Šiais laikais pamatyti besidarbuojančius melioratorius būtų sunkiai įmanoma misija. Dažnas vyresnio amžiaus Širvintų rajono gyventojas mena praėjusiame šimtmetyje vykusią melioraciją ir melioratorių būrius. Netgi Širvintose būta tokios melioracijos įmonės, kurios darbuotojai nusausino šimtus hektarų pelkėtų rajono žemių. Vienas iš tokių buvusių darbščių melioratorių gyvena Širvintose. Tai Algimantas Vėbra. Jis maloniai sutiko pasidalyti prisiminimais apie prabėgusius metus.
Melioracija anais laikais išugdė didelį būrį kvalifikuotų žmonių: Žemės ūkio akademijoje buvo ruošiami melioracijos inžinieriai, projektuotojai, profesinėse technikos mokyklose – ekskavatorininkai, traktorininkai, buldozerininkai. Lietuvoje netgi veikė keletas drenažo vamzdelių gamyklų. Melioratorių dėka daugelis nederlingų žemių paversta derlingomis. Melioruotuose plotuose buvo auginami javai, vešėjo pievos, šalia buvo statomos fermos ar netgi ištisi gyvulininkystės kompleksai. Galima tvirtai teigti, kad praeityje melioratorių pasidarbuota iš peties.
Pirmieji melioracijos darbai Širvintų rajone buvę sunkūs ir pavojingi
Algimantas Vėbra pasakojo, kaip 1958 metais po mokslų Žemės ūkio akademijoje atvyko į Musninkus ir įsidarbino melioracijoje. Iš karto buvę sunku, dirbęs techniku, paskui meistru, darbų vykdytoju, vyr. darbų vykdytoju. Daug metų triūsęs gamyboje ir eksploatacijos valdyboje.
Pasak Algimanto Vėbros, jis, tuomet 21-uosius metus skaičiuojantis jaunuolis, atvykęs į Musninkus, pirmą naktį netgi neturėjęs vietos miegoti, niekas nepažįstamojo nepanoro priimti į savo namus. Taip ir sėdėjęs ant griovio krašto su lagaminėliu, kol atsirado geraširdžiai šeimininkai, kurie priėmė iš kito rajono atvykusį vaikiną.
1958 metų vasarą prie Musninkų esančiame Paberžės kaime buvo melioruojami laukai. Juose nuo ankstyvo ryto dirbdavo keliasdešimt jaunų Širvintų krašto vyrų, melioruodavo laukus. Daugiakaušiu ekskavatoriumi ETN-142 buvo rausiamos tranšėjos, į jas klojami įvairaus diametro vamzdeliai. Labai daug darbų buvo dirbama rankomis. Tranšėjoje vyrai vamzdelius klodavo be apsaugos, todėl būdavo, kad iškasta duobė užgriūdavo. Tekdavo skubiai gelbėti į pavojų patekusį žmogų. Šalia kasamos tranšėjos nuolat būdavo du vyrai, kurie, užgriuvus duobei, puldavo atkasinėti.
Per mėnesį rankomis iškasė kilometro ilgio tranšėją
Į Paberžės kaimą, pasak Algimanto Vėbros, 1958 metų vasarą buvo atvežta ir į didžiules rietuves sukrauta tūkstančiai įvairaus diametro melioracijos vamzdelių. Juos iš rietuvių po laukus kolūkiečiai išvežiodavo arklio traukiamuose vežimuose. Per du mėnesius vamzdelius suklojo į melioracininkų kasamus griovius. Taip buvo nusausinta dešimtys hektarų pelkių ir nedirbamų žemių.
Algimantas Vėbra praėjusio amžiaus viduryje Paberžėje dirbo niveliuotoju-techniku, o melioratorių kasdienybę fotografavo melioracijoje dirbęs Romualdas Tinfavičius, dabar gyvenantis Trakuose. Algimanto Vėbros teigimu, pirmieji melioracijos darbai Širvintų rajone buvę sunkūs ir pavojingi. Pašnekovas prisimena, jog jauni melioratoriai Vytautas ir Alminas Sapronai Paberžėje per mėnesį rankomis iškasė 1 kilometro ilgio ir 2-2,2 metrų gylio tranšėją, į kurią buvo sukloti raudoni vamzdeliai.
Algimantas Vėbra: „Gražiausi prisiminimai likę apie buvusius bendradarbius“
-28 metus dirbau melioracijoje, – sakė Algimantas Vėbra. – Išvažinėtas visas rajonas, daugiausia darbuotasi Musninkų, Gelvonų ir Kernavės apylinkėse. Melioratorių dėka rajone nusausinta tūkstančiai hektarų pelkių. Mano vadovaujama grupė per metus nusausindavo po 500-600 hektarų pelkynų.
Ilgametę darbo patirtį turintis melioratorius minėjo, kad patys gražiausi prisiminimai likę apie buvusius bendradarbius. Sakė, kad šaunūs bendradarbiai buvę Romualdas Tinfavičius, Zenonas Urbonavičius, Teresė Kiškienė, Birutė Žinienė, Stepas Kareckas, Vladas Simonavičius, Zenonas Naraškevičius, Stasys Žukauskas, Albinas Rimša, Albinas Vitas, Jonas Belaglovis, Henrikas Miliukas ir daugelis kitų.
Pašnekovas apgailestavo, kad jo ir bendradarbių melioratorių nuveikti darbai tinkamai neprižiūrimi: viskas apaugę, apleista, užtvindyta. Anot buvusio melioratoriaus, netgi širdį suskausta, kai dabar pažiūrintis į anksčiau dirbtus ir kokybiškai padarytus darbus. Dabar rinktuvai užžėlę, telkšo pelkynai, auga krūmokšniai. Melioratoriams darbo būtų apstu, bet kas už jį atlygins?
Melioracijos darbus Širvintų rajone vykdė iš visos Lietuvos atvykę jauni vyrai, daugiausia jų buvo iš Ukmergės, Jonavos rajonų ir Dzūkijos kraštų. Planai būdavę tokie dideli, kad Širvintų melioratoriai vieni nepajėgdavę darbų atlikti, talkindavę partneriai iš kitų rajonų. Melioratoriai buvo apgyvendinti kaimo žmonių sodybose, šeimininkės jiems ruošdavo valgį. Atvykėliai darbo dienomis dirbdavo, savaitgaliais dalyvaudavo kaimo jaunimo sambūriuose, linksmindavosi, sekmadieniais netgi eidavo į bažnyčią.
Tik geri darbai yra svarbūs ir labiausiai įsimintini
Algimantas Vėbra kilęs iš Pijorų kaimo (Ukmergės rajonas). Iš ten, kur Mūša teka, iš ten ir į Vidiškių mokyklą ėjęs, nuo mažens pasižymėjęs kaligrafiška rašysena, domėjęsis istorija, geografija. Pašnekovas rodė įvairius dokumentus, nuotraukas, kur užfiksuoti praeities įvykiai. Sudomino 1948-1949 m. m. mokyklos baigimo pažymėjimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokykloje buvo vertinamas ne tik mokinio elgesys, bet ir tvarkingumas.
-Mano tėvų Petronėlės ir Vlado Vėbrų šeimoje buvome 7 vaikai, – pasakojo Algimantas. – Vyriausias esu šeimoje. Nuo mažų dienų tėvelis lenkė prie darbo, todėl visus ūkiškus darbus dirbti moku. Ne tik prie darbo lenkė, bet ir mokytis ragino, mokė tvarkingumo ir atsakingumo. Eidamas 21-uosius metus, pradėjau dirbti Musninkuose, taip ir pasilikau Širvintų rajone visam laikui.
Po darbo – 40 km dviračiu
Pašnekovas keliskart pasakojo apie melioracijos darbų Musninkuose pradžią. Sakė, kad po darbo dviračiu važiuodavo namo į tėviškę. Tekdavo numinti apie 40 kilometrų nuo Musninkų iki Vidiškių. Būdavo taip, kad kas nors su sunkvežimiu pavydavo ir sustodavo, tuomet dviratį mesdavęs į kėbulą, o pats šokdavęs į mašinos kabiną. Visokių įvykių per daugelį metų yra nutikę: dalyvauta meno saviveikloje, sporto varžybose, užimta prizinių vietų, sulaukta apdovanojimų ir pripažinimo.
Ilgamečio melioratoriaus Algimanto Vėbros gyvenime būta daug gražių ir prasmingų darbų, darbuotasi rajono žmonių gerovei, labai daug nuveikta, todėl dabar galima pasidžiaugti ramybe, sūnaus šeima, su žmona Joana lankyti giminaičius, tėviškę.
Dūžiais širdies žmogus matuoja savo gyvenimą, o eina tol, kol kojos veda. Kai žmogus atsigręžia pasižiūrėti į savo gyvenimą, į prabėgusius metus, į sutiktus bendražygius ir prisimena, ką gera turi, pamato, kad tik geri ir gražūs darbai yra svarbūs, reikšmingi ir labiausiai įsimintini. Už melioratoriaus darbo vaisius žemė visada atlygina saldžiarūgštės duonos kriaukšle…
Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Nuotraukos iš asmeninio Algimanto Vėbros albumo
