Kraštotyra

Zibalų mokyklos istorija (2)

Pirmieji Zibalų mokyklos mokytojai: (iš kairės į dešinę) B. Balkutė, G. Petkevičiūtė, V. Kiškis, P. Kiškienė, V. Auglytė, V. Paulavičiūtė. Stovi mokyklą 1957 metais baigusios mokinės: S. Četrauskaitė, J. Didžiokaitė, L. Garbatavičiūtė, G. Kalesnykaitė.

Pirmieji Zibalų mokyklos mokytojai: (iš kairės į dešinę) B. Balkutė, G. Petkevičiūtė, V. Kiškis, P. Kiškienė, V. Auglytė, V. Paulavičiūtė. Stovi mokyklą 1957 metais baigusios mokinės: S. Četrauskaitė, J. Didžiokaitė, L. Garbatavičiūtė, G. Kalesnykaitė.

Tęsinys. Pradžia Nr. 53 (1099)

Pirmuoju reorganizuotos mokyklos direktoriumi paskirtas mokytojas Viktoras Kiškis

1952-1953 metais Zibaluose mokėsi 81 pradinukas, todėl nuo 1953 metų pradinė mokykla reorganizuota į septynmetę, pirmuoju direktoriumi paskirtas mokytojas Viktoras Kiškis, tuomet mokėsi 127 vaikai.

1951 metais prie mokyklos buvo įkurta biblioteka, kurioje buvo 224 knygos, bibliotekai vadovavo mokytoja Emilija Kavaliauskaitė. 1962 metais, bibliotekoje pradėjus dirbti mokytojai Valentinai Stašienei, knygos buvo sudėtos į dvi medines spintas. Biblioteka netgi turėjo medinį aparatą, kuriuo metų pabaigoje įrišdavo gautus žurnalus. Skaityti daugiau »

Zibalų mokyklos istorija (1)

Zibalų pagrindinė mokykla.

Zibalų pagrindinė mokykla.

Negailestingai bėgantis laikas keičia gimtojo krašto peizažą, užmarštin stumia kažkada šalia buvusių žmonių, bendraklasių, draugų veidus. Dažnas, pažvelgęs į viesulu prabėgusius metus, prisimena savo pirmąją klasę, pirmąjį mokytoją, linksmiausią vakaronę mokykloje. Bene daugiausia apie mokyklos gyvenimą gali papasakoti daugelį metų joje dirbę pedagogai. Dar 1988 metais Zibalų mokyklos istorija domėjosi kraštotyrininkai. Didelis būrys žmonių – autorių kolektyvas – apklausė mokytojus, buvusius mokinius, Zibalų krašto gyventojus, pagal jų pasakojimus parengė informacinį leidinį „Zibalų devynmetės mokyklos istorija“. Mokyklos istorijos tyrinėtojams pavyko gauti senų nuotraukų, liudijančių mokyklos praeitį. Skaityti daugiau »

Kraštietis – vienas pirmųjų Lietuvos savanorių

Pulkininkas Vladas Skorupskis - žinomiausias iš Širvintų apylinkių kilęs Lietuvos karo veikėjas.

Pulkininkas Vladas Skorupskis - žinomiausias iš Širvintų apylinkių kilęs Lietuvos karo veikėjas.

Kitais metais bus minimas ne tik Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis, bet ir amžiaus sukaktis, kai buvo įkurtas Pirmasis pėstininkų pulkas, vėliau pavadintas Gedimino pėstininkų pulku. 1918 metų gruodžio 7 dieną pulko vadas Jonas Galvydis-Bikauskas išleido pirmąjį įsakymą, kuriuo paskelbta, jog pulkas pradėtas formuoti lapkričio 24 dieną. Ši diena beveik dešimtmečiui taps pulko švente, kol 1927 metais buvo nutarta ją perkelti į rugpjūčio 25-ąją. Istorija taip susiklostys, kad tądien 1919 metais pulkas užėmė Ežerėnus (dabar – Zarasus) ir Biržus, o bolševikai buvo išvyti už Dauguvos.

O tada, kaip rašyta įsakyme, Pirmajame pėstininkų pulke tebuvo 31 karininkas, 2 karo valdininkai ir 59 kareiviai. Tarp jų – ir Širvintų istorijos tyrinėtojams gerai žinomos pavardės – iš Šniponių kilęs štabo kapitonas Vladas Skorupskis, vėliau kelis kartus vadovavęs visam pulkui, taip pat puskarininkis Antanas Pošiūnas, vėliau tapęs pirmuoju Širvintų karo komendantu. Skaityti daugiau »

Ir Dievo žodį skelbė, ir lietuvybę puoselėjo

Kunigas Jonas Masiulis

Kunigas Jonas Masiulis

Anei rašto, anei druko mum turėt neduoda:
Tegul, sako, bus Lietuva ir tamsi, ir juoda!
Kad tu, gude, nesulauktum, ne taip, kaip tu nori,
Bus, kaip Dievas duos, ne tavo priesakiai nedori!
Silpna, trumpa savo valdžia Dievo provą laužai,
Mygi, spaudi mūsų šalį, mūsų žmones gniaužai!
Nori savo valdžios peiliu mums širdis supjaustyt,
Nori savo ledu šaltu krūtines apkaustyt!
Neintveiksi, sūnau šiauros: mūsų širdys tvirtos, –
Seniai buvo išmėgintos, seniai keptos, virtos!

Apie šiuos posmus iš A. Baranausko poemos „Kelionė Petaburkan“, sukurtos dar iki 1863 m. sukilimo, bet nepraradusios savo aktualumo visą lietuviškos spaudos draudimo laikotarpį ir vėliau, Vaižgantas rašė, kad jie „tapo tautos himnu ir per 40 metų žadino protestuojančią dvasią“. Skaityti daugiau »

Galima žavėtis, galima nemėgti, abejoti, tačiau negalima būti abejingiems…

1990 m. balandžio 3 d. Kazimieras Skebėra pasakoja.

1990 m. balandžio 3 d. Kazimieras Skebėra pasakoja.

Širvintų rajono viešoji biblioteka 2012 metais, įgyvendindama projektą „Apie žodį – išlekiantį ir sugrįžtantį“, Bagaslaviškio filiale įkūrė literatūrinį Kazimiero Skebėros muziejų. Muziejuje eksponuojami asmeniniai Kazimiero Skebėros daiktai, saugomi jam rašyti laiškai, prisiminimai, dokumentai, knygos.  Skaityti daugiau »

Naktis Kernavėje – Traidenio auksinėje prasmegusioje sostinėje

Archeologas Gintautas Vėlius myli savo darbą ir džiaugėsi kasdien atrasdamas vis kažką naujo.

Archeologas Gintautas Vėlius myli savo darbą ir džiaugėsi kasdien atrasdamas vis kažką naujo.

Šeštadienio vakarą senojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje tvyrojo magiška atmosfera. Daugybė žmonių traukė į archeologinės vietovės Kernavės muziejų. Nuo 18 iki 23 val. vyko „Muziejų naktis (Traidenio auksinė prasmegusi sostinė)“.

Lankytojai turėjo galimybę klausyti poezijos skaitymų, atrasti praeities magiją, atgyjančią Juditos Vaičiūnaitės poezijoje. Poetės kūryboje susipynę tolimos priešistorės, Lietuvos istorijos vaizdiniai ir dabarties išgyvenimai prabyla archeologiniais radiniais, istoriniais įvykiais ir asmenybėmis, senojo baltų tikėjimo dievybėmis ir panardina į stebuklingą, poetinio žodžio nušviestą praeities pasaulį… Skaityti daugiau »

Istoriko Edmundo Jankūno knyga „Išnykusi Kernavė“ – širvintiškių dėmesiui

Knygos „Išnykusi Kernavė“ autorius Edmundas Jankūnas

Knygos „Išnykusi Kernavė“ autorius Edmundas Jankūnas

Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje vyko istoriko Edmundo Jankūno knygos „Išnykusi Kernavė“ pristatymas. Knygos autorius atvyko ne vienas, kartu su juo atvyko knygos sudarytojas, asociacijos „Lapkričio 2-osios Draugija“ pirmininkas Valdas Kaminskas, profesorius Aleksiejus Luchtanas ir aktorė Jūratė Vilūnaitė, kuri skaitė knygos ištraukas. Tai jau antroji autoriaus knyga, labiau kraštotyrinė. Renginio svečius pristatė Skaitytojų aptarnavimo ir vaikų literatūros skyriaus vedėja Almutė Kanapienienė.

Gražią muzikinę pradžią padarė Meno mokyklos mokinės Lukrecija Parnarauskaitė ir Ugnė Savickaitė (mokytoja Loreta Ardzevičiūtė). Skaityti daugiau »

Nepriklausomybę, didžiavyrius ir istoriją įamžinę simboliai

Tarpukariu buvęs demarkacijos linijos tarp Lietuvos ir Lenkijos perėjimo punktas Puoriuose. Apibus kelio, šalia šlagbaumo, kieliškių pasodinti Vilniaus ir Tautos vado ąžuoliukai (M. Reizenmano nuotrauka, 1937 metais paskelbta „Jaunojoje kartoje“, o 2016 metais - „Karde“).

Tarpukariu buvęs demarkacijos linijos tarp Lietuvos ir Lenkijos perėjimo punktas Puoriuose. Apibus kelio, šalia šlagbaumo, kieliškių pasodinti Vilniaus ir Tautos vado ąžuoliukai (M. Reizenmano nuotrauka, 1937 metais paskelbta „Jaunojoje kartoje“, o 2016 metais - „Karde“).

Lietuvoje žinoma daug garsių medžių, kurių paunksmėje pasikeitė ištisos kartos. Be vieno seniausio ir storiausio Lietuvoje ir Europoje Stelmužės ąžuolo, būta ir daugiau. Tik 2011 metais nuvirto vienas seniausių Lietuvoje Gedimino ąžuolas, augęs Jurbarko rajone. Išliko legendos, kad po juo vykdamas į Veliuoną pietavo Didysis kunigaikštis Gediminas. Nors jaunesnis, bet ne mažiau legendomis apipintas Šaravų ąžuolas, augantis Kėdainių rajone. Pasakojama, kad prie jo 1863 metais prisiekdavo sukilėliai. Paskui Šaravų girioje įvykęs mūšis, kurio metu nemažai sukilėlių žuvę. Čia jie, pasak legendų, ir buvo palaidoti. Garsus Biržų rajone augantis Bielinio ąžuolas, po kuriuo garsus knygnešys Jurgis Bielinis buvo įsirengęs slėptuvę slaptai atgabentiems lietuviškiems leidiniams slėpti.  Skaityti daugiau »

Mįslingas Šešuolėlių išpuolio didvyrio likimas

Vincas Kisielius (mignalina.lt)

Vincas Kisielius (mignalina.lt)

Teigiama, kad po 1918 metų gruodžio 29 dienos Lietuvos vyriausybės kreipimosi į šalies gyventojus ginti šalį nuo užpuolikų tarp 10 tūkst. atsiliepusių savanorių buvo daugiau kaip 500 žydų, o per pirmuosius 5 valstybės gyvavimo metus Lietuvos kariuomenėje iš viso jų būta daugiau nei 3 tūkstančiai. Jie kovėsi su bolševikais, bermontininkais, želigovskininkais, dalyvavo Klaipėdos sukilime. Kai kuriais duomenimis, mūšiuose dėl šalies nepriklausomybės ir jos ateities žuvo apie 70 žydų tautybės savanorių, keli šimtai buvo sužeisti, o 20 žydų buvo apdovanoti aukščiausiu apdovanojimu – Vyčio (Vyties) kryžiumi, o vienas jų – batsiuvys Volfas Kaganas – net dukart.

Mūsų rajono gyventojams gerai žinoma širvintiškė Liba Mednikienė, kuri buvo apdovanota Vyčio kryžiumi ir Nepriklausomybės medaliu. Ji karo su lenkais metu pas savo tautiečius žydus rinko žvalgybinę medžiagą, siuntė lietuviams lenkų štabo dokumentus, savo namuose laikė lietuvių šovinių ir granatų atsargas. Skaityti daugiau »

Ir mintis, ir žygdarbius, ir eiles skyrusi gimtajam Čiobiškio kraštui

Buvusi partizanų būrio „Vilkas“ ryšininkė Aldona Penkauskaitė-Gudeikienė su anūke Živile. 1984 m.

Buvusi partizanų būrio „Vilkas“ ryšininkė Aldona Penkauskaitė-Gudeikienė su anūke Živile. 1984 m.

Kiekvienas žmogus ne tik dirba kasdienius darbus, bet ir turi savo nepakartojamą gyvenimą, apie kurį pasakoti ne visada išdrįsta. Ypač vyresniosios kartos žmonės – jų prabėgusios dienos būna vargais apipintos, ašaromis aplaistytos, netgi krauju pažymėtos. Tų džiaugsmingų gyvenimo valandėlių, rodos, tiek nedaug būta, bet jos tokios prasmingos, atveriančios dvasios pilnatvę, nukeliančios į jaunystės metus, verčiančios pagalvoti apie tikrąsias vertybes, kurių šiandien labai trūksta, – laisvės kainą, pasiaukojimą, ištvermę, meilę gimtajam kraštui ir tėvynei Lietuvai.

Apie Aldoną Penkauskaitę-Gudeikienę, Didžiosios Kovos apygardos „Vilko“ partizanų būrio ryšininkę, turėjusią Pelėdos slapyvardį, kovotoją už Lietuvos laisvę, galbūt daugiau žinojo tik Čiobiškio krašto gyventojai, buvę partizanai čiobiškiečiai. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos