Balandžio 9-oji – Vilniaus apskrities sukilėlių valdžios susikūrimo diena

Gen. H. Dembinskio vadovaujami Lietuvos sukilėliai. Wikipedia iliustr.

Prisimenant XIX a. istorinius įvykius dažnai akcentuojama, kad dabartinės Lietuvos teritorijoje vyko sukilimai prieš Rusijos imperijos valdymą.

Tačiau dažniau minimas antrojoje amžiaus pusėje – 1863 metais kilęs sukilimas pažymint, kad jį iššaukė baudžiavos panaikinimas. O štai ankstesnis, 1830-1931 metų sukilimas, aptariamas rečiau. Ir dėl to kaltas sovietmetis, atsargiai formavęs „vertybinį“ visuomenės požiūrį. Sovietiniams ideologams buvo priimtina aukštinti turtiniu ir luominiu pagrindu paremtą konfliktą, tariamą kovą su valstiečių ir darbininkų engėjais. Tuo tarpu 1830-1831 metų sukilimas skleidė visai kitokią, nacionalinio išsivadavimo iš Rusijos priespaudos ir kovą su „pasauliniu žandarizmu“ idėją.

1830-1831 metų sukilimas, lenkų dar vadinamas Lapkričio sukilimu, kilo dėl nepasitenkinimo 1815 metų Konstitucijos ribojimu, represijomis ir ketinimu panaudoti Lenkijos kariuomenę įsiveržimui į Belgiją ir Prancūziją.

Esmė ta, kad Napoleonui patraukus į Rusiją, jo buvo atkurta rusų, prūsų ir austrų suokalbiškai pasidalinta Lenkijos Karalystė. Lenkai rėmė Napoleoną ir aktyviai dalyvavo Rusijos kampanijoje, prisidėjo ir daug lietuvių, ypač žemaičių. Galima priminti, kad Liukonių dvarą kurį laiką valdė ir jame gyveno LDK karinio ir politinis veikėjo Simono Kosakovskio (1741-1794) sūnėnas, generolas Juozapas Antanas Kosakovskis (1772-1842). Jis buvo Prancūzijos armijos generolas bei Napoleono adjutantas.

Tačiau po Napoleono kariuomenės pralaimėjimo Lenkiją ir Lietuvą vėl užėmė Rusija. „Lenkofilui“ carui Aleksandrui I kilo sumanymas kiek atitaisyti skriaudą, kurią Lenkijai padarė jo bobutė Jekaterina II. Caro valdžia leido lenkams turėtų savo valstybingumą, tik Rusijos sudėtyje. Buvo atkurta Lenkijos kariuomenė, valdžios struktūros, savivalda ir kt. Tik Lenkijos valdovu formaliai buvo Rusijos imperatorius.

Tačiau idėja buvo viena, o darbai – kita. Po Lenkijai dalinį valstybingumą suteikusio Aleksandro I mirties karūna atiteko Nikolajui I, kuris turėjo savo nuomonę dėl pirmtako sprendimų. Nepasitenkinus jo vykdomomis permainomis, 1830 metų lapkričio 29 dieną Varšuvoje prasidėjo sukilimas.

Vienas sukilimo tikslų buvo Lenkijos ir Lietuvos federacijos atstatymas. Jau tada kai kurie sukilimo vadai siekė ir baudžiavos panaikinimo. Sukilime dalyvavo įvairių luomų atstovai – bajorai, valstiečiai, dvasininkai, miestiečiai.

1831 metų sausį Vilniuje susikūrė Vyriausiasis komitetas, o 1831 metų balandžio 9 dieną Širvintose susikūrė Vilniaus apskrities sukilėlių valdžia, kuriai atstovavo ir Ipolitas Labanauskas.

Sukilimui pralaimėjus, 1832-aisiais buvo uždarytas Gelvonų pranciškonų vienuolynas. 1844 metais jame pradėtas įkurdinti rusų batalionas.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite balandžio 7 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (1 įvert.)
scroll to top