Ankstų 1941 metų birželio 22 dienos rytą Vokietijai įsiveržus į Sovietų Sąjungą, puolančią vokiečių kariuomenę karo veiksmais parėmė sovietų okupuotose teritorijose susiorganizavę vietos patriotai. Sukilėliai sudarė Lietuvos Laikinąją vyriausybę, kuri kitą dieną per radiją paskelbė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją. Tad birželio 23-ioji mūsų šalyje laikoma Birželio sukilimo diena, nors iš tiesų aktyvūs sukilimo veiksmai tęsėsi iki birželio 27-osios, kol Lietuvos teritorijoje dar blaškėsi nuo fronto atsilikę, pasiklydę raudonarmiečių būriai.
Aktyviai į sukilimą įsitraukė Gelvonų valsčiaus patriotai, kurių branduolį sudarė iki 1940-ųjų aneksijos veikusio Gelvonų šaulių būrio nariai.
Teigiama, kad Gelvonuose šauliai susibūrė 1919-ųjų birželio 12-ąją, t. y. dviem savaitėm anksčiau nei 1919 metų birželio 27 dieną Lietuvos šaulių sąjunga įsisteigė Kaune.
1941 metų birželio 22 dieną pranešus apie prasidėjusį karą, susibūrę Gelvonų šauliai pasivadino „Lietuvos partizanais“ ir apšaudė besitraukiančius raudonarmiečius. Viena iš sėkmingesnių operacijų suorganizuota Bagaslaviškyje, kur susprogdintas karinis sunkvežimis.
Gelvonų valsčiaus sukilėlių būrys 1941 metų birželio 26 dieną iš pasalų užpuolė mašina važiavusius raudonarmiečius ir nukovė leitenantą ir tris kareivius. Be to, nuo Ukmergės traukėsi keturi sovietų sunkvežimiai, kuriems ties Gelvonų kapinėmis baigėsi kuras. Vairuotojas nuėjo į Gelvonų krautuvę benzino. Tai pastebėję, partizanai, tarp kurių buvo Vaškevičius, Aika, Burogas, į benziną pripylė vandens, kad mašinos negalėtų važiuoti. Sutemus, partizanai juos apšaudė, o raudonarmiečiai turėjo pasitraukti pėsčiomis.
Musninkų valsčiuje, kaip rašoma tam skirtoje „Valsčių“ serijos monografijoje, sukilimui saugomų ginklų sandėlis buvo įrengtas Musninkų pieninėje. Galimai keršijant už ką tik praūžusį trėmimą, 1941 metų birželio 19 dieną šautuvu buvo nušautas bolševikų paskirtas Pamusių apylinkės sekretorius. Jau kilus karui, sukilėliai nutraukė telefono ryšį tarp Musninkų ir Ukmergės ir paėmė Musninkų pašte saugomus tris šautuvus, atėmė pistoletą iš vietos milicininko. Sukilėlius organizavo girininkas Antanas Maceika, kilęs iš Labanoro valsčiaus, sukūręs šeimą su mergina iš Gelvonų valsčiaus. Maceika iki karo buvo Musninkų šaulių kuopos vadas. Jam padėjo Musninkų pašto viršininkas Leonas Muralis. Juodonių kaime gyvenusio eigulio Zubrio vadovaujamas kelių dešimčių sukilėlių būrys birželio 23 dieną pradėjo veikti kaimuose prie Čiobiškio, o vakare apsupo ir miestelį.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite birželio 21 d. laikraščio numeryje.
