Pagrindinis archeologijos principas yra tas, kad bet kokia žmogaus veikla palieka pėdsakus. Tik reikia juos surasti.
Kernavėje jau daugiau nei 40 metų vykdomi archeologiniai tyrimai. Neabejokime, ar archeologai darbavosi ir šįmet. Ko gero, metų pabaigoje jie tradiciškai visuomenę supažindins su naujais radiniais. Panaši ekspozicija Kernavės muziejuje veikė nuo pernykščio gruodžio iki šio pavasario pabaigos. Joje buvo galima susipažinti su 2023 metų radiniais.
Pernai didelė naujiena buvo ta, kad archeologai pradėjo tyrinėti rastą kapinyną netoli Kernavės, prie legendomis apipinto Spėros ežero. Pagal seną legendą, čia apsistojo vienas iš Palemono sūnų, Spėra, kurio palikuonys vėliau įkūrė Kernavę.
Kaip pernai rašyta, labai įdomi šio kapinyno atradimo istorija. Pasirodo, nežinomas žmogus atnešė į Vilniaus universitetą XIV a. datuojamų radinių iš degintinių kremuotų kapų. Su radiniais paliko žemėlapį su koordinatėmis. Archeologai pagal tas koordinates atvyko į mišką netoli Paspėrių ir tiesiog žemės paviršiuje rado kremuotų žmogaus kaulų. Buvo organizuoti archeologiniai tyrinėjimai, kurių metu nustatyta, jog XIV a. kremuoti kaulai ir įkapės yra ant vėlyvojo geležies amžiaus (IX–XII a.) pilkapio likučių. Ten buvo surastas žirgo kapas.
Pernai vykusių tyrinėjimų metu kapinyne rasta daugiau nei 200 metalinių radinių, apie 500 keramikos šukių bei 5 kg kremuotų žmonių kaulų. Pati vietovė buvo naudojama laidojimui daugiau nei tūkstantį metų!
Kapinynui prie Spėros ežero archeologai Muziejaus svetainėje parengė virtualią parodą.
Archeologai pernai vasarą vykdė tyrimus ir Kernavės dvarvietėje (Kriveikiškio dvare). Ir rado lobį – keturis sidabrinius Lietuviškus ilguosius, kurie XIII-XIV a. buvo itin stambūs pinigai.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite spalio 18 d. laikraščio numeryje.
