Pažinti, suvokti ir pamilti tai, kas yra svarbiausia…

Renginio akimirka

Renginio akimirka

Tokie pikti daiktai kulka ir šalmas.
Dažnai nenorim jų matyt, į kitą pusę žiūrim,
Bet žinant, jog pasauly – ne tik baltos spalvos,
Vis tiek ramiau žinot, kad mes juos turim…

Klausiausi šių Marijono Mikutavičiaus dainos žodžių ir pagalvojau, jog retai kasdienybėje susiduriame su tais, kurie tarnauja Tėvynei. Nebent tai būtų mūsų broliai ar sūnūs, pašaukti atlikti karinės tarnybos. O ir Lietuvos kariuomenės diena mūsuose nėra populiari. Didžiuosiuose miestuose – taip, bet miesteliuose ji paprasčiausiai primiršta. Štai todėl ir noriu pasidžiaugti savo Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos šauliais, skautais ir kitais mokiniais, kurie rugsėjo – lapkričio mėnesiais dalyvavo pilietiškumo pamokose ir mokėsi ištvermės, ryžto, patriotizmo, meilės savo kraštui ir pagarbos tiems, kurie paaukojo savo gyvybę už Lietuvą, jos laisvę ir nepriklausomybę.

Pirmoji pamoka

Renginio akimirka

Renginio akimirka

Rugsėjo pabaigoje gimnazijoje lankėsi buvęs mokinys, dabar generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Žalgirio mūšio kuopos 142 būrio kariūnas Žilvinas Putna. Jo pasiklausyti atėjo gausus būrys vaikinų ir merginų, dalis kurių sieja savo ateitį su Karo akademija. Žilvinas pasakojo ne vien apie „paradinę“ mokslo ir veiklos šioje įstaigoje pusę. Subtiliu humoru, loginiais testais, trumpa filmuota medžiaga ir išraiškingomis nuotraukomis paįvairinęs pasakojimą, vaikinas leido suprasti, jog karo akademija – ne silpniems, karštakošiams ir skystablauzdžiams skirta vieta. Jaunuoliai, kurie čia nori mokytis, turi mylėti savo šalį, būti fiziškai stiprūs ir ištvermingi, užsispyrę ir savarankiški. Tik tokie žmonės pavojaus akivaizdoje priims teisingus sprendimus ir apgins Lietuvos sienas. Smagu, kai buvę mokiniai grįžta į savo mokyklą ir pasakoja gimnazistams apie įgyvendintas svajones ir siekius. Ačiū Tau, Žilvinai, už pilietiškumo pamoką!

Antroji pamoka

Vaiskus ir dar vasariškai šiltas spalio pirmosios rytas. Nemažas būrelis žmonių būriuojasi prie bažnyčios. Čia ir Savivaldybės atstovai, ir gimnazistai, šauliai, skautai, Seimo nariai ir savanoriai. Kas juos visus čia subūrė? Atsakymas paprastas – jie visi dalyvauja žygyje Didžiosios apygardos partizanų takais. Pamaldos bažnyčioje už žuvusius dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. Gėlių padėjimas, žvakučių užžiebimas prie R. Antinio paminklo, kalbos apie miško brolius, jų skaudžius likimus, tremtinių prisiminimai. Graži netradicinės istorijos pamokos pradžia. Nepamirštas ir Gelvonų miestelis su savo nuostabiu paminklu partizanams. Aplankytos sodybos, kuriose gyveno šie jauni vyrai ir jų šeimos, padėta rudeninių gėlių ir uždegtos žvakės, pasidalinta prisiminimais ir pasiklausyta eilių apie juos. Kapų kauburėliai Čiobiškyje, po kuriais ilsisi šie iškilūs vyrai, taip pat aplankyti. Rami, saulėta diena, miškais atkeliaujantis ruduo, itin ryškios gamtos spalvos ir ausyse skambančios Justino Marcinkevičiaus eilės:

Šešiolikmečiai, šešiolikmečiai,
Trisdešimtųjų metų gimimo,
Jauni ir gražūs, liekni kaip medžiai,
Vaikiškom rankom šautuvus ima…

Kaip gerai, kad miško brolių takais žygiuojantys jaunuoliai ir merginos nesineša šautuvų, pistoletų, granatų, jų nekausto baimė ir nepersekioja mirties šešėlis, kad jie tenori sužinoti apie tuos, kurie čia gyveno ir kovojo prieš daugelį metų. Jie eina ramūs, gal šiek tiek pavargę ir sušilę, bet patenkinti ir nerūpestingi. Jie žino, kad yra saugūs ir užtikrinti dėl rytdienos. Ir tai tų, kurių takais jie eina ir kurių atminimą mini, dėka…

Trečioji pamoka

Kai spalio 27 dieną pro gimnazijos duris įžengė maskuojančią uniformą apsirengusių vyrų grupė, fojė prasidėjo sujudimas. Kas? Kur? Kaip? Kodėl? Taip, taip, tai – ne užgrobimas, o draugiškas vizitas – gimnaziją aplankė skirtingų padalinių kariai. Renginyje dalyvavę gimnazistai skirstomi į keturias grupeles ir jų kelionė po armijos nūdieną prasideda iš keturių skirtingų stotelių.

Viena iš sustojimo vietų – sporto salė. Ten paradui vadovauja 805 kuopos grandinis, skyriaus vadas Andrius Zinkevičius ir vyr. leitenantas Aivaras Bagdonas, atvykę iš Ukmergės krašto apsaugos savanorių pajėgų. Jie gimnazistus mokė rikiuotės pradmenų, komandų „ramiai“ ir „laisvai“. Buvo tikrai smagu ir nauja, net išėję iš pamokos mokiniai vieni kitiems komandavo ir keitė savo stovėjimo padėtis.

Renginio akimirka

Renginio akimirka

Renginio akimirka

Renginio akimirka

Kita stotelė – karo medicina. Ten karo medicinos gydytojas, kapitonas iš krašto apsaugos 8 rinktinės Dainius Suchackas pasakojo, kokios yra jo pareigos, kaip teikiama pirmoji pagalba, parodė medicinos priemones ir papasakojo, kam jos skirtos. Mokiniai galėjo jas ne tik pasižiūrėti, pačiupinėti, bet ir realiai pamatė, kaip reikėtų įtvirtinti lūžusią ranką ar dubens kaulus.

Trečia vieta – skaitykla, kuri tapo tikru kariui reikalingų daiktų sandėliu. Gimnazistai pamatė, kokios priemonės visada turi būti kario liemenėje ir kuprinėje. Šmaikštus vyr. seržantas Giedrius Valčiukas papasakojo visokiausių kuriozų, kurie gali nutikti neturint vieno ar kito daikto po ranka. Grandinis Andrejus Sakalis parodė maskavimosi priemones ir video įrašus iš kareivių gyvenimo. Pasibaigus pamokai mokiniams leista palaikyti nemenkos masės ginklus, pasimatuoti pusę kilogramo sveriantį šalmą, maskavimosi drabužius, o vienai gimnazistei net buvo padarytas kovinis „makiažas“…

Renginio akimirka

Renginio akimirka

Renginio akimirka

Renginio akimirka

Finišavo visi sporto salėje. Ten vyko karinės estafetės. Mokiniai pasiskirstė į dvi komandas. Reikėjo atlikti užduotis: paimti žygiui paruoštą kario kuprinę, ją užsidėti, pabėgėti iki padėto netikro ginklo (tačiau jo svoris ir išvaizda visiškai atitiko originalą), nustatyti reikiamą šovinių skaičių. Tuomet iš penkių šūvių pataikyti į tris taikinius. Kuprinės pasirodė žvėriškai sunkios. Bet azartas laimėti ir pataikyti nugalėjo. Kai kam pasisekė pataikyti į taikinį vieną sykį, kai kam į visus tris. Po užsiėmimų dalyviai apdovanoti lankstinukais ir žurnalais apie kariuomenę. Įspūdžiai – neišdildomi. Tiek vaikinai, tiek ir merginos laukia naujų susitikimų su Krašto apsaugos savanoriais.

Ketvirtoji pamoka

Pliki medžiai, darganotas oras, šalto vėjo šuorai ir ankstyvą lapkričio 23 rytą pagrindine miestelio gatve žyguojantis vaikinų ir merginų būrys. Jaunuolių rankose – gėlių puokštės ir žvakutės. Tai gerokai glumino praeivius. Kur jie eina?! Kodėl?! Kokia proga?! Gėlių žiedais, žvakių liepsnelėmis, tylos minute buvo pagerbti tie, kurie atidavė gyvybę už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Susikaupimas, rimtis prie R. Antinio paminklo, žuvusiųjų kapų dar kartą parodė, kad jaunimui ne vien pramogos rūpi, kad tai – atsakingi, patriotiškai nusiteikę šauliai ir skautai atėjo atiduoti pagarbos kritusiems kovose su priešais.

Karinės dainos konkursas, skirtas Lietuvos kariuomenės dienai, kuriame varžėsi I – II klasių mokiniai, buvo nuotaikingas ir linksmas. Gera nuotaika, teigiamos emocijos liejosi per kraštus. Atlikėjai jaudinosi, klasių vadovės išgyveno dėl savo ugdytinių, muzikos mokytojas Edvardas Čepanonis, ruošęs visas klasęs konkursui, visas suplukęs, teikė paskutinius nurodymus ir tik kompetetinga vertinimo komisija, kurią sudarė mokytojai ir mokiniai, sėdėjo rimta ir susikaupusi. Po nuotaikingo koncerto – konkurso vietos buvo paskirstytos taip: III vieta atiteko Ib klasei, II vieta – Ic klasei, I vietą ir išvyką į Vilnių iškovojo IIa klasė.

Renginio akimirka

Renginio akimirka

Renginio akimirka

Renginio akimirka

Ne mažiau emocionalios, bet kur kas triukšmingesnės buvo rankų lenkimo varžybos. Palaikymo komandos šūksniai, nusivylimo atodūsiai, patarimai ir pamokymai besivaržantiems skambėjo fojė varžybų metu. Po įtemptos kovos svorio kategorijoje iki 70 kg I vietą laimėjo Karolis Mingėla (IIb kl.), II vietą – Lukas Gimbickas (IVa kl.), III vietą – Kostas Chmeliauskas (IIa kl.). Svorio kategorijoje iki 85 kg I vietą iškovojo Derikas Šotlandas (IVd kl.), II vietą – Arminas Radžiūnas (IIIc kl.), III vietą – Norbertas Eigelis (IIIb kl.). Būkit pasveikinti, „kiečiausios rankos“ vaikinai!

Dar vieną gimnazistų dieną nusinešė laiko tėkmė. Gal vieniems ji buvo įprastinė darbo diena, kitiems gal paliko pasitenkinimo savo veikla ir savimi jausmą, tretiems kažkur giliai pasąmonėje gal sukirbėjo mintis, pasufleravusi būsimosios profesijos kryptį…

Viliuosi, kad visos šios pilietiškumo pamokos padės pažinti, suvokti ir pamilti tai, kas yra svarbiausia – istorinę praeitį ir Tėvynę.

Margarita Vaičelytė
L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui, istorijos mokytoja

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+