1278-1279 m. žiemą (pagal istoriką R. Batūrą – 1279 m. vasario-kovo mėnesiais, o pagal – Z. Ivinskį – 1279 m. pavasariop) Livonijos žemės magistras Ernestas Rasburgas surengė didelį žygį į lietuvių žemę iki pat Kernavės (Kernowe), kur – karaliaus Traidenio kraštas buvo labai apiplėštas ir sudegintas.
Kaip teigia istorikas Tomas Baranauskas, Kernavės kraštas buvo apiplėštas ir išdegintas į daugelį būrių pasidalinusios kryžiuočių kariuomenės, žuvo daug taikių gyventojų.
„Kernavė, kaip stambus gynybinis ir administracinis centras, iškilo būtent Traidenio laikais – tą patvirtina archeologiniai tyrimai. Ji šia proga šaltiniuose paminėta pirmą kartą, bet pati Kernavės pilis nebuvo puolama. Su grobio „pilnomis rankomis“ kryžiuočiai skubiai patraukė atgal į Livoniją,“ – rašo istorikas Tomas Baranauskas.
Lietuviai Rasburgą persekiojo ir kovo 5 d. Livonijos žemės magistrą kartu su Revelio (Talino) danų vadu Eilardu Hobecu ir 71 riteriu užmušė Padauguvyje prie Ažeradės (Aizkrauklės).
Tai ir yra pirmasis mums žinomas Kernavės paminėjimas istorijos šaltinyje.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite kovo 4 d. laikraščio numeryje.
