Informacija iš naujausio numerio: Širvintiškių pasirinkimas nieko nereiškė. Antrame ture – už tinginystę Seime pasisakantys dešinieji

Dėl dešiniųjų kandidatų parodyto prasto pavyzdžio ir toliau Seime darbuosis 141 parlamentaras

Išankstiniais skaičiavimais, praėjusią savaitę vykusiuose Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose daugiausia balsų surinko ir į antrą turą pateko Ingrida Šimonytė (31,13) ir Gitanas Nausėda (30,95 proc.) ir . Po jų iširikiavo Saulius Skvernelis (19,72), Vytenis Povilas Andriukaitis (4,79), Arvydas Juozaitis (4,69), Valdemar Tomaševski (4,00), Mindaugas Puidokas (2,58), Naglis Puteikis (0,79) ir Valentinas Mazuronis (0,65).

Tuo tarpu Širvintų rajone didžiausią rinkėjų palaikymą gavo Saulius Skvernelis (29,88). Antras mūsų rajone – Gitanas Nausėda (29,69), trečia – Ingrida Šimonytė (23,92).

Mūsų rajonas tapo vienu iš trijų šalyje, kur laimėjo dabartinis premjeras. Daugiausiai balsų Saulius Skvernelis dar surinko Akmenės (31,43) ir Kelmės (32,96) rajonuose. Trijose savivaldybėse (Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, taip pat Visagine) nugalėjo Valdemar Tomaševski.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiamais duomenimis, per šešias dienas iš anksto šalyje balsavo 10,75 proc. piliečių, įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Aktyviausi buvo Neringos rinkėjai, kur iš anksto savo valią pareiškė kas trečias rinkimų teisę turintis pilietis, įrašytas į šios savivaldybės rinkėjų sąrašus. Gegužės 11-ąją baigus išankstinį balsavimą Prezidento rinkimuose ir pareiškus valią dviejuose referendumuose, Neringoje tai buvo padaręs kas trečias (33,59 proc.) rinkėjas. Tiesa, pats skaičius nėra labai didelis, kadangi šioje savivaldybėje į rinkėjų sąrašus įrašyti 4296 rinkėjai, iš jų balsavo 1443. Palyginimui, panašiam rinkėjų skaičiui (1305) balsavus Kazlų Rūdos savivaldybėje, aktyvumas ten siekė tik 13,24 proc.

Prezidento rinkimuose iš anksto balsavo daugiau rajono gyventojų nei per Savivaldos rinkimus

Širvintų rajono savivaldybėje per šešias dienas balsavo 2132 rinkėjai: 1113 jų balsavo iš anksto savivaldybėje, 124 – spec. punkte, 895 – namuose. Tai reiškia, kad iš 13 935 įregistruotų rinkėjų prieš sekmadienį prasidedant balsavimui rinkimų apylinkėse tai buvo padarę jau 15,3 proc. rinkėjų. Pagal šį rodiklį šalyje buvome 13-ti tarp 60 savivaldybių.

Palyginimui, per kovo pradžioje vykusius Savivaldybių tarybų ir tiesioginius merų rinkimus mūsų rajone iš anksto buvo balsavę 1957 rinkėjai, arba – 13,85 proc. Dar penktadienio numeryje informavome, kad rinkėjai neskuba balsuoti iš anksto, kadangi per tris pirmąsias dienas savo valią pareiškė vos 624 rinkėjai, o tai sudarė tik 4,48 proc. Norėtųsi tikėti, kad tokia nerimą kelianti informacija irgi prisidėjo prie rinkėjų aktyvumo padidėjimo.

O štai mažiausiai aktyvūs balsuojant iš anksto buvo Visagino rinkėjai. Šioje savivaldybėje iš 16 841 įregistruoto rinkėjo išankstine balsavimo teise pasinaudojo 1122, o tai sudaro tik 6,66 proc.

Įpusėjus rinkimų dienai, 14 val., savo pilietinę pareigą buvo atlikęs kas ketvirtas (26,37 proc.) Lietuvos rinkėjas, o su balsavusiais iš anksto – 37,12 proc. Širvintų rajone šis rodiklis buvo prastesnis. Per penkias rinkimų valandas mūsų rajone buvo balsavę 24,32 proc. rinkėjų sąrašuose esančių ir rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių, o pridėjus išankstinio balsavimo rezultatus, tai sudarė 39,62 proc. visų balsavimo teisę turinčių Širvintų rajono gyventojų. Pagal šį rodiklį širvintiškiai buvo 17-ti šalyje.

Aktyviausi – kiaukliškiai ir kernaviškiai

Lyginant su Savivaldybių tarybų ir merų rinkimais, aktyvumas šalyje šįkart buvo 1,16 proc. didesnis, tačiau Širvintų rajone rinkėjai šįkart balsavo vangiau – sekmadienį fiksuota 6,67 proc. mažiau atėjusių rinkėjų.

Sekmadienį 14 val. Širvintų rajone aktyviausiai pasisakė kiaukliškiai (su balsavusiais iš anksto – 48,68 proc.), Kernavės (47,07 proc.) ir Širvintų miesto I. Šeiniaus rinkimų apylinkės sąrašuose esantys rinkėjai (46,77 proc.), o štai pasyviausi buvo Medžiukų (30,19 proc.), Viesų (30,12 proc.), Virvyčių (29,41 proc.) ir Družų (29,20 proc.) rinkėjai.

Vis dėlto reikia pasakyti, kad sekmadienį 14 val. daugiau kaip pusė rinkėjų buvo balsavę vienintelėje Neringos savivaldybėje: su išankstinio balsavimo rezultatais Prezidento rinkimuose ir referendumuose buvo pasisakę 56,61 proc. rinkėjų. Tam, kad referendumai būtų laikomi įvykusiais, reikia, jog ateitų daugiau kaip pusė sąrašuose esančių rinkėjų, o nuostatos laikomos priimtos tik tada, kai už jas balsuoja irgi daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Pusės rinkėjų barjeras Lietuvoje buvo pasiektas paskelbus balsavimo 18 val. rezultatus. Pagal juos, Lietuvoje į prezidento rinkimus ir du referendumus atėjo 50,44 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Palyginti su kovo pradžia, kai buvo rinktos savivaldybių tarybos ir merai, tos valandos aktyvumas išaugo 6,06 proc.

Širvintose ši riba buvo peržengta 18 val., kai mūsų rajone balsavo 50,84 proc. rinkėjų. Tuo metu pagal aktyvumą mūsų rajonas šalyje buvo 20-tas.

Verta priminti, kad prezidento rinkimuose 18 val. rinkėjų aktyvumas buvo 6,89 proc. žemesnis nei renkant Širvintų rajono savivaldybės merą.

Tiesa, kai kur rajone pusės rinkėjų kartelė buvo peršokta dar 15 val. Tada „normą“ jau buvo įvykdę kiaukliškiai, kernaviškiai“ ir „šeiniūniečiai“, o po valandos prie jų prisijungė musninkiečiai ir motiejūniškiai.

20 val. užsidarius rinkimų apylinkėms paaiškėjo, kad rajone balsavo 54,80 proc. rinkėjų. Lietuvoje ši dalis dviem procentais didesnė – 56,77 proc.

Antroji rinkimų dienos pusė buvo mažiau aktyvi. Pagal aktyvumą 22-tą vietą užėmusiame Širvintų rajone aktyviausi buvo Kiauklių (66,67 proc.) ir Kernavės (66,22 proc.) rinkėjai. Daugiau nei 60 proc. rinkėjų taip pat balsavo Motiejūnų, Musninkų ir I. Šeiniaus rinkimų apylinkėse, o pasyviausi buvo pusės rinkėjų barjero neįveikę Šiauliai (49,39 proc.), Kieliai (48,45 proc.), Alekniškis (47,87 proc.), Viesos (47,59 proc.), Alionys (46,30 proc.), Družai (41,81 proc.) ir Medžiukai (40,81 proc.).

Absoliuti dauguma šalies rinkėjų už Seimo narių sumažinimą, bet referendumas dėl dešiniųjų „akcijos“ laikomas neįvykęs

Didžiausias klausimas, į kurį dar reikėjo atsakyti, buvo ne tik, kas pirmajame ture tapo prezidentu ar kurie du kandidatai pateko į antrąjį turą, bet ir tai, koks gi surengtų referendumų likimas. Tai, kad dar 18 val. duomenimis į rinkimus atėjo daugiau kaip pusė rinkėjų, dar nereiškė, kad juos reikėtų laikyti įvykusiais, kadangi rinkėjai turėjo teisę neimti vieno ar dviejų referendumų biuletenių. Netiesiogiai už tokį poelgį pasisakė ne tik iš anksto balsavusi kol kas dar prezidentė Dalia Grybauskaitė, bet ir politine jos įpėdine tituluojama Ingrida Šimonytė. Abi, balsuodamos iš anksto, pareiškė, kad neima referendumo dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo biuletenio. Taip šios politikės ne tik parodė savo atsainų požiūrį į pilietinę iniciatyvą ir lėšas, kurios valstybei kainavo surengti šį referendumą (vienam referendumui surengti atseikėta apie 1,3 mln. eurų), bet ir parodė pavyzdį, kaip galėtų pasielgti jų šalininkai. Neleistiną politikių elgesį pastebėjo ir įvardijo ne vienas.

Ko gero, būtent to pakako, kad referendumas dėl Seimo narių skaičiaus neįvyktų – nors rinkimuose balsavo daugiau kaip pusė šalies gyventojų, šiame referendume dalis biuletenių neėmė, taigi pusės narių barjeras nebuvo peržengtas. Ironiška, tačiau balsavusiųjų už skaičiaus mažinimą būtų pakakę su kaupu, kad tinginių Seime sumažėtų.

Dar prieš rinkimus specialistai pastebėjo, kad egzistuojantis „dviejų absoliučių daugumų barjerų“ standartas yra rimta kliūtis, kad apskritai per Lietuvoje rengiamus referendumus būtų galima priimti vieną ar kitą iniciatyvą. Norint keisti nuostatą dėl pilietybės, turėjo ne tik ateiti balsuoti daugiau kaip pusė, bet ir pritarti daugiau negu pusė piliečių, esančių rinkėjų sąrašuose. Kiek žemiau kartelė buvo nuleista išsakant valią dėl Seimo narių skaičiaus – turėjo dalyvauti ne mažiau kaip pusė rinkėjų, o pritarti ne mažiau kaip vienas trečdalis piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Tad tam, kad referendumu Konstitucija būtų pakeista ir Seimo narių skaičius sumažėtų, „už“ turėjo pasisakyti ne mažiau negu 855 540 piliečių.

Valdančioji Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjunga žadėjo sumažinti Seimo narių skaičių savo rinkimų į Seimą programoje, tačiau Seime šio pažado nepavyksta įgyvendinti dėl nemenkos dalies parlamentarų pasipriešinimo.

Kaip rodo balandžio mėnesį atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ reprezentatyvi gyventojų apklausa, net 65,1 proc. lietuvių pasisako už dvigubą pilietybę. Visiškai tam nepritaria tik 13,2 proc. gyventojų. Politologai neatmeta galimybės, kad sekmadienį vyksiantis referendumas dėl pilietybės įvyks, tačiau vieningai sutaria, kad praktiškai nėra vilčių, jog Konstitucija bus pakeista.

Prieš Seimo narių skaičiaus mažinimą griežtai pasisakė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Socialdemokratų partija bei Liberalų sąjūdis, o iš kandidatų į prezidentus tokios pat nuomonės laikėsi Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė ir Vytenis Andriukaitis.

Suskaičiavus balsus konstatuota, kad referendume dėl dvigubos pilietubės dalyvavo daugiau kaip pusė rinkėjų (52,50 proc.), taigi jis įvyko, tačiau klausimas liko nepriimtas, nes už tai balsavo tik 73,33 proc. atėjusių, o tai mažiau, nei yra pusė įregistruotų rinkėjų.

Kiek kitokia situacija dėl Seimo narių sumažinimo. Nors už tai pasisakė gerokai daugiau nei 855 540 rinkėjų, klausimas liko nepriimtas, nes dėl tylaus dešiniųjų paskelbto boikoto nebuvo įveiktas pusės balsavusiųjų barjeras (46,34). Tai gali atsirūgti D. Grybauskaitės pavyzdžiu pasekusiai I. Šimonytei, kadangi Seimo sumažinimo šalininkai gali neatleisti, kad jų nuomonė buvo ignoruota tokiu diskusijų sukeliančiu būdu.

Taigi abu referendumai nepriimti.