Kraštotyra

Bagaslaviškio bibliotekai – 70

Bagaslaviškio bibliotekos vyr. bibliotekininkei Rimai Žilinskienei skaitytojai įteikė puokštę gėlių.

Bagaslaviškio bibliotekos vyr. bibliotekininkei Rimai Žilinskienei skaitytojai įteikė puokštę gėlių.

Spalio 28 dieną Bagaslaviškio biblioteka šventė 70-ąsias bibliotekos įkūrimo metines. Renginio pradžioje Bagaslaviškio seniūnaitė Jurgita Bagdonavičienė perskaitė labai prasmingas mintis, kurios buvo užrašytos ant vienos senovės bibliotekos durų: „Aš esu biblioteka. Aš nesu nei sienos, nei lentynos, net ne knygos, sustatytos eilėmis. Aš esu pasaulio išmintis. Aš esu atviros durys. Įženk!“ Atrodytų, jog šiais informacinių technologijų laikais knyga niekam neberūpi, tačiau vyresnio amžiaus žmonių gyvenime biblioteka, ypač kaime, yra labai svarbi įstaiga, kurioje žmogus gali rasti ir perskaityti įvairių knygų, žurnalų ir laikraščių. Bibliotekoje galima susirasti ne tik įdomią knygą, bet ir reikiamos informacijos internete. Čia rengiami kultūriniai renginiai.  Skaityti daugiau »

„Mokykla yra gerokai daugiau negu tik pastatas sename dvare…“

Juodiškių mokyklos mokytojai su mokyklos direktore Zigfrida Alšauskiene (pirmoje eilėje antra iš dešinės). 1988-09-01.

Juodiškių mokyklos mokytojai su mokyklos direktore Zigfrida Alšauskiene (pirmoje eilėje antra iš dešinės). 1988-09-01.

Gyvenimą gražų daro ne didelės aukos ar aukštos pareigos, o tik maži dalykai. Užtenka pasiimti seną nuotraukų albumą, jį pavartyti, prisiminti tuos, kurie kažkada buvo šalia, ir nusišypsoti. Laikas tyliai prisiliečia, o geranoriškumas užkariauja širdį ir ją globoja. Kai iš Juodiškių kaimo kilęs Virgis Mickonis socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė 30 metų senumo savo klasės nuotrauką, tikrai nesitikėjo tokio gražaus bendramokslių prisiminimų pliūpsnio.

Grupės nariai dalijasi nuotraukomis

Vaikystės draugo Virgio Mickonio idėją palaikė iš Trapelių kaimo kilęs Raimondas Blažys, irgi buvęs Juodiškių pagrindinės mokyklos mokinys. Jis pasistengė, kad „Facebook“ paskyroje būtų sukurta grupė „Juodiškių mokyklos mokiniai ir mokytojai“.  Skaityti daugiau »

Didžiosios Kovos Apygardos partizanų ir Nepriklausomybės kovų vietomis

Širvintų kapinėse buvo pagerbti kariai, žuvę 1919-1920 metų Nepriklausomybės kovose.

Širvintų kapinėse buvo pagerbti kariai, žuvę 1919-1920 metų Nepriklausomybės kovose.

Spalio 7 dieną buvo organizuotas žygis Didžiosios Kovos Apygardos partizanų ir 1919-1920 metų Nepriklausomybės kovų vietomis maršrutu: Širvintos-Družai-Vindeikiai-Kaimynėliai-Musninkai-Pigonys-Čiobiškis-Rusių Ragas. Šio žygio organizatoriai: Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo šaulių 10-tosios rinktinės Širvintų šaulių 10-toji kuopa, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Širvintų skyrius bei Širvintų savivaldybė. Savo žygį organizatoriai norėjo įprasminti net keliomis Lietuvai labai svarbiomis datomis: lygiai prieš 97 metus 1920-tųjų spalio 7 dieną, buvo pasirašyta Suvalkų sutartis; prieš 80 metų, kaip rašyta 1937 metų spalio 7 dienos „Trimito“ numeryje (Nr. 40), Širvintose įsikūrė pirmieji šauliai; prieš 15 metų (2002-taisiais) buvo atkurta Širvintų šaulių kuopa; prieš 70 metų (1947-taisiais) buvo nužudytas Didžiosios kovos apygardos vadas Jonas Misiūnas-Žaliasis Velnias; spalio 7 dieną Lietuvoje švenčiama Kūno kultūros ir sporto diena bei Krašto apsaugos diena.  Skaityti daugiau »

Vilniaus konferencijos delegatas iš Širvintų valsčiaus – garsaus aktoriaus prosenelio brolis?

Šiomis dienomis sukako 100 metų, kai buvo surengta Vilniaus konferencija. Tai buvo lietuvių politikų, remiant Vokietijai, suorganizuotas lietuvių delegatų suvažiavimas, kuris vyko 1917 metų rugsėjo 18-22 dienomis. Būtent ši konferencija nulėmė nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimą, Steigiamojo Seimo sušaukimą, kadangi konferencijos delegatai įkūrė Lietuvos Tarybą. Skaityti daugiau »

Elektra Širvintų krašte

Motiejūnų HE statyba 1957-1959 metais

Motiejūnų HE statyba 1957-1959 metais

1956 metais buvęs Širvintų rajono Dzeržinskio kolūkio pirmininkas S. Aleksandravičius sumanė pasistatyti kolūkio hidroelektrinę Motiejūnų kaime ant Širvintos upės. Pasikvietė kauniečius projektuotojus, kurie Dzeržinskio kolūkiui suprojektavo 170 kW galios hidroelektrinę (HE).

Elektrinės statybai buvo pasirinkta Panevėžio SMK, kuriai vadovavo Vladas Šiupienis. HE statybos darbams vykdyti 1957 metais jis paskyrė vyr. darbų vykdytoją Vytautą Paznanskį. Skaityti daugiau »

Vienas Kaimynų mokytojas gaudė krokodilus, kitas pats vienas – mokė beveik šimtą mokinių

Kaimynų pradžios mokyklos III skyriaus mokiniai su mokytojais Simu Bakšiu (viduryje, dešinėje) ir S. Polocku. 1927 metų balandžio 5 diena.

Kaimynų pradžios mokyklos III skyriaus mokiniai su mokytojais Simu Bakšiu (viduryje, dešinėje) ir S. Polocku. 1927 metų balandžio 5 diena.

„Širvintų krašto“ draugas šiaulietis kolekcininkas Petras Kaminskas pasidalijo trim nuotraukom, kuriose įamžinti tarpukary veikusios Kaimynų pradžios mokyklos mokiniai ir mokytojai.  Skaityti daugiau »

Savanorių atminimo įamžinimo iškilmės Musninkuose

Musninkų parapijos klebonas Virginijus Balnys pašventino paminklą.

Musninkų parapijos klebonas Virginijus Balnys pašventino paminklą.

Rugpjūčio 19 dieną, Musninkuose vyko iškilmės, kurių metu buvo atidengtas paminklas su savanorių pavardėmis. Renginys skirtas šio valsčiaus Nepriklausomybės kovų savanoriams pagerbti. Ant paminklo granitinių lentų iškaltos 52 pavardės tų mūsų krašto žmonių, kurie pirmieji stojo ginti tik ką nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą, kurie kūrė Lietuvos kariuomenę.  Skaityti daugiau »

Valstybės atkūrimo 100-mečio renginiai Musninkuose

Tarpukario Šaulių sąjungos ir kariuomenės renginys Musninkuose (nuotrauka iš šiauliečio Petro Kaminsko kolekcijos).

Tarpukario Šaulių sąjungos ir kariuomenės renginys Musninkuose (nuotrauka iš šiauliečio Petro Kaminsko kolekcijos).

2018 metais Lietuva minės valstybės atkūrimo šimtmetį. Ta proga šalyje vyksta nemažai renginių, skirtų Valstybės atkūrimo 100-mečiui. Vienas iš šios svarbios datos minėjimo renginių yra projektas ,,Atminimo lentų Lietuvos miesteliuose programa“. Programos tikslas – kiekvienos iš Lietuvos seniūnijų (buvusių valsčių) centruose pakabinti atminimo lentas iš čia kilusiems (ar palaidotiems) Vyties Kryžiaus kavalieriams arba oficialiai pripažintiems 1918-1920 metų savanoriams.  Skaityti daugiau »

Zibalų mokyklos istorija (3)

Mokytojas Viktoras Kiškis (dešinėje) mokykloje yra surengęs daugybę koncertų.

Mokytojas Viktoras Kiškis (dešinėje) mokykloje yra surengęs daugybę koncertų.

Pabaiga. Pradžia Nr. 53 (1099), 55 (1101)

Mokytojai ne tik vaikus mokė, bet ir ruošdavo menines programas

1959 metais Zibaluose pereita prie privalomo aštuonmečio mokymo, mokykla reorganizuota į aštuonmetę. Kada buvo pastatytas priestatas, kas jį statė, kraštotyrininkų surinktoje medžiagoje duomenų nėra. Aštuonmetei mokyklai ėmė vadovauti direktorius Grinys. Rastoje medžiagoje paminėta, kad puikūs mokiniai tais metais buvo Stasė Gudeikaitė, Jonas Pivoras, Stasys Grybauskas ir kiti. Kiek metų vadovavo direktorius Grinys, neaišku.

Iš 1971-1972 m. m. dokumentų matyti, kad direktorius buvo Murauskas. Iš tais mokslo metais Zibaluose gerai besimokiusių mokinių minimos Dalia Kiškytė, L. Latvytė, Paulina Skorupskaitė, Virginija Burlėgaitė. Apie 1970 metus mokykloje ėmė veikti šokių būrelis, labai aktyviai rodėsi jaunieji aktoriai dramos būrelyje. Skaityti daugiau »

Paroda, skiriama tautinio kostiumo metams

Tapybos darbas "Lietuvaitė"

Tapybos darbas "Lietuvaitė"

Štai ir vėl kernavietė Ilona Daujotaitė-Janulienė pasižymėjo per Lietuvą keliaujančia paroda. Rusnėje surengta jos tapybos darbų paroda.

Ilona Daujotaitė-Janulienė, savo kūrybą pašventųsi svarbioms mūsų protėvių paliktoms vertybėms, parengė parodą, skirtą Lietuvos tautinio kostiumo metams. Šis darbų ciklas yra neatsiejamas tapybos parodos „Budėjimas“, pernai apkeliavusios pusę Lietuvos nuo Šventosios upės Anykščiuose iki Baltijos jūros, tęsinys.

„Tautinis kostiumas – tai išeiginiai kaimiečių drabužiai, tokie, kokiais mūsų protėviai vilkėjo, kai dar kiekvienas kraštas, kiekviena parapija laikėsi savo mados, ne tokios, kaip jų kaimynai. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos