijai. Joje nufotografuoti Limonių kaimo vyrai trumpą atokvėpio valandėlę rugių lauke.
Kolektyvinį darbą rugių lauke mena sustabdyta akimirka. Amžininkų teigimu, rugių kirtimas buvęs gana sunkus darbas. Kolūkių kūrimosi pradžioje buvo kertama dalgiais. Rugius dalgiais, patobulintais specialiu lankeliu, kirsdavo kaimo vyrai, o paskui juos einančios moterys rinkdavo javų stiebus, dėliodavo į pėdus, juos rišdavo rugių grįžte ir statydavo į gubas. Rugiapjūtė baigdavosi rugpjūtį. Dar į gubas sustatyti pėdai džiūdavo ir tik tuomet veždavo arkliais į klojimus. Pasak tuos laikus menančių kraštiečių, tuomet prasidėdavo rugių kūlimo talkos. Arklių traukiama kuliamąja kuldavo javus. Tokie darbai būdavo kaimo kasdienybė iki tol, kol atsirado pirmieji kombainai.
Šioje nuotraukoje nufotografuoti limoniečiai Stasys Paškevičius, Aleksas Stundys, Jonas Zakarauskas, Jonas Stundys, Karolis Dedelis, Zigmas Pažusys. Už pjovėjų nugarų matyti nukirstas rugių laukas. Rugiapjūtės darbams žmonės ruošdavosi labai rimtai, atlikdavo tam tikras apeigas ir magiškus veiksmus.
Kuo ilgiau žmogus gyvena, tuo daugiau stengiasi sužinoti apie buvusius įvykius bei papročius. Kuo praeitis senesnė, tuo ji įdomesnė ir patrauklesnė. Gal ir ši fotografija bus nors kiek įdomi tiems, kuriems svarbi senojo kaimo gyvensena, kurie mena prieš keletą dešimtmečių Lietuvos kaime buvusią rugiapjūtę – sunkią, alinančią, bet kartu ir linksmą, su į praeitį nugrimzdusiu jaunatvišku klegesiu.
Romas Zibalas
Nuotrauka iš asmeninio Antano Stundžio albumo
Nuotraukoje:
1. Rugiapjūtė Limonių kaime: pjovėjai (iš kairės į dešinę) Stasys Paškevičius, Aleksas Stundys, Jonas Zakarauskas, Jonas Stundys, Karolis Dedelis, Zigmas Pažusys.

Visais laikais žmogus lenkėsi žemei ir duonai. Žemė gimtoji ir duona kasdienė dainose apdainuota, patarlėse ir priežodžiuose minima. Rugiapjūtės vaizdus, duonos kepimo apeigas, pasitaikius progai, stengtasi įamžinti fotografijose. Dažnuose namuose esančiuose albumuose galima pamatyti įdomių nuotraukų. Vertingiausios tos, kuriose matyti darbus dirbanti, šventes švenčianti žmonių grupė.

Ši nežinomo autoriaus rugiapjūtės nuotrauka, kurią parodė Limonyse gyvenantis Antanas Stundys, daryta praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, tik įsibėgėjus kolektyvizacijai. Joje nufotografuoti Limonių kaimo vyrai trumpą atokvėpio valandėlę rugių lauke.

Rugiapjūtė Limonių kaime: pjovėjai (iš kairės į dešinę) Stasys Paškevičius, Aleksas Stundys, Jonas Zakarauskas, Jonas Stundys, Karolis Dedelis, Zigmas Pažusys.

Rugiapjūtė Limonių kaime: pjovėjai (iš kairės į dešinę) Stasys Paškevičius, Aleksas Stundys, Jonas Zakarauskas, Jonas Stundys, Karolis Dedelis, Zigmas Pažusys.

Kolektyvinį darbą rugių lauke mena sustabdyta akimirka. Amžininkų teigimu, rugių kirtimas buvęs gana sunkus darbas. Kolūkių kūrimosi pradžioje buvo kertama dalgiais. Rugius dalgiais, patobulintais specialiu lankeliu, kirsdavo kaimo vyrai, o paskui juos einančios moterys rinkdavo javų stiebus, dėliodavo į pėdus, juos rišdavo rugių grįžte ir statydavo į gubas. Rugiapjūtė baigdavosi rugpjūtį. Dar į gubas sustatyti pėdai džiūdavo ir tik tuomet veždavo arkliais į klojimus. Pasak tuos laikus menančių kraštiečių, tuomet prasidėdavo rugių kūlimo talkos. Arklių traukiama kuliamąja kuldavo javus. Tokie darbai būdavo kaimo kasdienybė iki tol, kol atsirado pirmieji kombainai.

Šioje nuotraukoje nufotografuoti limoniečiai Stasys Paškevičius, Aleksas Stundys, Jonas Zakarauskas, Jonas Stundys, Karolis Dedelis, Zigmas Pažusys. Už pjovėjų nugarų matyti nukirstas rugių laukas. Rugiapjūtės darbams žmonės ruošdavosi labai rimtai, atlikdavo tam tikras apeigas ir magiškus veiksmus.

Kuo ilgiau žmogus gyvena, tuo daugiau stengiasi sužinoti apie buvusius įvykius bei papročius. Kuo praeitis senesnė, tuo ji įdomesnė ir patrauklesnė. Gal ir ši fotografija bus nors kiek įdomi tiems, kuriems svarbi senojo kaimo gyvensena, kurie mena prieš keletą dešimtmečių Lietuvos kaime buvusią rugiapjūtę – sunkią, alinančią, bet kartu ir linksmą, su į praeitį nugrimzdusiu jaunatvišku klegesiu.

Romas Zibalas

Nuotrauka iš asmeninio Antano Stundžio albumo

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (2 įvert.)
scroll to top