Limonys

Gėlių ir darbo sodyboje netrūksta

Valdonė Pažūsienė ir Stasys Motiejūnas prie sodybos, esančios Limonių kaime.

Valdonė Pažūsienė ir Stasys Motiejūnas prie sodybos, esančios Limonių kaime.

Automobiliu per Limonis (Zibalų seniūnija) keliaujantis pakeleivis nejučia stabteli prie kaimo centre esančios Valdonės Pažūsienės ir Stasio Motiejūno sodybos. Akį patraukia ne tik daugybė gėlių, bet ir aptvare strikinėjantys ožiukai. Paklausti, kiek jų sodyboje yra žydinčių augalų, abu šeimininkai net skaičių pametė, todėl surengė nedidelę ekskursiją po žalumoje ir žieduose skendinčią sodybą.

Šią vasarą sodyboje vyraujančios yra vyšninė ir oranžinė spalvos

- Turėtų būti apie trisdešimt rūšių žydinčių augalų, – rodydama savo valdas pasakojo šeimininkė Valdonė, – o kiekį skaičiuojame šimtais. Viską sodiname ir gražiname savo malonumui. Gėlė sodybą puošia, o savame darže užauginta daržovė ir švaresnė, ir vertingesnė. Rudenį iškastus gėlių gumbus vežame į miestą, kad peržiem čia nesušaltų.  Skaityti daugiau »

Melioratoriai dirbo iš peties

Melioratoriai dirbo iš peties
Daugybės rankų nučiupinėtuose albumuose galima surasti 60 metų senumo nespalvotų fotografijų, liudijančių tarybinių laikų melioratorių kasdienybę ir laisvalaikį. Pelkėtų laukų sausinimas anuomet turėjo senas tradicijas. Sausinimo darbus atlikdavo melioratoriai, vadinami kažkodėl „zimagorais“. Tai grioviakasiai, kasę melioracijos griovius. Tokiu būdu sausinę dirvas. Tai buvo garbinga ir viena iš geriausiai apmokamų profesijų. Žodis „zimagoras“  atklydęs iš Rusijos, prigijęs ir Lietuvoje. „Zimagoras” – tai tas, kuriam žiemą vargas („zimoj gore”). Vargas todėl, kad, spustelėjus pirmiesiems šalčiams, baigdavosi darbai, o šeimos maitintojas netekdavo nuolatinio atlygio.
Praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio viduryje Širvintų rajone buvusiame „Gražaus ryto“ kolūkyje vykusius melioracijos darbus šiandieną mena tik garbaus amžiaus senoliai, albumuose laikantys senas nuotraukas. O jose melioratorių veidai ir nuveikti darbai. Per porą vasaros sezonų Limonių kaime melioratorių dėka buvo ištiesintas seklus Balžės upelis, virtęs giliu melioracijos grioviu, nusausinta dešimtys hektarų pelkėtų žemių.
Melioracijos darbus Limonyse vykdė iš visos Lietuvos atvykę jauni vyrai, daugiausia jų buvo iš Ukmergės, Jonavos rajonų ir Dzūkijos kraštų. Planai būdavę tokie dideli, kad Širvintų melioratoriai vieni nepajėgdavę darbų atlikti, talkindavę partneriai iš kitų rajonų. Melioratoriai buvo apgyvendinti Limonių  kaimo žmonių sodybose, šeimininkės jiems ruošdavo valgį. Atvykėliai darbo dienomis dirbdavo, savaitgaliais dalyvaudavo kaimo jaunimo sambūriuose, linksmindavosi, sekmadieniais netgi eidavo į Kiauklių bažnyčią. Daug įdomių atsitikimų apie melioratorius yra papasakoję kaimo senbuviai, kartu su jais dirbę melioracijos darbus, arklių traukiamuose vežimuose vežioję drenažo vamzdelius. Pasak amžininkų, menančių melioraciją, ir prieš 60 metų būta palyginti geros technikos: vikšrinių traktorių, ekskavatorių, drenažo klojimo mechanizmų.
Melioracija anais laikais išugdė didelį būrį kvalifikuotų žmonių: Žemės ūkio akademijoje buvo ruošiami melioracijos inžinieriai, projektuotojai, profesinėse technikos mokyklose – ekskavatorininkai, traktorininkai, buldozerininkai. Lietuvoje netgi veikė keletas drenažo vamzdelių gamyklų. Melioratorių dėka daugelis nederlingų žemių paversta derlingomis. Melioruotuose plotuose buvo auginami javai, vešėjo pievos, šalia buvo statomos fermos ar  netgi ištisi gyvulininkystės kompleksai.
Romas Zibalas
1. Melioratoriai, vadinami „zimagorais“, Limonių kaimo gyventojo Stasio Šikšnio (pirmas iš kairės) kieme. Arklių traukiamuose vežimuose buvo vežiojami melioracijos vamzdeliai.
2. Melioratoriai šventadienio popietę drauge su Limonių kaimo vyrais Kiauklių bažnyčios šventoriuje.
Melioratoriai, vadinami „zimagorais“, Limonių kaimo gyventojo Stasio Šikšnio (pirmas iš kairės) kieme. Arklių traukiamuose vežimuose buvo vežiojami melioracijos vamzdeliai.

Melioratoriai, vadinami „zimagorais“, Limonių kaimo gyventojo Stasio Šikšnio (pirmas iš kairės) kieme. Arklių traukiamuose vežimuose buvo vežiojami melioracijos vamzdeliai.

Daugybės rankų nučiupinėtuose albumuose galima surasti 60 metų senumo nespalvotų fotografijų, liudijančių tarybinių laikų melioratorių kasdienybę ir laisvalaikį. Pelkėtų laukų sausinimas anuomet turėjo senas tradicijas. Sausinimo darbus atlikdavo melioratoriai, vadinami kažkodėl „zimagorais“. Tai grioviakasiai, kasę melioracijos griovius. Tokiu būdu sausinę dirvas. Tai buvo garbinga ir viena iš geriausiai apmokamų profesijų. Žodis „zimagoras“  atklydęs iš Rusijos, prigijęs ir Lietuvoje. „Zimagoras” – tai tas, kuriam žiemą vargas („zimoj gore”). Vargas todėl, kad, spustelėjus pirmiesiems šalčiams, baigdavosi darbai, o šeimos maitintojas netekdavo nuolatinio atlygio. Skaityti daugiau »

Į praeitį nugrimzdusi rugiapjūtė…

Į praeitį nugrimzdusi rugiapjūtė…
Visais laikais žmogus lenkėsi žemei ir duonai. Žemė gimtoji ir duona kasdienė dainose apdainuota, patarlėse ir priežodžiuose minima. Rugiapjūtės vaizdus, duonos kepimo apeigas, pasitaikius progai, stengtasi įamžinti fotografijose. Dažnuose namuose esančiuose albumuose galima pamatyti įdomių nuotraukų. Vertingiausios tos, kuriose matyti darbus dirbanti, šventes švenčianti žmonių grupė.
Ši nežinomo autoriaus rugiapjūtės nuotrauka, kurią parodė Limonyse gyvenantis Antanas Stundys, daryta praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, tik įsibėgėjus kolektyvizacijai. Joje nufotografuoti Limonių kaimo vyrai trumpą atokvėpio valandėlę rugių lauke.
Kolektyvinį darbą rugių lauke mena sustabdyta akimirka. Amžininkų teigimu, rugių kirtimas buvęs gana sunkus darbas. Kolūkių kūrimosi pradžioje buvo kertama dalgiais. Rugius dalgiais, patobulintais specialiu lankeliu, kirsdavo kaimo vyrai, o paskui juos einančios moterys rinkdavo javų stiebus, dėliodavo į pėdus, juos rišdavo rugių grįžte ir statydavo į gubas. Rugiapjūtė baigdavosi rugpjūtį. Dar į gubas sustatyti pėdai džiūdavo ir tik tuomet veždavo arkliais į klojimus. Pasak tuos laikus menančių kraštiečių, tuomet prasidėdavo rugių kūlimo talkos. Arklių traukiama kuliamąja kuldavo javus. Tokie darbai būdavo kaimo kasdienybė iki tol, kol atsirado pirmieji kombainai.
Šioje nuotraukoje nufotografuoti limoniečiai Stasys Paškevičius, Aleksas Stundys, Jonas Zakarauskas, Jonas Stundys, Karolis Dedelis, Zigmas Pažusys. Už pjovėjų nugarų matyti nukirstas rugių laukas. Rugiapjūtės darbams žmonės ruošdavosi labai rimtai, atlikdavo tam tikras apeigas ir magiškus veiksmus.
Kuo ilgiau žmogus gyvena, tuo daugiau stengiasi sužinoti apie buvusius įvykius bei papročius. Kuo praeitis senesnė, tuo ji įdomesnė ir patrauklesnė. Gal ir ši fotografija bus nors kiek įdomi tiems, kuriems svarbi senojo kaimo gyvensena, kurie mena prieš keletą dešimtmečių Lietuvos kaime buvusią rugiapjūtę – sunkią, alinančią, bet kartu ir linksmą, su į praeitį nugrimzdusiu jaunatvišku klegesiu.
Romas Zibalas
Nuotrauka iš asmeninio Antano Stundžio albumo
Nuotraukoje:
1. Rugiapjūtė Limonių kaime: pjovėjai (iš kairės į dešinę) Stasys Paškevičius, Aleksas Stundys, Jonas Zakarauskas, Jonas Stundys, Karolis Dedelis, Zigmas Pažusys.

Visais laikais žmogus lenkėsi žemei ir duonai. Žemė gimtoji ir duona kasdienė dainose apdainuota, patarlėse ir priežodžiuose minima. Rugiapjūtės vaizdus, duonos kepimo apeigas, pasitaikius progai, stengtasi įamžinti fotografijose. Dažnuose namuose esančiuose albumuose galima pamatyti įdomių nuotraukų. Vertingiausios tos, kuriose matyti darbus dirbanti, šventes švenčianti žmonių grupė. Skaityti daugiau »

Kiškelio namai – tarp moliūgų

Limonyse gyvenanti Almonė dar pavasarį guodėsi, jog kiškiai, naktį užsukę į jos daržą, nugraužė ankstyvųjų kopūstų lapus. Vešlių kopūstų gūžių derliaus moteris net nesitikėjo.  Skaityti daugiau »

Limonių kaimo sueigos

Limonių kaimo gyventojai kerta rugius. 1952 metai.

Limonių kaimo gyventojai kerta rugius. 1952 metai.

Pasikeitė Lietuvos kaimas. Negrįžtamai išnyko daugelis senojo kaimo reiškinių. Vienas iš jų – kaimo bendruomenės sueigos, kuriose buvo reguliuojami turtiniai ir su jais susiję asmeniniai neturtiniai santykiai. Stichiškai per šimtmečius susiklosčiusios lietuvių paprotinės teisės ir moralės normos yra vertingas šaltinis mūsų tautos dvasinei kultūrai pažinti. Prieš 25 ir daugiau metų Lietuvos mokslų akademija rengdavusi įvairias etnografines apklausas. Viena iš jų buvo ir Širvintų rajone. Senbuvis Limonių kaimo (Zibalų seniūnija) gyventojas Leonas Pažūsis (1915-2001) šių eilučių autoriui yra pasakojęs apie Limonyse buvusį paprotį – kaimo sueigas.

Senajame Limonių kaime gyveno nemažai žmonių. Čia buvo net 46 sodybos. Žmonės, galima sakyti, jautėsi vidutiniškai, kiekviena sodyba turėjo po 10-12 hektarų žemės. Tik 2 kaimo sodybos buvo bežemės. Tad kaimo gyventojų socialinė padėtis buvo daugmaž vienoda. Skaityti daugiau »

Tik kantrūs ūkininkai užsiima mėsine galvijininkyste

Įsigijęs našios technikos, Limonių kaimo ūkininkas Ramūnas Kisielius pašarus žiemai paruošia ir greičiau, ir pigiau.

Įsigijęs našios technikos, Limonių kaimo ūkininkas Ramūnas Kisielius pašarus žiemai paruošia ir greičiau, ir pigiau.

Pasak žiniasklaidos, Lietuvos ūkininkai augina net dešimties veislių mėsinius galvijus. Labiausiai paplitę limuzinų, šarolė, abrakų veislės galvijai. Bandų dydis įvairus. Dažniausiai galima pamatyti bandas, kuriose ganosi nuo 50 iki 100 raguočių. Lietuvos ūkininkų, plėtojančių mėsinę galvijininkystę, skaičius nėra didelis. Teigiama, kad tam įtakos turi žemas šios ūkio šakos pelningumas.

Pradžia – prieš penketą metų

Limonių kaimo (Zibalų seniūnija) ūkininkas Ramūnas Kisielius nėra ūkininkavimo naujokas, nors mėsinės limuzinų veislės galvijus pradėjo auginti tik prieš penketą metų. Jaunas vyras dabar prižiūri 150 hektarų žemės: 60 hektarų turi savos, kitą nuomoja. Ūkininko kieme labai daug technikos, neseniai pirko naują traktorių, turi visą šienavimo, šieno tvarkymo, šienainio ruošimo įrangą. Pasak Ramūno Kisieliaus, tiek daug technikos įsigyti padėjo Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Skaityti daugiau »

Rugpjūčio giedra javapjūtei palanki

Limonių kaimo ūkininko Albino Gudeikos sklype kertami miežiai.

Limonių kaimo ūkininko Albino Gudeikos sklype kertami miežiai.

Pagaliau šilta ir sausa rugpjūčio pradžia įsiūbavo javapjūtę. Kombainų gausmas jau sklinda iš Širvintų rajono ūkininkų laukų. Javapjūtė verčia žemdirbius skubėti ir vis dažniau pažvelgti į dangų. Jei nesutrukdys lietus, planuojamas gana geras ir kokybiškas derlius. Jeigu gamta bus gailestinga, kalbinti žemdirbiai tikino viską suspėsiantys padaryti laiku. Sunkiau smulkiesiems ūkininkams, kurie neturi savų kombainų. Jiems teks palaukti, kol stambesnieji nusiims derlių ir tik tuomet suskubs į pagalbą.

Rugpjūčio 3-osios vidurdienį kombainas suko ratus Limonių kaimo (Zibalų seniūnija) ūkininko Albino Gudeikos laukuose. Buvo kertami miežiai. Ūkininkas sakė, kad derlius vidutinis, geresnio sulaukti sutrukdė šią vasarą užsitęsusi sausra. Iš hektaro byra apie 3 tonas grūdų. Albino Gudeikos teigimu, šiais laikais kūlimas yra vienas malonumas, nes laukai švarūs, piktžolių nematyti, todėl ir grūdas subrendęs, nei džiovinti, nei valyti nebereikės. Anksčiau kombainai nuolat užsikimšdavo, dabar tokių problemų beveik nebūna. Pasak pašnekovo, reikia pasinaudoti iki trečiadienio sinoptikų žadama vasara ir derlių kuo skubiau sutvarkyti. Skaityti daugiau »

Savivaldybės naujienos

Širvintų parapija

Web ir SEO sprendimai

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Kuris iš šių buvusių merų labiausiai nepateisino Jūsų lūkesčių?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama

Židiniai
Kreditas
Plytelės
Buitinė technika namams
Pigūs baldai
Vertimai iš anglų
Lagaminai
Microblading
NeoLife vitaminai
Įmonių steigimas
Optimizavimas paieškos sistemoms

  
Statistika
Dabar svetainėje: 11 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.