Spalio 14-oji – Mindaugo vardo diena

Piliakalnis „Mindaugo pilis“ Kernavės miestelyje. Balys Buračas. Apie 1930 m. e-kinas.lt nuotr.

Esame įpratę, kad Mindaugo vardadienis sutampa su liepos 6-ąją švenčiama Valstybės diena ir kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi švente. Bet Mindaugo vardadienis švenčiamas ir spalio 14-ąją. Ši diena Mindaugo vardadieniu pasirinkta dėl istoriko Simono Daukanto pasakojimo apie Mindaugo iškilmes rudenį.

Vardas Mindaugas reiškia žmogų, „minimą daugelio“.

Širvintų rajono žmonėms Mindaugas pirmiausia asocijuojasi su Kernave, kur yra pats didžiausias Karaliui Mindaugui paminklas – piliakalnis, vadinamas Mindaugo sostu. Tokį pavadinimą piliakalnis XIX a. gavo dėl nedidelio pakilimo jo viršutinėje dalyje, kuris primena pakylą sostui ar sėdėjimui skirtą iškilumą. Nėra iki galo aišku, kam kilo tokios asociacijos, paprastai akcentuojama, kad pavadinimus piliakalniams sugalvojo to meto romantikai.

Pirmąjį Lietuvos piliakalnių sąrašą, kuriame užfiksuoti 63 piliakalniai, 1872 metais sudarė Motiejus Valančius. 1881 metais kovų su kryžiuočiais laikų piliakalniams didelį straipsnį paskyrė Jonas Basanavičius, jį išspausdinęs 1883-1884 metais pirmuosiuose „Aušros“ numeriuose. Nurodytos 76 to laiko pilių vietos, nemaža dalis kurių siejama su piliakalniais. Tačiau, kaip teigiama, daugiausia įvairių duomenų apie Lietuvos piliakalnius pateikė Fiodoras Pokrovskis savo sudarytuose Vilniaus, Gardino ir Kauno gubernijų archeologiniuose žemėlapiuose. Rusiškai aprašyta pagal specialias anketas surinkta informacija apie 230 piliakalnių, esančių dabartinėje Lietuvos teritorijoje. 1909 metais Juozapas Radziukynas išleido pirmąją piliakalniams skirtą lietuvišką knygelę.

Tarpukario Lietuvoje piliakalnių tyrė Petras Tarasenka ir Vladas Nagevičius. Apie 1925 metus Tarasenka parengė pirmąjį Lietuvos piliakalnių sąrašą. Jame buvo 670 piliakalnių.1928 metais buvo paskelbtas 722 piliakalnių sąrašas, o XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje jų skaičius siekė per 1000.

Apie Mindaugo Sostą vėl imta kalbėti tarpukario Kernavėje apsilankius žymiam pedagogui, kraštotyrininkui, tautodailininkui, fotografui Baliui Buračui (1897–1972).

Valdovų rezidencija Kernavė buvo iki 1321 metų. Šimtmetį iki tol, 1219 metais, Voluinės metraštyje buvo pirmą kartą paminėti Lietuvos kunigaikščių vardai, tarp jų – ir Mindaugo. Istorikai iki šiol nesutaria, kur Mindaugas buvo karūnuotas Lietuvos Karaliumi. Alfredas Bumblauskas pažymi, kad „Traidenis Kernavėje įsitvirtino praėjus kone dešimčiai metų po Mindaugo mirties“, tad jam versija apie galimą karūnavimą Kernavėje neatrodo tikra. Istorikas netgi yra išsakęs spėjimą, kad tuo „sostamiesčiu“ galėjusios būti … Eišiškės, kur gyveno Mindaugo svainis.

Gi Kernavės vardas pirmąkart sutinkamas tik 1279 metais Eiliuotojoje Livonijos kronikoje. Prabėgus daugiau nei 15 metų po Mindaugo mirties.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite spalio 11 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top