+

Bebro pėdsakai visai šalia…

Bebras savo darbo dar nebaigė…

Einant nuo Širvintos ir Beržės upelio santakos iki Plento gatvės, beveik pačiame miesto centre yra net keturi nedideli tvenkiniai – žvejų pamėgta vieta. Tačiau širvintiškiai ir miesto svečiai, važiuodami automobiliu nuo „Viada“ degalinės centro link, ne tik kairėje, tačiau ir dešinėje pusėje gali pastebėti dar vieną vandens telkinį. Jis įdomus tuo, jog čia gyvena bebras, o gal ir visa bebrų šeimyna. Šį teiginį patvirtina gana švieži apgraužto žilvičio pėdsakai. Kai lankėmės toje vietoje, bebras savo darbo dar nebuvo baigęs: medis „nukapotas“ nevisai. Nors medis nulinkęs iki pat žemės, tačiau stengiasi išgyventi – mezgasi šiokie tokie lapai.

Kalbant apie bebrų naudą, daugelis teigia, jog jie yra dideli kenkėjai, kuriuos reikėtų naikinti. Šiaip jie gyvena visur, kur tik yra pakankamai vandens: miškuose, laukuose, pievose esančiuose įvairiuose vandens telkiniuose. Ramiuose vandens telkiniuose, kur niekas netrikdo, plauko ir maitinasi dieną, o kitur – tik prieblandomis ir naktį. Kadangi šis vandens telkinys visai netoli intensyvaus eismo kelio, dieną aptikti jį sunku. Nei jo paties, nei kitų jo „darbo“ pėdsakų nesimatė. Ko gero, juos slepia vanduo, nes vandens telkinių krantuose iškastų urvų įėjimo angos visada būna vandenyje. Vandens lygiui reguliuoti bebrai įrengia užtvankas: patvenkia upelį ir taip susidaro bebrams tinkami didesni mitybos plotai.

Jokios užtvankos nėra, matyt vandens lygis bebrus tenkina. Gali būti, jog bebrai šiame tvenkinyje ir negyvena, gali būti, jog bebras keliavo pro šalį ir, nutaręs išmėginti dantų aštrumą, medį nugraužė. Tuo labiau, jog bebras pagal savo prigimtį turi nuolat kažką graužti. Graužia jis priekiniais stambiais oranžinės spalvos dantimis – kandžiais. Kandžiai neturi šaknų, nuolat auga, todėl bebrai turi pastoviai dilinti savo dantis, nes jie užaugtų tiek, kad bebras negalėtų susičiaupti.

Bebras blogas. Ten, kur gyvena, nugraužia net 60-70 cm ar metro skersmens medžius. Ir statyboms, ir maisto paruošimui bebrai verčia medžius, graužia kamienus, nugraužia šakeles ir tada padalina kamieną į dalis. 5-7 cm skersmens drebulę bebras nugraužia per 5 minutes, 40 cm skersmens medį jis nugraužia per naktį. Ryte šio gyvūno darbo vietoje galima rasti tik nugraužtą kelmokšnį ir žievių krūvą. Bebrai ne tik verčia medžius, bet ir ardo vandens telkinių krantus, melioracijos griovius, pralaidas bei kitokius įrenginius, kasdami urvus, statydami užtvankas, užtvindydami miškus ir laukus.

Kaip teigiama internetinėje enciklopedijoje „Wikipedia“, Lietuvoje bebrai gyveno nuo seno, jų liekanų randama piliakalniuose, durpynuose. 1555 metais švedų kronikininko Olaus Magnuso „Šiaurės tautų istorijoje“ rašoma, kad Lietuva buvusi pagrindinė bebrų kailių tiekėja Europoje. 1529 metais bebrų medžioklė buvo nustatyta Pirmajame Lietuvos statute: bebravietėse uždrausta lankytis pašaliniams asmenims, o laukų darbus leista dirbti tik atstumu „kokiu stiprus vyras nuo jų galėjo nusviesti pagalį“. Už bebrų priežiūrą buvo atsakingi specialūs dvarų darbuotojai – bebrininkai.

Kad bebrų kailiai buvo vertinami rodo tas Brokhauso ir Efrono žydų enciklopedijoje pateikiamas faktas, kad 1586 metais Naugarde bebro kailis buvo ketvirtadaliu vertesnis nei sabalo (už 30 bebrų kailių imtas toks pat muitas, kaip už 40 sabalų kailių).

Pasak gamtininkų, praėjusiame amžiuje Europoje upiniai bebrai buvo beveik išnaikinti. Jie buvo medžiojami daugiausia dėl kailio. Į Lietuvos gamtą šie gyvūnai pradėti grąžinti po II pasaulinio karo. Bebrų pamažu daugėjo, tačiau vis dažniau jie sulaukdavo keiksnojimų, kad graužia medžius, užtvindo miškus ir žemės ūkio naudmenų plotus. Netrukus kelis dešimtmečius globojamas gyvūnas kai kuriems žmonėms tapo priešu. Kai kur ir šiandien jie beatodairiškai naikinami.

Medis, kurį graužia šis gyvūnas, įgauna smėlio laikrodžio formą. Graužia bebras pakilęs ant galinių letenų ir pasiremdamas uodega. Jo žandikaulis veikia kaip pjūklas: kad nuverstų medį, bebras įsiremia viršutiniais dantimis į žievę ir pradeda greitai judinti apatinį žandikaulį į visas puses, padarydamas 5-6 judesius per sekundę.

Liaudiška gudrybė: norint, kad bebras medžio neliestų, jo kamieną iki 1 m aukščio reikia apsukti vielos tinklo gabalu ar apvynioti spygliuota viela, ne didesniais kaip 5 cm tarpais tarp vijų. Tarp kamieno ir vielos būtinai reikia padėti tašelius, kad viela nesiliestų su žieve. Vielos galus reikia tvirtinti ne prie medžio kamieno, o prie tašelių. Jei medį apsukote tinklu, galima jį papuošti. Bus gražiau. Net Širvintose yra tekę matyti, kad vaismedžių kamienus žmonės apsupa senais storesniais drabužiais, antklodėmis.

Tarp patarimų, kaip apsaugoti medžius nuo bebrų, yra ir toks: apatines jų kamienų dalis aptepti latekso dažais, sumaišytais su kvarciniu smėliu (santykis: 1 litrui dažų – 150 g smėlio). Matyt, graužikams nepatinka tarp dantų girgždantys akmenukai, tad jie nustoja tokį medį graužti. Dažų dangą reikia atnaujinti kas keleerius metus.

Bebras geras. Gamtoje bebrai daug kur yra naudingi. Bebravietėse susidaro sąlygos, tinkamos gyventi vienoms ar kitoms gyvūnų rūšims. Užlietose vandeniu vietose įsikuria kai kurie vandens paukščiai, vabzdžiai, žuvys, varliagyviai, ropliai, žinduoliai. Didesnėse bebravietėse kartais apsigyvena ūdros – Lietuvoje ir kai kuriose kitose šalyse saugomi žinduoliai. Minėtame Beržės upelio tvenkinyje lankosi gervė. Šio straipsnio autorius savo akimis ją matė, nufotografuoti nespėjo, nes pastebėjusi fotografą, gervė išsigando ir nuskrido. Čia yra įdomių, primenančių kolibrį mažų paukštelių, sugebančių nutūpti ir išsilaikyti ant vandens paviršiaus plūduriuojančio vandens augalo lapo.

Nors medis nulinkęs iki pat žemės, tačiau stengiasi išgyventi – mezgasi šiokie tokie lapai.

Bebras skanus. Bebriena skani ir vertinga, labai sveika, skirtingai nuo daugelio kitų medžiojamų gyvūnų bebras neturi beveik jokių parazitų. Bebras yra švarus, ekologiškas gyvūnėlis, kurio mėsos vienintelė neigiama savybė yra specifinis medienos skonis. Pasak kulinarijos žinovų, vienas bebrienos delikatesas yra bebro kepenys. O apie kitą delikatesą – bebro uodegą – jei ne skanavęs, tai bent girdėjęs yra kiekvienas. Tai vienas iš trijų vadinamųjų įspūdingiausių medžioklinių patiekalų. Kiti du – briedžio lūpa ir meškos letena.

Su bebru Lietuvoje yra susiję daug vietovardžių, tai ir Bebrai Lazdijų rajone, Bebrujai Radviliškio rajone, Bebrusai Molėtų rajone… Ko gero, net daugiau vietovardžių šaknyje turi ne E, o A raidę, pavyzdžiui – Babrai Lazdijų rajone, Babrinė Zarasų rajone… Beje, yra ir mūsų rajone, Čiobiškio seniūnijoje, ne tik Babriškis, bet ir Babriškėlis. Tai joks iškraipymas, greičiau – tokia žodžio forma. Kaip aiškina Lietuvių kalbos žodynas, babras ir yra bebras. Yra užrašyta tokių išsireiškimų: „Babrai seniau medžius nugrauždavo“, „Šeimininkė, mergos ir piemenės, visos davė, špitolninkai kaip babrai vilko“. Taigi nėra abejonės, kad ir Babriškis, ir Babriškėlis (tarpukariu – Babriškėliai) kažkaip susiję su bebrais.

     

Jau veikia ŠIRVINTŲ KRAŠTO skelbimų lentos. Jomis naudotis gali tiek užsiregistravę lankytojai, tiek Svečiai. Registruotiems vartotojams - daugiau galimybių. Jau įdiegta galimybė į serverį įkelti savo nuotraukas prie dedamų skelbimų. Apie pastebėtas klaidas rašykite Administratoriui: gintaras@sirvinta.net . Ačiū, kad naudojatės Skelbimų lentomis!

Kiti straipsniai:

„River Cleanup“ pirmą kartą Lietuvoje: bus valomos Neries ir Nemuno upės

Daugiagalvė saulėgrąža

Rajono rekordo formaliai nesumušė, bet kas žino…

Visi agurkai normalūs, o vienas – Sabonis

Čiobiškio seniūnija – bulvių rekordininkių kraštas?

Grybavimas – malonumas ir šeimininkei, ir jos augintinei

Grybautojas ir lapė dėl baravyko galynėjosi žvilgsniais

Kiškis įsigudrino šeimininkauti kopūstuose

Nelabai linksma istorija apie laukinių paukštelių gyvenimą

„O pomidorai tada atrodo tokie gražūs…“

Širvintų miesto gyventojų sodybos kasmet suspindi gėlynų gausa

Dar kartą apie Beržės upelį…

Vienam būstui prijungti prie kanalizacijos tinklų – beveik tūkstantis eurų

Pradėję rūšiuoti, čiobiškiečiai nebeturi ko dėti į buitinių atliekų konteinerius?

Pažintis su dideliu pasauliu…

Ar išgarsins Lapeles laumės šluotos?

„Žaliosios olimpiados“ pusfinalyje – musninkiečiai

Bebro pėdsakai visai šalia…

Brakonieriai savo planais pasidalijo su aplinkosaugininke

„Stebuklingam“ Sibiro augalui – pašto ženklas ir atvirukas

Oralinė vakcinacija nuo pasiutligės – Širvintų rajone

Ar bus pareikalauta, kad Jasiukevičius ir Davidavičienė iš savo kišenės atlygintų žalą rajono biudžetui?!

Vilniaus regiono gyventojai uždirba daugiausiai šalyje, taigi gali sumokėti už tai, kas kitiems – nemokamai

Kam reikėjo nukirsti sveikus medžius?

Trimeris ir krūmapjovė – būtini, norintiems gyventi estetiškoje aplinkoje

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos


+