Dažnas Lietuvos miestas ar miestelis turi renginį, jį išskiriantį iš kitų. Pakanka, pavyzdžiui, paminėti Kaziuko mugę, ir visiems prieš akis iškyla Vilnius. Jūros šventė asocijuojasi su Klaipėda, Užgavėnės – su Rumšiškėmis, Žirgų lenktynės – su Dusetomis, Stintų šventė – su Palanga, savaitgalį jau penkioliktą kartą vykęs tradicinis Vyšnių festivalis – su Žagare. Pastarojo organizatoriai sako, kad idėja suorganizuoti pirmąjį Žagarės Vyšnių festivalį kilo britei Sarah Rabagliati, kuri išgirdo apie šiame Š. Lietuvos miestelyje auginamas vyšnias. XX a. pradžioje Peterburgo turguje buvęs net atskiras žagarvyšnių skyrius, o vienas Rygos fabrikas iš žagarvyšnių gamino likerį.
Jau trečiajame festivalyje, kuris vyko 2007 metais, ant Žagarės Žvelgaičio piliakalnio vykusioje šventėje dalyvavo Kernavėje įkurto eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ nariai, kurie istorinėje aplinkoje supažindino su archeologinių žinių pagrindu rekonstruotais amatais: juvelyrinių dirbinių, kibirėlių ir senųjų muzikos instrumentų gamyba, kalvyste, liepų žievės, gintaro apdirbimu, karių amunicija, valgio ruošimu.
Beje, apie vyšnias. Gamtininkai iki šiol nesutaria, kokiai genčiai priskirtinas šis augalas, tiksliau – medis. Vieni sistematikai vyšnias atskiria kaip atskirą gentį, kiti jungia į slyvų gentį.
Teigiama, kad didesnė vyšnių dalis auga Rytų Azijoje. Pastaruoju metu Lietuvoje imta prekiauti Uzbekistane prisirpusiomis vyšniomis, tad be reikalo stebėjosi tie, kam tokia vyšnių kilmė pasirodė keista egzotika.
Lotyniškas pavadinimas cerasus kilęs nuo Mažojoje Azijoje esančio Kerasunto (dabar Giresunas) miesto Š. Turkijoje. Manoma, kad būtent iš šio miesto vyšnia buvo atgabenta į Romą. Iš šio pavadinimo kilo isp. cereza, angl. cherry, pranc. cerise, vok. Kirsche, lenk. czeresnia, o iš pastarojo – lietuvių trešnė. Turkija yra daugiausiai vyšnių surenkanti šalis Pasaulyje, o minėtas Uzbekistanas patenka į dešimtuką.
Be vyšnios ir trešnės vyšnių pogentei priklauso dar ir kryklės. Nors yra tokie paukščiai – mažos balsingos laukinės antys, gamtoje egzistuoja ir erškėtinių šeimos laukiniai vaiskrūmiai arba vaismedžiai – vyšnių, trešnių poskiepis, taip pat dekoratyvinis augalas.
Na o pats lietuvių kalbos žodis „vyšnia“ yra skolinys iš slavų kalbų.
Kadangi vyšnia nėra su Lietuva giliai susijęs augalas, galbūt todėl pas mus nėra ir daug „vyšninių“ vietovardžių. Yra keturi Vyšnialaukiai, tačiau nė vieno – Žagarės apylinkėse. Priešingai, jie visi išsidėstę viename regione: tos grandinės vidurį tarsi sudaro Širvintų rajone, Musninkų seniūnijoje, esantis Vyšnialaukis, kitas – Jonavos rajone, trečias – Molėtų rajone. Dar vienas Vyšnialaukis yra Marijampolės rajone.
Beje, 1923 metų gyventojų surašymo duomenimis, Vyšnialaukio vns. ir Vyšnialaukių kaimas priklausė … Gelvonų valsčiui. Tai ne koks dabar išnykęs, o tas pats Vyšnialaukio kaimas Jonavos rajone, Upninkų seniūnijoje, netoli garsaus Perelozų kaimo, ant Lietaukos upelio, nuo kurio galimai kilo Lietuvos pavadinimas, kranto. Netoli tuomet Vyšnialaukiais vadinto kaimo buvo dvarelis, pavadintas mūsų ausiai maloniu Kernaviškio vardu.
Būtent šiame Vyšnialaukyje (Vyšnialaukiuose) gimė 1972 metų Miuncheno vasaros olimpinių žaidynių aukso medalininkas kanojininkas Vladas Česiūnas.
Kaip teigia šaltiniai, Vladas (Vladislovas) Česiūnas gimė 1940 metų kovo 15 dieną, taigi dar iki Lietuvą okupuojant Sovietų Sąjungai, kuri paskui pertvarkė ir buvusį administracinį suskirstymą. Ko gero, drąsiai galima teigti, kad olimpinis ir triskart pasaulio čempionas yra ne tik jonaviškis ar upninkietis, bet ir gelvoniškis.
Vladas Česiūnas yra garsus tuo, kad jis 1979 metais pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionate Duisburge (Vakarų Vokietijoje) pasiprašė politinio prieglobsčio, tačiau netrukus KGB agentai jį pagrobė ir grąžino į TSRS.
Gelvonų valsčiaus Vyšnialaukių kaime per 1923 metų visuotinį gyventojų surašymą buvo 7 ūkiniai kiemai (sodybos), kuriose iš viso gyveno 43 žmonės. Vyšnialaukio viensėdyje buvusioje sodyboje tada surašyta 10 žmonių. Šiandien išlikusiame Vyšnialaukyje ties Musninkais 1923 metais buvo net 11 sodybų, o jose gyveno 63 žmonės.
Vyšnialaukis ar Vyšnialaukiai – ne vienintelė pavadinimo forma. Zarasų rajone yra dvi Vyšniaukos, Molėtų rajone – Vyšnelės. Ko gero, ir viskas, jei neskaičiuoti Vyšnių gatvių, kurių Lietuvoje yra 237, daugiausiai – Kauno apskrityje (57). Širvintų rajone turime keturias Vyšnių gatves – Širvintose, Musninkuose, Musninkėliuose ir, žinoma, Vyšnialaukyje.
Pabaigai – gamtoje egzistuoja ir šunvyšnė. Bet tai ne medis, o bulvinių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 2 metrų užaugti galintis nuodingas žolinis augalas.
Gintaras Bielskis
Aut. nuotrauka iš archyvo
