Širvintų rajonui atsirado reali galimybė pasitraukti iš Vilniaus rajono šešėlio

Širvintų rajonui atsirado reali galimybė ištrūkti iš Vilniaus rajono šešėlio
Prieš kelerius metus rašėme, kad prieš 2016 metų Seimo rinkimus galimi šalies rinkimų apygardų pertvarkymai. Praėjusią savaitę apie tai oficialiai prabilo ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), savo interneto svetainėje pristačiusi du apygardų ribų pertvarkymo projektus.
Kol kas mūsų apygarda – viena didžiausių
Pagal dabartinę situaciją, 55-oji Širvintų-Vilniaus rinkimų apygarda yra kone didžiausia Lietuvoje. Joje beveik ketvirtadaliu (23,93 proc.) daugiau rinkėjų nei vidutiniškai vienoje šalies apygardų. Didesnė tik 66-oji Kauno kaimiškoji rinkimų apygarda, turinti 25,11 proc. rinkėjų daugiau nei vidutiniškai šalies apygardoje. Yra ir priešinga situacija, kai rinkėjų skaičius apygardoje sudaro vos tris ketvirtadalius apygardos vidurkio. Pavyzdžiui, tokia yra 53-ioji Ignalinos-Švenčionių rinkimų apygarda (76,78 proc. rinkėjų vidurkio).
Iki 2002 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 punkte buvo numatyta, kad rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus“. Nuo 2002 metų ši riba kiek praplėsta – rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.
Kaip pažymi antrojo projekto autorius dr. Rolandas Tučas, pagal Europos Sąjungos suformuotą praktiką normos nuokrypis priklauso nuo individualios situacijos, tačiau jis retai turėtų viršyti daugiau nei 10 proc. ir niekada – 15 proc., išskyrus ypatingas aplinkybes
Šiuo metu 15 proc. ribą į vieną ar kitą pusę viršija mažiausiai kelios dešimtys mūsų šalies rinkimų apygardų.
Situacija neatitinka Europos Sąjungos gerosios praktikos
Kaip minėjome, VRK parengė kelis projektus.
Pirmasis projektas pasižymi iš esmės nedideliais pakeitimais. Vieni jų – į kitas apygardas perkeltos kai kurios rinkimų apylinkės. Mūsų rajono tai nepaliestų, jis ir toliau liktų „sukergtas“ su kultūriškai ir tautiškai svetimu Vilnaius rajonu: 14,6 tūkst. mūsų rajono rinkėjų tektų konkuruoti su 26,6 tūkst. Vilniaus rajono rinkėjų.
Pagal antrąjį projektą, vienmandačių rinkimų apygardų formavimo principai turėtų būti šie: Vienodas rinkėjų skaičius apygardose – lygios rinkimų teisės užtikrinimui (dabartinė Lietuvos praktika – plius ar minus 20 proc. nuo vidurkio, o ES geroji praktika – plius ar minus 10 proc. nuo vidurkio); Rinkimų apygardų derinimas su valstybės teritorijos administraciniu rinkimų organizavimo, rinkėjų ir kandidatų atstovaujamumo užtikrinimui; Rinkimų apygardų (ir apylinkių) stabilumas („istoriškumo” organizavimo, rinkėjų ir kandidatų patogumui; Rinkimų apygardų teritorinis vientisumas ir kompaktiškumas organizavimui, džerimanderingo ir kt. manipuliacijų eliminavimui; Rinkėjų sociodemografinis ir kultūrinis panašumas eliminavimui, rinkėjų atstovaujamumo užtikrinimui.
Laikantis šių principų, pagal antrąjį projektą siūloma peržiūrėti apygardų ribas, pasikeitimai paliestų ir Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardą. Iš jos atskyrus dabartinį Širvintų rajoną, siūloma sujungti su Molėtų rajonu ir įsteigti Molėtų-Širvintų rinkimų apygardą, kurioje rinkėjų skaičius sudarytų 91,86 proc. apygardų vidurkio. Likusioje Vilniaus rajono dalyje, kuri taptų Nemenčinės rinkimų apygarda, rinkėjų skaičius sudarytų 98,07 proc. apygardų vidurkio.
Be abejonės, siūloma ir daugiau korekcijų, tačiau tie galimi pakeitimai mūsų rajonui neaktualūs.
Rinkėjai raginami pareikšti nuomonę
Kurį projektą pasirinks Vyriausioji rinkimų komisija? Galimas dalykas, tai priklausys nuo rinkėjų nuomonės. Anot informacijos VRK svetainėje, tikimasi, kad rinkimų apygardų projektai sudomins visuomenę, todėl laukiama konkrečių pasiūlymų ir patarimų (juos galima pateikti el.p. info@vrk.lt). Tačiau sudėtinga būtų įgyvendinti tokius patarimus, prašymus ar net reikalavimus, kuriais būtų siūloma keisti tik vienos apygardos ribas, neįvertinant, kad tuomet gretima apygarda gali tapti per didelė ar per maža.
„VRK galės pritarti tik tokiems pasiūlymams, kurie išsaugotų ar sukurtų naujas apygardas, atitinkančias įstatymo reikalavimus,“ – teigiama VRK pastaboje.
Gintaras Bielskis
Pagal antrąjį VRK projektą, būtų įsteigta Molėtų-Širvintų rinkimų apygarda

Pagal antrąjį VRK projektą, būtų įsteigta Molėtų-Širvintų rinkimų apygarda

Prieš kelerius metus rašėme, kad prieš 2016 metų Seimo rinkimus galimi šalies rinkimų apygardų pertvarkymai. Praėjusią savaitę apie tai oficialiai prabilo ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), savo interneto svetainėje pristačiusi du apygardų ribų pertvarkymo projektus.

Kol kas mūsų apygarda – viena didžiausių

Pagal dabartinę situaciją, 55-oji Širvintų-Vilniaus rinkimų apygarda yra kone didžiausia Lietuvoje. Joje beveik ketvirtadaliu (23,93 proc.) daugiau rinkėjų nei vidutiniškai vienoje šalies apygardoje. Didesnė tik 66-oji Kauno kaimiškoji rinkimų apygarda, turinti 25,11 proc. rinkėjų daugiau nei vidutiniškai šalies apygardoje. Yra ir priešinga situacija, kai rinkėjų skaičius apygardoje sudaro vos tris ketvirtadalius apygardos vidurkio. Pavyzdžiui, tokia yra 53-ioji Ignalinos-Švenčionių rinkimų apygarda (76,78 proc. rinkėjų vidurkio).

Iki 2002 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 punkte buvo numatyta, kad rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus“. Nuo 2002 metų ši riba kiek praplėsta – rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.

Kaip pažymi antrojo projekto autorius dr. Rolandas Tučas, pagal Europos Sąjungos suformuotą praktiką normos nuokrypis priklauso nuo individualios situacijos, tačiau jis retai turėtų viršyti daugiau nei 10 proc. ir niekada – 15 proc., išskyrus ypatingas aplinkybes.

Šiuo metu 15 proc. ribą į vieną ar kitą pusę viršija mažiausiai kelios dešimtys mūsų šalies rinkimų apygardų.

Situacija neatitinka Europos Sąjungos gerosios praktikos

Kaip minėjome, VRK parengė kelis projektus.

Pirmasis projektas pasižymi iš esmės nedideliais pakeitimais. Vieni jų – į kitas apygardas perkeltos kai kurios rinkimų apylinkės. Mūsų rajono tai nepaliestų, jis ir toliau liktų „sukergtas“ su kultūriškai ir tautiškai skirtingu Vilniaus rajonu: 14,6 tūkst. mūsų rajono rinkėjų tektų konkuruoti su 26,6 tūkst. Vilniaus rajono rinkėjų.

Pagal antrąjį projektą, vienmandačių rinkimų apygardų formavimo principai turėtų būti šie: Vienodas rinkėjų skaičius apygardose – lygios rinkimų teisės užtikrinimui (dabartinė Lietuvos praktika – plius ar minus 20 proc. nuo vidurkio, o ES geroji praktika – plius ar minus 10 proc. nuo vidurkio); Rinkimų apygardų derinimas su valstybės teritorijos administraciniu rinkimų organizavimo, rinkėjų ir kandidatų atstovaujamumo užtikrinimui; Rinkimų apygardų (ir apylinkių) stabilumas „istoriškumo” organizavimo, rinkėjų ir kandidatų patogumui; Rinkimų apygardų teritorinis vientisumas ir kompaktiškumas organizavimui, džerimanderingo ir kt. manipuliacijų eliminavimui; Rinkėjų sociodemografinis ir kultūrinis panašumas eliminavimui, rinkėjų atstovaujamumo užtikrinimui.

Laikantis šių principų, pagal antrąjį projektą siūloma peržiūrėti apygardų ribas, pasikeitimai paliestų ir Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardą. Iš jos atskyrus dabartinį Širvintų rajoną, siūloma sujungti su Molėtų rajonu ir įsteigti Molėtų-Širvintų rinkimų apygardą, kurioje rinkėjų skaičius sudarytų 91,86 proc. apygardų vidurkio. Likusioje Vilniaus rajono dalyje, kuri taptų Nemenčinės rinkimų apygarda, rinkėjų skaičius sudarytų 98,07 proc. apygardų vidurkio.

Be abejonės, siūloma ir daugiau korekcijų, tačiau tie galimi pakeitimai mūsų rajonui neaktualūs.

Rinkėjai raginami pareikšti nuomonę

Kurį projektą pasirinks Vyriausioji rinkimų komisija? Galimas dalykas, tai priklausys nuo rinkėjų nuomonės. Anot informacijos VRK svetainėje, tikimasi, kad rinkimų apygardų projektai sudomins visuomenę, todėl laukiama konkrečių pasiūlymų ir patarimų (juos galima pateikti el.p. info@vrk.lt). Tačiau sudėtinga būtų įgyvendinti tokius patarimus, prašymus ar net reikalavimus, kuriais būtų siūloma keisti tik vienos apygardos ribas, neįvertinant, kad tuomet gretima apygarda gali tapti per didelė ar per maža.

„VRK galės pritarti tik tokiems pasiūlymams, kurie išsaugotų ar sukurtų naujas apygardas, atitinkančias įstatymo reikalavimus,“ – teigiama VRK pastaboje.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

13 Atsakymų į “Širvintų rajonui atsirado reali galimybė pasitraukti iš Vilniaus rajono šešėlio”

  1. mantas parašė:

    Su lenkais geriau

  2. to Jaunimas parašė:

    Taip geriau butu su Kėdainiais

  3. Jaunimas parašė:

    Nera,geras.sprendimas-Moletai.

  4. balsekit parašė:

    balsekite uz vilne-sirvintai apigarda rinkimo. bus pazeista rajono giventoju teise tureti seimo nari seime kitajp. moletai negerai nes jie ir taip turi seimo nari nuo konservatorininku.

  5. WILNO NASZE parašė:

    mes visada busim kartu niekur jus nedingsit

  6. W parašė:

    Tada ir aš eisiu į rinkimus,nes anksčiau nebuo tikslo,kaip nubalsos Vilniaus rajonas taip ir būna,ones net to deputato nematom,o mūsų reikalai jam nerupi,tik Wilną naša,

  7. ffff2 parašė:

    as uz Molėtus 🙂

  8. LAURA parašė:

    Siaubas kas butu ?

  9. varla parašė:

    „liktų „sukergtas“ su kultūriškai ir tautiškai skirtingu Vilniaus rajonu…“
    kodėl skirtingu? Mūsų kaimuose net lietuvių šeimos lenkiškai uturija. Matyt, jiem ta kultūra miela.

  10. Musė parašė:

    Puikus projektas. Šaunuoliai 🙂

  11. ghjk parašė:

    lenkai valdo….

  12. nezinanciam parašė:

    nu jai nori kad musu seimo narys lenku duda pustu tai ura. man geriau moletai. vis lietuviu interesus atstovaus.

  13. Na nezinau parašė:

    Ko cia dziaugtis? Kad istruksim is Vilniaus r. seselio? Tai pateksim i Moletu r. seseli, nes ten gyventoju daugiau. Tai ka cia dziaugtis?

Comments are closed.

scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+