Operos solisto ranka kūrė Širvintų apylinkių žemėlapį

Operos solisto ranka kūrė Širvintų apylinkių žemėlapį
Daugiau kaip prieš du dešimtmečius, 1994-ųjų balandį, dabar jau amžiną atilsi Liudvikas Oškinis tuomet leisto „Širvintos“ laikraščio puslapiuose retoriškai teiravosi, ar bus Širvintose Antano Kučingio gatvė?
Tuo metu tikrai nedaugeliui buvo žinoma, kad garsus lietuvių operos solistas, bosas Antanas Kučinskas (1937-aisiais savo pavardę susilietuvinęs į Kučingio) mūsų krašte paliko savo pėdsaką. Gimęs Marijampolės apskrityje, Veiveriuose, būsimasis operos grandas I Pasaulinio karo metais turėjo slėptis nuo okupacinės vokiečių valdžios persekiojimo dėl lietuviškos veiklos. Kadangi buvo baigęs Veiverių mokytojų seminariją, Antanas mūsų krašte surado mokytojo vietą Musninkuose, kur mokytojavo nuo 1916-ųjų iki 1918 metų. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, Antanas Kučingis 1918-aisiais baigė mokytojų kursus Širvintose.
Operos solistas, turėjęs kapitono laipsnį
Prasidėjus kovoms su Lietuvą užlūdusiais bolševikais, Antanas Kučingis nuo 1919 metų birželio 20-osios tarnavo Lietuvos kariuomenėje Atskirajame Panevėžio batalione, dalyvavo susirėmimuose su bolševikais. 1919 metų rugsėjo 1 dieną jis buvo perkeltas į Krašto apsaugos ministerijos butų skyrių. 1920 spalio 17-ąją baigus Karo mokyklą, jam, kaip III laidos kariūnui, buvo suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis, jis buvo paskirtas į formuojamą 11 pėstininkų Vilniaus pulką, vėliau tarnavo kuopos jaunesniuoju karininku Alytuje, dar vėliau – Panemunėje. 1922 metų gruodžio 24-ąją Antanas Kučingis buvo perkeltas į Generalinio štabo Rikiuotės skyrių, o 1924 metų vasario 28-ąją – į Operacijų skyrių.
Dar besimokydamas Kauno karo mokykloje, Antanas Kučingis dalyvavo dainininko ir režisieriaus P. Olekos suburto kariūnų choro veikloje, jam diriguodavo, taip pat kankliuodavo ir dainuodavo solo.
Tarnyba kariuomenėje Antanui nesutrukdė 1923-1927 metais mokytis Kauno muzikos mokyklos A. Kutkaus solinio dainavimo klasėje. 1924 metais jis buvo pakviestas į Valstybės teatrą perklausai ir gavo pasiūlymą dirbti. Debiutavo Gremino vaidmeniu P.Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“.
Nuo 1934 metų dainininkas gastroliavo Paryžiuje, Stokholme, Prahoje, Helsinkyje. Š. Guno operoje „Faustas“ Antanas Kučingis Mefistofelio partiją dainavo apie 50 metų (paskutinįjį kartą – jau būdamas 78 metų). 1937 metų pabaigoje Antanas Kučingis jau buvo sukūręs 52 operų vaidmenis.
Prasidėjus sovietinei okupacijai, jis dalyvavo 1941 m. birželio sukilime, 1944-aisiais, būdamas Vilniaus valstybinio operos ir baleto teatro dainininkas, įsitraukė į antisovietinę veiklą. Iki 1948 metų gyveno Atlanto chartijos idėjomis ir tikėjo priverstiniu sovietų atsitraukimu iš Lietuvos. Kartu su Antanu Miškiniu leido pogrindinį laikraštį „Laisvės žvalgas”. Šioje veikloje dalyvavo ir jo sūnus Algimantas.
1947 metais Antanas Kučingis Kalvaičio slapyvardžiu pasirašė Jungtinių Tautų Organizacijai skirtą memorandumą, kuriame buvo reikalaujama nutraukti Lietuvos okupaciją. 1948 metų vasario 11 dieną po vyriausybinio koncerto dainininkas buvo areštuotas, o paskui 10 metų buvo ištremtas į Sibirą, kalėjo įvairiuose Rusijos (Mordovijos, Kemerovo, Omsko) lageriuose.
1956 metais paleistas iš lagerio, grįžo į Lietuvą, dainavo Vilniaus bei Kauno teatruose.
Tenka apgailestauti, kad garsus daininkas Lietuvai buvo žinomas dėl jo muzikinės karjeros. Tik nedaugelis prisimindavo, kad Antanas Kučingis iki 1937 metų dirbo ir Kariuomenės generalinio štabo topografu. Jo vardas siejamas su tarpukariu pradėtu leisti Lietuvos žemėlapiu. Štai tada Antano Kučingio keliai vėl atvedė į Širvintas ir jų apylinkes.
Tarnyboje padėjo braižyba ir dailyraštis
Iki 1918-ųjų Lietuvos teritoriją dengė carinės Rusijos ir Lietuvą okupavusios Vokietijos topografiniai žemėlapiai. Jie buvo smarkiai pasenę ir, svarbiausia, sunkiai interpretuojami dėl iškraipytų, o kartais ir neatpažįstamų vietovardžių. Tapo akivaizdu, kad Lietuvai reikia savo žemėlapio. Todėl 1924 metais prie Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo buvo įkurta Topografijos dalis, kuri 1929 metais išaugo iki Krašto apsaugos ministerijos Karo topografijos skyriaus. Tada prieita prie išvados, kad krašto ūkiui ir karinėms reikmėms būtinas topografinis žemėlapis masteliu 1:25 000 (kur 1 cm atitinka 250 m). Tačiau iki II Pasaulinio karo pradžios spėta išleisti vos 92 lapus iš Lietuvą dengti planuotų 823 (su Vilniaus okupuotu kraštu) arba 542 (tuo metu esama Lietuvos teritorija) žemėlapių lapų.
Daugiau spėta nuveikti leidžiant 1:100 000 (kur 1 cm atitinka 1 km) mastelio žemėlapį. Žemėlapio sudarymui panaudota sudaryti 1:25 000 mastelio lapai. Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios buvo aprėpta apie 2/3 Lietuvos teritorijos nuo pajūrio iki okupuoto Vilniaus krašto be pakraščių pagal Lietuvos sienas.
1933-1940 metais Krašto apsaugos ministerijos Karo topografijos skyrius išleido keturiasdešimt keturis 1:100 000 mastelio žemėlapių lapus. Buvo parengti dar keturi lapai, tačiau nespėta šių žemėlapių išleisti.
1935 metais buvo parengtas Ukmergės-Širvintų apylinkių žemėlapis (kvadratas), kuriam panaudotas 1929-1934 metų instrumentinis rekognoskavimas (išankstinis teritorijos tyrimas prieš geodezinius darbus). Šios vietovės žemėlapio braižytojas ir buvo kapitonas Antanas Kučingis.
Tarnaujant Karo topografijos skyriuje Antanui Kučingiui padėjo tai, kad Veiverių mokytojų seminarijoje jis mokėsi braižybos ir dailyraščio.
Topografijos darbų kariuomenėje mokė geodezijos inžinierius pulkininkas A. Krikščiūnas, gravitacijos – profesorius P. Slavėnas, apie žemėlapių vietovardžius konsultavo kalbininkas profesorius A. Salys, o šalies hidrografijos klausimais – profesorius S. Kolupaila. Tame pat Karo topografijos skyriuje dirbo ir dviem metais už Antaną vyresnis, tik ką baigęs mokslus Maskvos matavimo institute Petras Butrimas.
Nors ir dainuodamas operoje, Antanas Kučingis daug laiko praleisdavo keliaudamas per Lietuvą. Vasaros dienas jis praleisdavo laukuose darydamas topografines nuotraukas. Dainininkui šis darbas nebuvo našta ar būtinas pragyvenimo šaltinis. „Ši specialybė man labai patiko ir sekėsi. Kartografiniai darbai turi savyje daug meniško elemento. Gražiai išbraižytame ir atspausdintame žemėlapyje slypi ir meniško estetiškumo. Tad abi šios specialybės mano gyvenime klostėsi harmoningai,“ – yra sakęs Antanas Kučingis.
Viename iš savo laiškų žmonai 1925-aisiais Antanas Kučingis rašė: „Keliu 5 valandą rytą, iki šešių apsirengiu ir pavalgau, ir šeštoj išeinu darban. Eiti prisieina 5-6 kilometrai, tiek pat suvaikščioti ir liek pat sugrįžti. Žodžiu, kasdien suvaikščioju apie 20 kilometrų. Grįžtu iš darbo apie 6 val. vakare ir tuomet jau valgau pietus. Dirbu prie ežero ir upės, taigi maudaus ir kepinuos saulės spinduliuose, net skauda visą“.
Po dvejų metų, 1937-aisiais, spaustuvę paliko ir Žaslių-Kernavės apylinkių žemėlapis, kuriam taip pat buvo panaudotas 1929-1934 metų instrumentinis rekognoskavimas. Šios žemėlapio dalies braižytojas – kapitonas Vladas Žiaurys.
Šis talentingas braižytojas dėl ligos paliko tarnybą ir mirė 1942-aisiais, likus pusmečiui iki 36-ojo gimtadienio.
Vladas Žiaurys buvo apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1930), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).
Parengė Gintaras Bielskis
Šaltiniai: kmb.kvb.lt; wikipedia.org; maps4u.lt
Antano Kučingio nubraižyto Ukmergės-Širvintų kvadrato fragmentas. Matyti tuometinis Širvintų planas su priemiesčiu – Amerika (dabar maždaug šioje vietoje yra Plento-Musninkų gatvių žiedinė sankryža.
Vlado Žiaurio nubraižyto Žaslių-Kernavės kvadrato fragmentas. Matyti Kernavės-Bartkuškio ruožo apylinkės su tuo metu čia buvusia Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linija. Įdomu tai, kad dabartiniai Žarnavagiai anuomet lietuvių buvo pavadinti Žirniavagiais.
A.Kučinskas (Kučingis) apie 1925 metus.
Susitikime Alytaus pulke. A. Kučingis pirmas iš dešinės
Kučingis su šeima
Antanas Kučingis (Kučinskas) su šeima
1937 metai. Karo topografijos skyriaus karininkai ir civiliai tarnautojai per A. Kučinsko-Kučingio išleistuves į atsargą.
Karo topografai Varėnos artilerijos poligone 1925
Karo topografai Varėnos artilerijos poligone 1925 metais. Pirmas iš kairės leitenantas Antanas Kučinskas (Kučingis).
Pagal Lietuvos karininkai 1918-1953.
I fortas kaunas
Pirmojo forto kieme (Kaunas, 1927). Iš kairės: A.Kučinskas, B.Kodaitis, A.Rantenas, A.Krikščiūnas
Oservatorija kato topografijos skyriaus karininkai
Kaunas 1930, prie Observatorijos. Iš kairės: sargas B.Liutkus, B.Kodaitis, A.Rantenas, A.Krikščiūnas, A.Kučinskas
(2 nuotraukos iš A.Liekis „Prof. Bernardas Kodaitis: sugrįžusio lietuvio gyvenimas“)
Žemėlapiai iš lithuanianmaps.com
A.Kučinskas (Kučingis)

A.Kučinskas (Kučingis)

Daugiau kaip prieš du dešimtmečius, 1994-ųjų balandį, dabar jau amžiną atilsį Liudvikas Oškinis tuomet leisto „Širvintos“ laikraščio puslapiuose retoriškai teiravosi, ar bus Širvintose Antano Kučingio gatvė?

Tuo metu tikrai nedaugeliui buvo žinoma, kad garsus lietuvių operos solistas, bosas Antanas Kučinskas (1937-aisiais savo pavardę susilietuvinęs į Kučingio) mūsų krašte paliko savo pėdsaką. Gimęs Marijampolės apskrityje, Veiveriuose, būsimasis operos grandas I Pasaulinio karo metais turėjo slėptis nuo okupacinės vokiečių valdžios persekiojimo dėl lietuviškos veiklos. Kadangi buvo baigęs Veiverių mokytojų seminariją, Antanas mūsų krašte surado mokytojo vietą Musninkuose, kur mokytojavo nuo 1916-ųjų iki 1918 metų. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, Antanas Kučingis 1918-aisiais baigė mokytojų kursus Širvintose.

Operos solistas, turėjęs kapitono laipsnį

Prasidėjus kovoms su Lietuvą užplūdusiais bolševikais, Antanas Kučingis nuo 1919 metų birželio 20-osios tarnavo Lietuvos kariuomenėje Atskirajame Panevėžio batalione, dalyvavo susirėmimuose su bolševikais. 1919 metų rugsėjo 1 dieną jis buvo perkeltas į Krašto apsaugos ministerijos butų skyrių. 1920 spalio 17-ąją baigus Karo mokyklą, jam, kaip III laidos kariūnui, buvo suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis, jis buvo paskirtas į formuojamą 11 pėstininkų Vilniaus pulką, vėliau tarnavo kuopos jaunesniuoju karininku Alytuje, dar vėliau – Panemunėje. 1922 metų gruodžio 24-ąją Antanas Kučingis buvo perkeltas į Generalinio štabo Rikiuotės skyrių, o 1924 metų vasario 28-ąją – į Operacijų skyrių.

Dar besimokydamas Kauno karo mokykloje, Antanas Kučingis dalyvavo dainininko ir režisieriaus P. Olekos suburto kariūnų choro veikloje, jam diriguodavo, taip pat kankliuodavo ir dainuodavo solo.

Tarnyba kariuomenėje Antanui nesutrukdė 1923-1927 metais mokytis Kauno muzikos mokyklos A. Kutkaus solinio dainavimo klasėje. 1924 metais jis buvo pakviestas į Valstybės teatrą perklausai ir gavo pasiūlymą dirbti. Debiutavo Gremino vaidmeniu P.Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“.

Nuo 1934 metų dainininkas gastroliavo Paryžiuje, Stokholme, Prahoje, Helsinkyje. Š. Guno operoje „Faustas“ Antanas Kučingis Mefistofelio partiją dainavo apie 50 metų (paskutinįjį kartą – jau būdamas 78 metų). 1937 metų pabaigoje Antanas Kučingis jau buvo sukūręs 52 operų vaidmenis.

Prasidėjus sovietinei okupacijai, jis dalyvavo 1941 m. birželio sukilime, 1944-aisiais, būdamas Vilniaus valstybinio operos ir baleto teatro dainininkas, įsitraukė į antisovietinę veiklą. Iki 1948 metų gyveno Atlanto chartijos idėjomis ir tikėjo priverstiniu sovietų atsitraukimu iš Lietuvos. Kartu su Antanu Miškiniu leido pogrindinį laikraštį „Laisvės žvalgas”. Šioje veikloje dalyvavo ir jo sūnus Algimantas.

1947 metais Antanas Kučingis Kalvaičio slapyvardžiu pasirašė Jungtinių Tautų Organizacijai skirtą memorandumą, kuriame buvo reikalaujama nutraukti Lietuvos okupaciją. 1948 metų vasario 11 dieną po vyriausybinio koncerto dainininkas buvo areštuotas, o paskui 10 metų buvo ištremtas į Sibirą, kalėjo įvairiuose Rusijos (Mordovijos, Kemerovo, Omsko) lageriuose.

1956 metais paleistas iš lagerio, grįžo į Lietuvą, dainavo Vilniaus bei Kauno teatruose.

Tenka apgailestauti, kad garsus daininkas Lietuvai buvo žinomas dėl jo muzikinės karjeros. Tik nedaugelis prisimindavo, kad Antanas Kučingis iki 1937 metų dirbo ir Kariuomenės generalinio štabo topografu. Jo vardas siejamas su tarpukariu pradėtu leisti Lietuvos žemėlapiu. Štai tada Antano Kučingio keliai vėl atvedė į Širvintas ir jų apylinkes.

Tarnyboje padėjo braižyba ir dailyraštis

Iki 1918-ųjų Lietuvos teritoriją dengė carinės Rusijos ir Lietuvą okupavusios Vokietijos topografiniai žemėlapiai. Jie buvo smarkiai pasenę ir, svarbiausia, sunkiai interpretuojami dėl iškraipytų, o kartais ir neatpažįstamų vietovardžių. Tapo akivaizdu, kad Lietuvai reikia savo žemėlapio. Todėl 1924 metais prie Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo buvo įkurta Topografijos dalis, kuri 1929 metais išaugo iki Krašto apsaugos ministerijos Karo topografijos skyriaus. Tada prieita prie išvados, kad krašto ūkiui ir karinėms reikmėms būtinas topografinis žemėlapis masteliu 1:25 000 (kur 1 cm atitinka 250 m). Tačiau iki II Pasaulinio karo pradžios spėta išleisti vos 92 lapus iš Lietuvą dengti planuotų 823 (su Vilniaus okupuotu kraštu) arba 542 (tuo metu esama Lietuvos teritorija) žemėlapių lapų.

Daugiau spėta nuveikti leidžiant 1:100 000 (kur 1 cm atitinka 1 km) mastelio žemėlapį. Žemėlapio sudarymui panaudota sudaryti 1:25 000 mastelio lapai. Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios buvo aprėpta apie 2/3 Lietuvos teritorijos nuo pajūrio iki okupuoto Vilniaus krašto be pakraščių pagal Lietuvos sienas.

1933-1940 metais Krašto apsaugos ministerijos Karo topografijos skyrius išleido keturiasdešimt keturis 1:100 000 mastelio žemėlapių lapus. Buvo parengti dar keturi lapai, tačiau nespėta šių žemėlapių išleisti.

1935 metais buvo parengtas Ukmergės-Širvintų apylinkių žemėlapis (kvadratas), kuriam panaudotas 1929-1934 metų instrumentinis rekognoskavimas (išankstinis teritorijos tyrimas prieš geodezinius darbus). Šios vietovės žemėlapio braižytojas ir buvo kapitonas Antanas Kučingis.

Antano Kučingio nubraižyto Ukmergės-Širvintų kvadrato fragmentas. Matyti tuometinis Širvintų planas su priemiesčiu - Amerika (dabar maždaug šioje vietoje yra Plento-Musninkų gatvių žiedinė sankryža.

Antano Kučingio nubraižyto Ukmergės-Širvintų kvadrato fragmentas. Matyti tuometinis Širvintų planas su priemiesčiu - Amerika (dabar maždaug šioje vietoje yra Plento-Musninkų gatvių žiedinė sankryža.

Tarnaujant Karo topografijos skyriuje Antanui Kučingiui padėjo tai, kad Veiverių mokytojų seminarijoje jis mokėsi braižybos ir dailyraščio.

Topografijos darbų kariuomenėje mokė geodezijos inžinierius pulkininkas A. Krikščiūnas, gravitacijos – profesorius P. Slavėnas, apie žemėlapių vietovardžius konsultavo kalbininkas profesorius A. Salys, o šalies hidrografijos klausimais – profesorius S. Kolupaila. Tame pat Karo topografijos skyriuje dirbo ir dviem metais už Antaną vyresnis, tik ką baigęs mokslus Maskvos matavimo institute Petras Butrimas.

Nors ir dainuodamas operoje, Antanas Kučingis daug laiko praleisdavo keliaudamas per Lietuvą. Vasaros dienas jis praleisdavo laukuose darydamas topografines nuotraukas. Dainininkui šis darbas nebuvo našta ar būtinas pragyvenimo šaltinis. „Ši specialybė man labai patiko ir sekėsi. Kartografiniai darbai turi savyje daug meniško elemento. Gražiai išbraižytame ir atspausdintame žemėlapyje slypi ir meniško estetiškumo. Tad abi šios specialybės mano gyvenime klostėsi harmoningai,“ – yra sakęs Antanas Kučingis.

Viename iš savo laiškų žmonai 1925-aisiais Antanas Kučingis rašė: „Keliu 5 valandą rytą, iki šešių apsirengiu ir pavalgau, ir šeštoj išeinu darban. Eiti prisieina 5-6 kilometrai, tiek pat suvaikščioti ir liek pat sugrįžti. Žodžiu, kasdien suvaikščioju apie 20 kilometrų. Grįžtu iš darbo apie 6 val. vakare ir tuomet jau valgau pietus. Dirbu prie ežero ir upės, taigi maudaus ir kepinuos saulės spinduliuose, net skauda visą“.

Po dvejų metų, 1937-aisiais, spaustuvę paliko ir Žaslių-Kernavės apylinkių žemėlapis, kuriam taip pat buvo panaudotas 1929-1934 metų instrumentinis rekognoskavimas. Šios žemėlapio dalies braižytojas – kapitonas Vladas Žiaurys.

Vlado Žiaurio nubraižyto Žaslių-Kernavės kvadrato fragmentas. Matyti Kernavės-Bartkuškio ruožo apylinkės su tuo metu čia buvusia Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linija. Įdomu tai, kad dabartiniai Žarnavagiai anuomet lietuvių buvo pavadinti Žirniavagiais.

Vlado Žiaurio nubraižyto Žaslių-Kernavės kvadrato fragmentas. Matyti Kernavės-Bartkuškio ruožo apylinkės su tuo metu čia buvusia Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linija. Įdomu tai, kad dabartiniai Žarnavagiai anuomet lietuvių buvo pavadinti Žirniavagiais.

Šis talentingas braižytojas dėl ligos paliko tarnybą ir mirė 1942-aisiais, likus pusmečiui iki 36-ojo gimtadienio.

Vladas Žiaurys buvo apdovanotas DLK Gedimino 5 laipsnio ordinu (1930), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928).

Parengė Gintaras Bielskis

Šaltiniai: kmb.kvb.lt; wikipedia.org; maps4u.lt

Žemėlapiai iš lithuanianmaps.com

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+