Seimas nutarė, kad nuo gruodžio darbuotojai už COVID-19 testus mokės patys, o tam, skaičiuojama, kiekvienam jų gali atsieti nuo 60 iki 90 eurų per mėnesį. Privalomas profilaktinis testavimas greitaisiais antigeno testais, atsižvelgiant į profesijas, atliekamas kas 7-10 dienų.
Iki šiol privalomas profilaktinis testavimas dėl COVID-19 ligos buvo finansuojamas valstybės. Nuo gruodžio 1 dienos už testavimą nereikės mokėti tik tiems darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Jiems testavimas ir toliau bus kompensuojamas.
Šis Seimo sprendimas iššaukė audringą reakciją, kadangi dalis parlamentarų manė, jog ekstremalioje situacijoje negalima ant piliečių pečių užkrauti papildomą finansinę naštą. Jei sunku, tai šią naštą turėtų prisiimti valstybė, neatsižvelgdama į žmonių įsitikinimus. Skiepytis ar ne, yra žmogaus asmeninė valia, jo pasirinkimas, kol įstatymiškai mūsų šalyje tai neprivaloma. Taigi, neturėtų būti vienašališkai nuspręsta, kad valstybės deleguotas pareigas ir dėl to susidarančias išlaidas žmonės turi padengti patys.
Tam, kad pataisos būtų priimtos, reikėjo, kad balsuotų ne mažiau kaip pusė parlamentarų. „Širvintų kraštas“ pasiteiravo Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje į Seimą išrinkto Jono Pinskaus, kaip jis balsavo dėl šių pataisų. Įdomu buvę ir dėl to, kad Seimo narys buvo tarp 36 parlamentarų, kurie kreipėsi į Konstitucinį teismą, ar Galimybių pasas neprieštarauja Konstitucijai. Jie kreipimesi teigia, kad „galimybių pasas ne tik segreguoja žmones, diskriminuoja atskiras jų grupes, bet ir varžo asmens teises į mokslą, teisę laisvai pasirinkti darbą, susirinkimų teisę, ūkinės veiklos laisvę, teisę gauti paslaugas“. Parlamentarams kyla klausimų dėl ribojimų proporcingumo bei teisėtumo, nes „žmogaus teises suvaržančios nuostatos yra įtvirtintos Vyriausybės nutarimu, nors Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog tą gali daryti tik įstatymo leidėjas įstatymu“.
Regionų frakcijos narys Jonas Pinskus patikino, kad opozicija dėl balsavimo už Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas pasisakė vieningai: jis ir kiti ištraukė balsavimo korteles ir balsavime nedalyvavo.
- Mes siūlėme palikti valstybės apmokamus testus ir nedidinti susipriešinimo, – sakė Jonas Pinskus. – Manau, kad žmonių apsisprendimą nesiskiepyti lemia ne tik įsitikinimai. Mūsų šalyje yra daug žmonių, kurie yra jau persirgę, jiems bent kol kas nereikalingi jokie testai. Toks sprendimas skiepijimąsi kažkuria prasme susieja su darbo santykiais, o tai neatitinka Darbo kodekse įtvirtintų reikalavimų. Darbdavys tiesiog gali piktnaudžiauti atleisdamas iš darbo jam neįtikusius darbuotojus. Vyriausybė, nutraukusi privalomų testų kompensavimą, per metus tikisi sutaupyti 19 mln. eurų, bet esant ekstremaliai situacijai, tai yra amoralu. Ypač, kai šimtai milijonų lengva ranka eikvojami ten, kur nederėtų.
Po šio balsavimo socialiniuose tinkluose ėmė sklisti įvairios sąmokslo teorijos. Toks Seimo sprendimas galėjo būti ir nepriimtas, jei opozicija būtų buvusi vieninga. Už įstatymą balsavo 65 Seimo nariai, prieš 2, susilaikė 3 parlamentarai. Vienas iš susilaikiusių buvo opozicijai priklausantis, bet nepartinis Valdemaras Valkiūnas. Kaip paaiškėjo, užsiregistravo ir prieš balsavo socialdemokratas Liudas Jonaitis, o opozicionierius „darbietis“ Aidas Gedvilas užsiregistravo, tik nepareiškė jokios nuomonės.
Pasirodo, neturėti savo nuomonės irgi labai svarbu. Pastarąjį suskaičiavus kaip dalyvaujantį, ir buvo peržengta minimali riba: įstatymai priimami, jei balsavime dalyvauja daugiau kaip pusė Seimo narių iš esamų 141. Taigi, Aidas Gedvilas tapo tuo 71-uoju.
Kodėl neignoruoti pataisų nusprendė už paprastus žmones nuolat „ant bėgių pasiruošusios atsigulti“ socialdemokračių ikonos Vilijos Blinkevičiūtės bendrapartietis Liudas Jonaitis – sunku pasakyti. Net jei ji teisinsis turėjęs savo atskirąją nuomonę ar nepagalvojęs, nesinorėtų tikėti, kad buvęs TSKP narys ir Joniškio komjaunuolių vadas, kaip tokiais atvejais kalba žmonės, vaikosi pušį. „Širvintų kraštas“ ne kartą atkreipė dėmesį, kad socialdemokratai jau kelis kartus pasireklamavo kaip valdančiųjų gelbėtojai ir įrodė, kad jų žodžiai skiriasi nuo darbų. Tuo tarpu į protestuotojų prieš vakcinavimą mitingus agitavęs ateiti, pats paknopstom lakstęs ir nuo scenos karštas kalbas rėžęs Viktoro Uspaskich kareivis Aidas Gedvilas, galimas dalykas, prieš balsavimą tikrai prisiragavo stebuklingo vandens ir apsižioplino parodydamas, kad daliai parlamentarų tikrai reikėtų privalomų kursų, kaip naudotis išmaniomis technologijomis. Neduokdie, balsuojant dėl ypač jautrių sprendimų pasikartos Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko pasjansas balsavimo kortelėmis!
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite spalio 22 d. laikraščio numeryje.
