+

Melioracijos pradžią Musninkų seniūnijoje menančios fotografijos

Melioracijos pradžią Musninkų seniūnijoje menančios fotografijos
Senos fotografijos, kuriose matyti darbus dirbanti žmonių grupė, yra ypač vertingos. Jos padeda bent mintimis sugrįžti į prabėgusius metus, prisiminti tuomet gyvenusius ir dirbusius žmones. Senų nuotraukų albumą parodė Širvintose gyvenantis Algimantas Vėbra. Apžiūrėjus 1958 metais darytas Romualdo Tinfavičiaus nuotraukas, sudomino melioracijos, vykusios Musninkų seniūnijoje, Paberžės kaime, vaizdai.
Pasak Algimanto Vėbros, jis, tuomet 21-uosius metus skaičiuojantis jaunuolis, 1958 metais atvyko į Musninkus ir dirbo melioracijoje. Tų metų vasarą Paberžės kaime buvo melioruojami laukai. Juose nuo ankstyvo ryto dirbdavo keliasdešimt jaunų Širvintų krašto vyrų, melioruodavo laukus. Daugiakaušiu ekskavatoriumi ETN-142 buvo rausiamos tranšėjos, į jas klojami įvairaus diametro vamzdeliai. Labai daug darbų buvo dirbama rankomis. Tranšėjoje vyrai vamzdelius klodavo be apsaugos, todėl būdavo, kad iškasta duobė užgriūdavo. Tekdavo skubiai gelbėti į pavojų patekusį žmogų. Šalia kasamos tranšėjos nuolat būdavo du vyrai, kurie, užgriuvus duobei, puldavo atkasinėti. Algimanto Vėbros teigimu, pirmieji melioracijos darbai Širvintų rajone buvę sunkūs ir pavojingi. Fotografijų savininkas prisimena, jog jauni melioratoriai Vytautas ir Alminas Sapronai Paberžėje per mėnesį rankomis iškasė 1 kilometro ilgio ir 2-2,2 metrų gylio tranšėją, į kurią buvo sukloti raudoni vamzdeliai.
1958 metų vasarą į Paberžės kaimą buvo atvežta ir į didžiules rietuves sukrauta tūkstančiai įvairaus diametro melioracijos vamzdelių. Juos iš rietuvių po laukus kolūkiečiai išvežiodavo arklio traukiamuose vežimuose. Per du mėnesius vamzdelius suklojo į melioracininkų kasamus griovius. Taip buvo nusausinta dešimtys hektarų pelkių ir nedirbamų žemių.
Algimantas Vėbra praėjusio amžiaus viduryje Paberžėje dirbo niveliuotoju-techniku, o melioratorių kasdienybę fotografavo melioracijoje dirbęs Romualdas Tinfavičius, dabar gyvenantis Trakuose.
Romas Zibalas
Nuotraukos iš asmeninio Algimanto Vėbros albumo
1. Algimantas Vėbra 1958 metais Paberžėje dirbo niveliuotoju-techniku.
2. Melioratorių, dirbusių Musninkų seniūnijoje, atokvėpio valandėlė (centre Romualdas Tinfavičius).
3. Daugiakaušiu ekskavatoriumi ETN-142 rausiamos tranšėjos, į jas klojami įvairaus diametro vamzdeliai.
4. Vamzdelius iš rietuvių po laukus kolūkiečiai išvežiodavo arklio traukiamuose vežimuose.
Senos fotografijos, kuriose matyti darbus dirbanti žmonių grupė, yra ypač vertingos. Jos padeda bent mintimis sugrįžti į prabėgusius metus, prisiminti tuomet gyvenusius ir dirbusius žmones. Senų nuotraukų albumą parodė Širvintose gyvenantis Algimantas Vėbra. Apžiūrėjus 1958 metais darytas Romualdo Tinfavičiaus nuotraukas, sudomino melioracijos, vykusios Musninkų seniūnijoje, Paberžės kaime, vaizdai.
Daugiakaušiu ekskavatoriumi ETN-142 rausiamos tranšėjos, į jas klojami įvairaus diametro vamzdeliai.

Daugiakaušiu ekskavatoriumi ETN-142 rausiamos tranšėjos, į jas klojami įvairaus skersmens vamzdeliai.

Melioratorių, dirbusių Musninkų seniūnijoje, atokvėpio valandėlė (centre Romualdas Tinfavičius).

Melioratorių, dirbusių Musninkų seniūnijoje, atokvėpio valandėlė (centre Romualdas Tinfavičius).

Vamzdelius iš rietuvių po laukus kolūkiečiai išvežiodavo arklio traukiamuose vežimuose.

Vamzdelius iš rietuvių po laukus kolūkiečiai išvežiodavo arklio traukiamuose vežimuose.

Algimantas Vėbra 1958 metais Paberžėje dirbo niveliuotoju-techniku.

Algimantas Vėbra 1958 metais Paberžėje dirbo niveliuotoju-techniku.

Pasak Algimanto Vėbros, jis, tuomet 21-uosius metus skaičiuojantis jaunuolis, 1958 metais atvyko į Musninkus ir dirbo melioracijoje. Tų metų vasarą Paberžės kaime buvo melioruojami laukai. Juose nuo ankstyvo ryto dirbdavo keliasdešimt jaunų Širvintų krašto vyrų, melioruodavo laukus. Daugiakaušiu ekskavatoriumi ETN-142 buvo rausiamos tranšėjos, į jas klojami įvairaus diametro vamzdeliai. Labai daug darbų buvo dirbama rankomis. Tranšėjoje vyrai vamzdelius klodavo be apsaugos, todėl būdavo, kad iškasta duobė užgriūdavo. Tekdavo skubiai gelbėti į pavojų patekusį žmogų. Šalia kasamos tranšėjos nuolat būdavo du vyrai, kurie, užgriuvus duobei, puldavo atkasinėti. Algimanto Vėbros teigimu, pirmieji melioracijos darbai Širvintų rajone buvę sunkūs ir pavojingi. Fotografijų savininkas prisimena, jog jauni melioratoriai Vytautas ir Alminas Sapronai Paberžėje per mėnesį rankomis iškasė 1 kilometro ilgio ir 2-2,2 metrų gylio tranšėją, į kurią buvo sukloti raudoni vamzdeliai.

1958 metų vasarą į Paberžės kaimą buvo atvežta ir į didžiules rietuves sukrauta tūkstančiai įvairaus diametro melioracijos vamzdelių. Juos iš rietuvių po laukus kolūkiečiai išvežiodavo arklio traukiamuose vežimuose. Per du mėnesius vamzdelius suklojo į melioracininkų kasamus griovius. Taip buvo nusausinta dešimtys hektarų pelkių ir nedirbamų žemių.
Algimantas Vėbra praėjusio amžiaus viduryje Paberžėje dirbo niveliuotoju-techniku, o melioratorių kasdienybę fotografavo melioracijoje dirbęs Romualdas Tinfavičius, dabar gyvenantis Trakuose.
Romas Zibalas
Nuotraukos iš asmeninio Algimanto Vėbros albumo
     

Jau veikia ŠIRVINTŲ KRAŠTO skelbimų lentos. Jomis naudotis gali tiek užsiregistravę lankytojai, tiek Svečiai. Registruotiems vartotojams - daugiau galimybių. Jau įdiegta galimybė į serverį įkelti savo nuotraukas prie dedamų skelbimų. Apie pastebėtas klaidas rašykite Administratoriui: gintaras@sirvinta.net . Ačiū, kad naudojatės Skelbimų lentomis!

Kiti straipsniai:

Rankų nepritrūko

Gelvoniškiai gali didžiuotis pas juos gimus olimpiniam čempionui

Registrų centras pažymėjo Širvintų krašto istorines vietoves ir vietovardžius

Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje

Kas geriau – Širvintos ar Širvintai?

Skaudi Bartkuškio dvaro istorijos detalė – paskutinis savininkas ir jo dukra nusižudė

Ar ruošiamame spaudai leidinyje bus širvintiškių turimų tarpukario atvirukų?

Kiauklių pavasarininkus būrė ir garsus 1941-ųjų birželio mėnesio sukilėlis

Kodėl senovės lietuviai virė arbatą iš kanapių žiedų ir kodėl ant beržinio rąstigalio jodinėjo miręs dvarponis?

Pėsčiųjų žygis 1919-1920 metų Musninkų valsčiaus savanorių kovų keliu

Šiandien rajone turime keturis kartus daugiau automobilių, nei anuomet buvo visoje Lietuvoje

Istorija glaudžiai susijusi su fotografija

Viena primiršta vasario 16-osios istorija

Laikas nubėga ir nebegrįžta

Atmintis gyva

Kazys Gaigalas – Lietuvos savanoris ir šaulių būrio vadas

Žirnius vogė? O gal – valgė?

Pašto darbuotojas būdavęs labai svarbus žmogus, autoritetas…

Širvintos pasauliui davė garsų sionistą

Bažnyčia Kiaukliuose buvo keliskart perstatyta

Dariaus ir Girėno tiltas. Bet ne vienintelis…

Kaip alioniškė Zuzana savo nuopelnais prilygo Stalinui ir Brežnevui

Ar kada nors pagerbsime pirmąją Širvintų tarybą ir jos merą?

Širvintų ugniagesių istorija praturtėjo mažiausiai 5 metais

Kernavė pasitinka Lietuvą

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos


+