Rugsėjo 8-oji – Gelvoninė

Nuo seno rugsėjo 8-oji yra vadinama Šiline ir laikoma Švč. Mergelės Marijos gimimo diena. Šie metai ypatingi, nes Šilinė išpuola sekmadienį.

Šilinės pavadinimas, be abejonės, susijęs su Šiluva, kur daugybę metų nuo pirmojo rugsėjo sekmadienio rengiami iškilmingi atlaidai. Pasakojama, kad Šiluvoje apie 1608-1612 m. įvykęs Marijos apsireiškimas.

Bet Širvintų rajonas turi savo Šiluvą – tai Gelvonus, kur tądien rengiami pagrindiniai šios parapijos atlaidai – Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė, vadinamoji Gelvoninė.

Kaip ir Šiluvoje, taip ir Gelvonuose minimas Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas ant akmens. Šiluvoje tas akmuo yra ta proga pastatytoje milžiniškoje koplyčioje. Gelvonuose akmuo su pėdą primenančiu įdubimu įmūrytas galinėje Pliaterių koplyčios sienoje.

Nuo seno per atlaidus Gelvonuose būdavo meldžiamasi prie šio akmens, o ir kitomis dienomis tikintieji prie jo Aukščiausiojo prašydavo sveikatos. Daugiausia tai susiję su akių ligomis, kadangi anksčiau buvo užrašytas ne vienas atvejis apie stebuklingus pagijimus, kai silpnaregiai ar net neregiai stebuklingai pasveikdavo apsiplovę akis įdubime susikaupusiu vandeniu.

Pagal užrašytą legendą, galbūt prieš tris šimtus ar daugiau metų Gelvonų vietoje augo tankūs miškai. Viena dvariškė iš Ukmergės per tuos miškus ėjo į Vilniuje esančių Aušros Vartų koplyčią prašyti geliančių akių pagijimo. Naktį miške ji pasiklydo ir nutarė permiegoti. Brėkštant ant akmens pamatė stovinčią Dievo Motiną. Jai išnykus, ant akmens moteris pamatė pėdos formos įdubimą, o jame aptiko vandens. Apsiplovusi akis, stebuklingai pasveiko.

Vilniaus vyskupas Mykolas Slupskis 1670 m. atlikęs žmonių, patyrusių stebuklus prie to akmens, apklausą ir surašęs protokolą, pasiūlė pastatyti katalikų bažnyčią.

Teigiama, kad 1784 m. Gelvonų bažnyčios šventoriuje jau buvusi medinė koplyčia su altoriuje įkomponuotu akmeniu, ant kurio apsireiškusi Dievo Motina įspaudė pėdą. 1842 m. ši medinė koplyčia buvo perstatyta į mūrinę, darbus fundavo Švėkšnos dvarininkas grafas Steponas Pliateris, 1836 m. vedęs vilnietę Alojzą Albiną (Aliną) Žabaitę-Marcinkevičiūtę.

Prie mūrinės koplyčios vėliau buvo pristatyta zakristija. 1895 m. sudegus Gelvonų bažnyčiai, pamaldos vyko toje mūrinėje koplyčioje.

Viešojoje erdvėje tvirtinama, kad gaisre žuvo parapijos dokumentai, tad dabar neįmanoma patikrinti padavimo pagrindo ir patirtų įvairių malonių ir stebuklų tikrumo. Kas žino, jei ne ši nelaimė, galbūt šiandien Gelvoninė piligrimų skaičiumi lenktyniautų su Šiline.

2016 m. buvo patvirtintas Gelvonų herbas, kuriame pavaizduotas geltonas pėdos kontūras.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 6 d. laikraščio numeryje.