Mokykla istorijos vingiuose

Dažnas, pažvelgęs į viesulu prabėgusius metus, prisimena savo pirmąją klasę, pirmąjį mokytoją, linksmiausią vakaronę mokykloje. Bėgant metams, net gražiausi prisiminimai grimzta užmarštin. Bene daugiausia apie mokyklos gyvenimą gali papasakoti daugelį metų joje dirbę pedagogai. Dar 1998 metais Širvintų „Atžalyno“ vidurinės mokyklos istorija domėjosi jaunosios kraštotyrininkės Živilė Banikonytė, Renalda Guobytė ir Ramunė Vaičelytė. Mokinės apklausė buvusius mokytojus, pagal jų pasakojimus parengė informacinį segtuvą „Širvintų „Atžalyno“ vidurinė mokykla Lietuvos istorijos vingiuose“. Sukaupta medžiaga, reikalui esant, gali pasinaudoti mokytojai ir klasių vadovai. Kraštotyrininkėms pavyko gauti Ukmergės gatvėje stovėjusios senosios Širvintų mokyklos nuotrauką. Mokinės siekė kuo daugiau sužinoti apie mokyklos pastatą, buvusių pedagogų darbą, santykius su mokiniais, popamokinę veiklą. Savo atsiminimais, mokinių paprašyti, noriai pasidalijo daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus dirbę pedagogai Stanislovas Dačka ir Aldona Piškinienė. „Širvintų krašto“ skaitytojams pateikiama jaunųjų kraštotyrininkių surinkta medžiaga.

Iš Širvintų miestelio istorijos

Ten, kur Širvinta, plukdydama savo vandenis, pasakoja apie nelaimingą Širvio ir Intos meilę, plyti Širvintų kraštas. Nepriklausomybės kovų metai Širvintų vardą įrašė į Lietuvos istorijos puslapius.

Širvintų miestelis minimas 1618 metų aktuose, nors jau buvo žinomas XV amžiuje, nes pro jį ėjo senasis Vilniaus-Ukmergės kelias. Prie Širvintų bažnyčios 1781 metais veikė parapijos mokykla. Ją lankė 38 mokiniai (9 šlėktos, 1 miestelėnas ir 28 valstiečiai), vėliau mokinių skaičius keitėsi: tai didėjo, tai mažėjo. 1938 metais Širvintose pastatyti gražūs mokyklos rūmai (dabar Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija). Širvintose buvo pradžios mokyklos inspektorius, žiemos žemės ūkio mokykla (kursus vesdavo agronomai Rukšos dvare). Miestelyje buvo valsčiaus savivaldybė, paštas, policijos nuovada, malūnas, lentpjūvė, elektrinė, keliolika krautuvių, amatų dirbtuvės, biblioteka, girininkija. Iki 1929 metų vietovės vardas buvo rašomas Širvintai, tais pačiais metais atitaisytas į Širvintas. 1923 metais Širvintose buvo 1893 gyventojai, 1940 metais – 2119.

Okupacijos metai širvintiškiams buvo sunkūs: išžudyti žydai, ištremta daug lietuvių. 1959 metais Širvintos buvo rajoninio pavaldumo miestas. Čia gyveno 1652 gyventojai (720 vyrų ir 932 moterys).

Senoji mokykla

Toje vietoje, kur dabar stovi daili Širvintų „Atžalyno“ progimnazija, buvo pirmoji Širvintų miestelio mokykla. Manoma, kad senasis pastatas statytas po 1863 metų sukilimo. Vėliau prie jo dar buvo pristatytas trisienis pastatas „dlia nočujuščich“ (bendrabučio pirmtakas).

Taip atrodė pirmoji Širvintų miesto mokykla (dabar toje vietoje stovi Širvintų „Atžalyno“ progimnazija).

Mokykla veikė ir carinės okupacijos metais. Tai buvo dvimetė mokykla, kurioje visi dalykai dėstyti rusų kalba, dirbo labai griežtas mokytojas Ličko, mokėsi apie 40 mokinių.

Vėliau mokykla buvo išplėsta, mokėsi daugiau mokinių. Nuo 1920 iki 1923 metų Širvintos buvo neutralioje zonoje, tuomet mokykloje dirbo Voverienė. Iki 1938 metų senoji Širvintų pradinė mokykla buvo 4 skyrių, vėliau – 6. 1938 metais, jau prasidėjus mokslo metams, mokykla buvo perkelta į naujus rūmus (dabar gimnazija). Senajame pastate kurį laiką veikė vaikų darželis, vėliau vėl įsikūrė mokykla.

Senąją Širvintų pradinę mokyklą yra baigęs Nepriklausomybės kovų dalyvis pulkininkas Skorupskis. Jis buvo įsteigęs geriausiai besimokančiam mokiniui kasmetinę 200 litų premiją (karvė tuomet kainavo 80 litų, sąsiuvinis – 10 centų). 1937 metais I premija skirta Kunigėlytei-Rukšienei (Boleslovo Rukšos žmonai), 1938 metais premiją gavo Petkevičiūtė.

Prie mokyklos buvo Dvilevičiaus sodyba (dabar toje vietoje Balandžių namas), mokiniai, žaisdami su kamuoliu, taip įsilinksmindavo, kad net lūždavo tvora. Dar vienas skyrius mokėsi šalia mokyklos buvusiame Kugaudos name.

Apie 1936 metus mokyklai vadovavo Keldušis, dirbo mokytoja Skomskienė (1941 metais ištremta į Sibirą, paskui grįžo su dukra į Širvintas, bet nepritapo), mokytoja Buvelskienė (pašto viršininko žmona), mokytojas Baršauskas (išvyko į Panevėžį).

Buvusio ilgamečio mokytojo Stanislovo Dačkos prisiminimai

„Širvintų pradinėje mokykloje mokiausi nuo 1934 iki 1938 metų. Joje anksčiau mokėsi ir mano tėvelis. Gyvenome šalia mokyklos (dabar ten tuščia aikštė, galėtų būti Ukmergės gatvės 8 namas). Prisimenu mokytojus Baršauską (mokė I-III skyrius), mokytoją Skomskienę (mokė IV skyrių). Mokytojai buvo labai griežti. Sėdėjau viename suole su žydu Cukermanu.

Mokykloje mokėsi miestelio ir aplinkinių kaimų (Akmenių, Šniponių) vaikai. Lankė žydukai ir netgi vaikai iš Viesų. Senosios mokyklos kieme buvo šulinys ir ūkinis pastatas. Pradinės mokyklos mokiniai uniformų nedėvėdavo. Mokykloje vykdavo vakarėliai-roboksai (susirenka vien tik mokiniai), vaidinimai, dainų ir sporto šventės, minimos valstybinės ir religinės šventės. Baigę Širvintų pradinę mokyklą, vaikai toliau mokydavosi Širvintų progimnazijoje, Ukmergės amatų mokykloje.

Vokiečių okupacijos metais mokykloje buvo vokiečių sandėlis. Apie 1943-1944 metus šalia mokyklos gyvenęs Kugauda, gąsdindamas žmoną, padegamąja raketa uždegė klojimą ir sudegino Širvintų kaimą. Mokykla nesudegė.

Po karo mokykla buvo vidurinės mokyklos filialas. Kadangi vaikų buvo daug, mokykla dar veikė ir  žydo Kušielio namuose (pats Kušielis, jo žmona, sūnus Dovydas ir duktė buvo sušaudyti Pivonijos šile 1941 metais).“

Buvusios ilgametės mokytojos Aldonos Piškinienės prisiminimai

„Senojoje mokykloje dirbti pradėjau 1975 metais ir gyvenau priešais ją. Tai buvo pradinė mokykla – didelis namas su prieangiu. Buvo aptverta metaline tvora, aplink augo gėlės. Aplink mokyklą gyveno žmonės, tačiau mokiniai jų sodų nesiaubdavo. Savo direktoriaus nebuvo, vadovavo vidurinės mokyklos direktorius Antanas Kuliešius. Mokykloje mokėsi mokiniai iš miestelio ir aplinkinių kaimų. Labai daug jų ateidavo iš Širvintų kaimo, komplekso.

Mokykloje vykdavo mamų šventės, įvairūs vaidinimai, Naujųjų metų karnavalai. Eidavome į iškylas, dažnai pasiekdavome mišką. Mokykloje buvo dėstomi visi dalykai, išskyrus dorinį ugdymą. Iki 1975 metų buvo valgyklėlė, vėliau mokiniai maistą nešdavosi patys. Mokykloje dirbo viena valytoja, ji ir krosnis kūrendavo. Klasėse mokėsi po 28 mokinius. Aplinkui jokios aikštės nebuvo, augo medžiai ir krūmai. Šioje mokykloje dirbti teko su mokytojomis M. Koriznaite, Z. Pimpiene, J. Mikalajūniene, V. Sprogiene.“

Laukia jubiliejus

Apie 1983 metus senoji Širvintų miestelio mokykla, išsilaikiusi per 100 metų, išgyvenusi du karus, du gaisrus, buvo nugriauta. Labai greitai buvo pastatyta nauja vidurinė mokykla. 1985-ųjų rugsėjo 1 dieną atvėrusi duris „Atžalyno“ mokykla šįmet minės 30 metų jubiliejų.

Pagal  Živilės Banikonytės, Renaldos Guobytės ir Ramunės Vaičelytės surinktą medžiagą parengė Romas Zibalas