Kovo 29-ąją prisiminkime kunigą Nikodemą Švogžlį-Milžiną

Kunigas Nikodemas Švogžlys (su lazda), taip pat „Vilnijos“ ir kitų korporacijos nariai prie Lietuvos ir Lenkijos demarkacinės linijos. 1932 m. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos archyvo nuotr. ALKAS.lt

„1899 metų kovo 29 dieną Trėbučiuose, Švenčionių rajone, gimė kunigas, rašytojas, kraštotyrininkas Nikodemas Švogžlys. Studijavo Vilniaus ir Kauno kunigų seminarijose. 1925 m. įšventintas į kunigus. Tarnavo įvairiose Kaišiadorių vyskupijos parapijose, o paskutinius savo gyvenimo metus praleido Kernavėje ir Vievyje. Kernavėje tyrinėjo jos praeitį, įsteigė apylinkės Senienų muziejų,“ – taip apie jį rašo daugelis šaltinių.

O kaip 1999 metų liepos 8 dieną rašė JAV leidžiamas dienraštis „Draugas“, Nikodemas Švogžlys gimė balandžio 10 dieną. Kovo 29-oji – tai diena pagal Rusijos imperijoje naudotą Julijaus kalendorių. N. Švogžlys buvo aukštas (1,84 m ūgio), tiesaus stoto, gražių vyriškų veido bruožų, augalotas vyras, prabildavęs galingu baritonu. Jo gyvenimas buvo kupinas gilių jausmų, begalinės ir dramatiškos meilės ne tik Dievui, kuriam tarnavo visą gyvenimą, bet ir artimiesiems. Ta meilė paliko lemtingų pėdsakų visame jo gyvenime. Jis buvo geraširdis, nekerštingas ir amžinas optimistas, tačiau asmeniniame gyvenime buvo nepraktiškas žmogus.

„Kunigo N. Švogžlio liturgija bažnyčioje buvo savotiška. Kartais jis nukrypdavo nuo liturginių bei teologinių kanonų ir tradicijų; matyt, dėl savo lakios vaizduotės ir nevaržomos prigimties. Daug ką jis darė „kitaip“, „milžiniškai“.

Nikodemas buvo didelis Lietuvos senųjų tradicijų ir jos kultūros paveldo gerbėjas bei puoselėtojas. Jis Kernavę išgarsino visoje Lietuvoje. Iš apleisto, mažai kam žinomo paribio, bažnytkaimio Kernavė tapo gausiai maldininkų ir turistų lankoma vieta.

Kaip rašo „Draugas“, tais laikais kunigas N. Švogžlys buvo labai populiarus tarp jaunimo. 1931 m. jis buvo išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto „Vilnijos korporacijos“ garbės nariu. Mielai bendravo su jaunuoliais, ruošdavo iškilmingas korporacijos šventes. Jų metu studentai, drauge su N. Švogžliu pasimeldę bažnyčioje, ant savo pečių nešdavo sunkius kryžius ir juos statydavo ant kalniukų netoli paribio.

Keliolika aukštų ir masyvių kryžių žadino Vilniaus krašto vadavimo idėją, veikė okupuotos teritorijos gyventojų jausmus.

JAV lietuvių laikraštis rašo ir apie tai, kaip kunigas per nacių okupaciją išgelbėjo kelis žydų tautybės žmones. 1941 m. naciams okupavus Lietuvą, Onuškio, kur klebonavo Milžinas, žydams grėsė sunaikinimas. Tais metais liepos mėn. N. Švogžlio iniciatyva trys žydų šeimos vieną naktį paslapčia buvo išvežtos iš Onuškio ir apgyvendintos pas ūkininkus.

Vienos išgelbėtos šeimos narys 1945 m. tapo KGB Vilniuje tardytoju. Viena moteris apie tai žinojo, bet niekam nesakė. Sovietams suėmus Milžiną, ji tučtuojau apie tai pranešė rašytojui Jonui Marcinkevičiui. Šis kreipėsi į minėtą tardytoją ir po trijų savaičių kalinimo Milžinas buvo iš­eistas iš Trakų kalėjimo. Konfiskuoti jo rankraščiai buvo grąžinti.

„Kunigo N. Švogžlio suėmimo ir tardymo byla yra išlikusi buv. KGB archyve. Byloje dokumentų, patvirtinančių, kad N. Švogžlys būtų buvęs užverbuotas, nerasta. Pats Milžinas, vadovaudamasis krikščioniška morale, teigė, kad žydų gelbėjimas 1941 m. yra natūralus jo poelgis. O dėl suėmimo ir gandų skleidimo sakėsi ant nieko nepykstąs“, – 1999 metais, minint kunigo gimimo 100-ąsias metines, rašė „Draugas“.

Mirė kunigas 1985 metų sausio 20 dieną.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (1 įvert.)
scroll to top