Skaityta:
1 314
Didžioji šventė Širvintuose
Šaulių kuopai ir moterų būriui įteiktos vėliavos. Visuomenės auka šauliams. Jaunųjų ūkininkų sąskrydis.
Liepos 16 d. širvintiškiams bus ilgai atmintina, nes ji pažymėta didelės svarbos įvykiais. Buvo pašventintos ir įteiktos Šaulių kuopai ir moterų būriui vėliavos. Po tų iškilmių dėkinga Širvintų visuomenė gausiai apdovanojo Šaulius ginklais. Be to, tą pačią dieną įvyko ir jaunųjų ūkininkų sąskrydis.
Diena pasitaikė labai graži ir todėl sutraukė daug žmonių ne tik iš artimųjų, bet ir tolimesnių apylinkių. Pasakojama, kad tiekos žmonių Širvintai dar nėra matę. Prie to žymia dalimi prisidėjo vykę čia škapl. P. Marijos atlaidai, kurie laikomi didžiausiais Širvintuose.
Žodžiu, 3 km. ilgio miestelis buvo perpildytas žmonių. Į vėliavos įteikimo iškilmes iš Ukmergės atvyko VI šaulių rinktinės vadas pulk. leitn. Pošiūnas ir rinktinės Tarybos narys Čekanavičius. Vietos dvasiškijai pašventinus gražias vėliavas, jos, pasakius atitinkamas kalbas, iškilmingai buvo įteiktos Širvintų šaulių kuopai ir moterų būriui. Įteikė rinktinės vadas pulk. leitn. Pošiūnas.
Po to, įteikė išrikiuotiems šauliams visuomenės dovaną – 27 šautuvus. Be to, žinoma Kauno firma „Salevakis ir Ko“ taip pat įteikė 16 Šautuvų. Prie to fakto labai daug prisidėjo vietos visuomenės veikėjas Č. Petrauskas, kurio, galima sakyti, iniciatyva jie ir buvo nupirkti. Jaudinantis momentas buvo pagerbimas žuvusių, padėjusių savo galvas Širvintų laukuos. Jų sąrašas buvo gana platus. Skaitant pavardes užviešpatavo mirtina tyla, tik pavardžių žodžiai skambėjo, kaip plienas, primindami anuos, ne taip jau senus laikus, kada buvo sprendžiamas ne tik Širvintų, bet ir visos Lietuvos nepriklausomybės likimas. Žuvusiųjų minėjimas nė vienam išspaudė karčią ašarą.
Šventės proga Širvintuose įvyko ir Gelvonų, Šešuolių, Giedraičių ir Širvintų valsčių JŪR sąskrydis, kuriame dalyvavo 400 jaunųjų ūkininkų. Visur jie pasirodė organizuotai, tautiškais drabužiais pasipuošę ir apsikaišę varpomis ir gėlėmis. Daug jų buvo ir su vainikais. Centrinės jų iškilmės įvyko prie Laisvės paminklo, ant kurio, pagerbdami žuvusius dėl nepriklausomybės karius ir šaulius, uždėjo simbolinį, iš ąžuolo lapų, vainiką. Jaunųjų ūkininkų vadovas – Ukmergės apskrities agronomo įstaigos smulkių ūkio
šakų instruktorius Narbutas pasakė gražia kalbą.
Tiems patiems ūkininkams ir platesnei visuomenei atvykę iš Kauno Valstybės teatro dramos artistai suvaidino 4 paveikslų Rūko pjesę „Žemė šaukia“. Vaidinimas turėjo milžinišką pasisekimą. Paminėjus žuvusius, valsčiaus savivaldybės namuose įvyko šventės dalyvių pobūvis, kurio metu pasidalino atsiminimais iš to krašto kilę veikėjai.
Didžiulė šventė Širvintuose labai gražiai ir įspūdingai praėjo, visiems sukeldama pasigėrėjimo jausmą, kartu sustiprindama dar didesnį pasiryžimą ir norą kovoti dėl tėvynės laisvės ir stiprinti mūsų kariuomenę ir jos talkininkę Šaulių Sąjungą, jas ginkluojant
ir stojant i šaulių eiles.
„Ūkininko patarėjas“, 1939.07.27 (kalba netaisyta)
Lietuvos valstybės dešimtmečio proga (1928 metais) sukurta Ukmergėje dislokuoto I-ojo pėstininkų DLK Gedimino pulko vinjetė. Kairėje Gedimino paveikslo – pulkininkas leitenantas J. Plenta (1890-1946), dešinėje – tuometis majoras A. Pošiūnas (1891-1985).
Antanas Pošiūnas 1929 metais. Karininkas buvo ir Ukmergės apskrities karo komendantas. (Iš Aldo Imenicko kolekcijos. Facebook paskyra „Ukmergė senose fotografijose“)
Juozui Plentai Širvintose priklausė namas, esantis greta R. Antinio sukurto paminklo žuvusiems už Lietuvos neprikalusomybę. Buvęs Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas aktyviai dalyvavo visuomeniniame Širvintų gyvenime. Mirė tremtyje Karlage, Karagandos srityje (Kazachtane).
Antanas Pošiūnas 1929 metais. Karininkas buvo ir Ukmergės apskrities karo komendantas. (Iš Aldo Imenicko kolekcijos. Facebook paskyra „Ukmergė senose fotografijose“)
Šaulių kuopai ir moterų būriui įteiktos vėliavos. Visuomenės auka šauliams. Jaunųjų ūkininkų sąskrydis.
Liepos 16 d. širvintiškiams bus ilgai atmintina, nes ji pažymėta didelės svarbos įvykiais. Buvo pašventintos ir įteiktos Šaulių kuopai ir moterų būriui vėliavos. Po tų iškilmių dėkinga Širvintų visuomenė gausiai apdovanojo Šaulius ginklais. Be to, tą pačią dieną įvyko ir jaunųjų ūkininkų sąskrydis.
Diena pasitaikė labai graži ir todėl sutraukė daug žmonių ne tik iš artimųjų, bet ir tolimesnių apylinkių. Pasakojama, kad tiekos žmonių Širvintai dar nėra matę. Prie to žymia dalimi prisidėjo vykę čia škapl. P. Marijos atlaidai, kurie laikomi didžiausiais Širvintuose.
Žodžiu, 3 km. ilgio miestelis buvo perpildytas žmonių. Į vėliavos įteikimo iškilmes iš Ukmergės atvyko VI šaulių rinktinės vadas pulk. leitn. Pošiūnas ir rinktinės Tarybos narys Čekanavičius. Vietos dvasiškijai pašventinus gražias vėliavas, jos, pasakius atitinkamas kalbas, iškilmingai buvo įteiktos Širvintų šaulių kuopai ir moterų būriui. Įteikė rinktinės vadas pulk. leitn. Pošiūnas.
Po to, įteikė išrikiuotiems šauliams visuomenės dovaną – 27 šautuvus. Be to, žinoma Kauno firma „Salevakis ir Ko“ taip pat įteikė 16 Šautuvų. Prie to fakto labai daug prisidėjo vietos visuomenės veikėjas Č. Petrauskas, kurio, galima sakyti, iniciatyva jie ir buvo nupirkti. Jaudinantis momentas buvo pagerbimas žuvusių, padėjusių savo galvas Širvintų laukuos. Jų sąrašas buvo gana platus. Skaitant pavardes užviešpatavo mirtina tyla, tik pavardžių žodžiai skambėjo, kaip plienas, primindami anuos, ne taip jau senus laikus, kada buvo sprendžiamas ne tik Širvintų, bet ir visos Lietuvos nepriklausomybės likimas. Žuvusiųjų minėjimas nė vienam išspaudė karčią ašarą.
Šventės proga Širvintuose įvyko ir Gelvonų, Šešuolių, Giedraičių ir Širvintų valsčių JŪR sąskrydis, kuriame dalyvavo 400 jaunųjų ūkininkų. Visur jie pasirodė organizuotai, tautiškais drabužiais pasipuošę ir apsikaišę varpomis ir gėlėmis. Daug jų buvo ir su vainikais. Centrinės jų iškilmės įvyko prie Laisvės paminklo, ant kurio, pagerbdami žuvusius dėl nepriklausomybės karius ir šaulius, uždėjo simbolinį, iš ąžuolo lapų, vainiką. Jaunųjų ūkininkų vadovas – Ukmergės apskrities agronomo įstaigos smulkių ūkio šakų instruktorius Narbutas pasakė gražia kalbą.
Tiems patiems ūkininkams ir platesnei visuomenei atvykę iš Kauno Valstybės teatro dramos artistai suvaidino 4 paveikslų Rūko pjesę „Žemė šaukia“. Vaidinimas turėjo milžinišką pasisekimą. Paminėjus žuvusius, valsčiaus savivaldybės namuose įvyko šventės dalyvių pobūvis, kurio metu pasidalino atsiminimais iš to krašto kilę veikėjai.
Didžiulė šventė Širvintuose labai gražiai ir įspūdingai praėjo, visiems sukeldama pasigėrėjimo jausmą, kartu sustiprindama dar didesnį pasiryžimą ir norą kovoti dėl tėvynės laisvės ir stiprinti mūsų kariuomenę ir jos talkininkę Šaulių Sąjungą, jas ginkluojant ir stojant i šaulių eiles.
Lietuvos valstybės dešimtmečio proga (1928 metais) sukurta Ukmergėje dislokuoto I-ojo pėstininkų DLK Gedimino pulko vinjetė. Kairėje Gedimino paveikslo - pulkininkas leitenantas J. Plenta (1890-1946), dešinėje - tuometis majoras A. Pošiūnas (1891-1985).
„Ūkininko patarėjas“, 1939.07.27 (kalba netaisyta)
Skaitytojų įvertinimas
0
(0 įvert.)
