Norintiems „lietuviškos“ rinkimų apygardos teks palūkėti iki Seimo rinkimų?

Galimas dalykas, Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardą ateityje pakeis Molėtų-Širvintų rinkimų apygarda.

Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai rajono gyventojams galėjo atnešti įdomių permainų, tačiau jų teks palaukti iki Seimo rinkimų, kadangi galimi pokyčiai šįmet vykusiuose rinkimuose neturėjo esminės reikšmės – Prezidento ir europarlamentarų rinkimuose nugalėtojus lemia ne balsavimas atskirose apygardose, o šalyje bendrai surinktų balsų skaičius.

„Širvintų krašto“ skaitytojai turėtų prisiminti prieš 2012 metų rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą kilusį triukšmelį, kai Vyriausioji rinkimų apygarda gavo Vilniaus rajono savivaldybės merės Marijos Rekst pasirašytas raštą, kuriame ši lenkų politikė pasiūlė į Molėtų-Švenčionių rinkimų apygardą perkelti „atitinkamas Širvintų rajono rinkimų apylinkes“. Toks pasiūlymas atsirado kaip atsakas į Vyriausiosios rinkimų komisijos sumanymą kelias lenkiškas Vilniaus rajono apylinkes, kuriose lenkų tautinė mažuma sudaro daugumą (Sužonių ir Skirlėnų), prijungti prie „lietuviškos“ Švenčionių-Molėtų rinkimų apygardos.

Pritarus Marijos Rekst siūlymui, per rinkimus į Seimą nuo Širvintų rajono būtų buvę atskirti kiaukliškiai, šešuolėliškiai ir juodiškiečiai.

Tada paaiškėjo, kad į rajoną atvykusi lenkų politikų delegacija įtikinėjo rajono merą Vincą Jasiukevičių neprieštarauti tokiam pasiūlymui. Iš tokių „manevrų“ buvo galima suprasti, kad kitos Širvintų rajono rinkimų apylinkės, tarp jų – ir apgyvendintos lenkiškai kalbančių vietos gyventojų, ir toliau liktų Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardoje. Tai dar labiau sustiprintų ir taip nemenkas lenkų politikų pozicijas kovoje dėl Seimo mandatų.

Pirmoji tam pasipriešino Širvintų rajono tarybos narė Živilė Pinskuvienė, rajono merui Vincui Jasiukevičiui griežtai pareiškusi, kad netoleruos tokio rajono išdraskymo. Politikės manymu, nepateisinama, kai, užuot konsolidavus rajono gyventojus, ieškoma dar didesnės jų atskirties.

Rajono tarybos narė neatmetė, kad Širvintų rajono mero palankumo siekę „padalijimo“ autoriai jam bandė daryti įtaką primindami politinių jėgų pasiskirstymą valdančiojoje koalicijoje – joje yra ir du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, kurių dėka Vincas Jasiukevičius ir buvo pasodintas ir rajono vadovo kėdę.

Živilė Pinskuvienė tada rajono vadovui Vincui Jasiukevičiui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai išsakė kategorišką nuomonę dėl galimo rinkimų apygardos ribų perskirstymo ir lenkų politikų siekiamų tikslų. Įvertinus galimus sprendimo variantus, Vyriausiajai rinkimų komisijai buvo pasiūlyta Širvintų rajoną (pagal 2011 metų Savivaldybių tarybų rinkimų duomenis – 15 709 rinkėjus) sujungti su Molėtų rajonu (18 974 rinkėjais) į Širvintų-Molėtų rinkimų apygardą, kurioje būtų 34 683 rinkėjai.

– Manau, tai būtų idealiausias variantas, – tada sakė Živilė Pinskuvienė. – Ne tik išsaugotume rajono vientisumą rinkimuose, bet ir turėtume galimybę pagaliau išsirinkti didžiosios rajono gyventojų dalies pasitikėjimą gavusį Seimo narį. Juo labiau kad su kai kuriomis Molėtų rajono vietovėmis mus sieja ne tik regioniniai, bet ir istoriniai ryšiai, Juodiškių ir Giedraičių apylinkių žmonės priklauso tai pačiai parapijai, su ten gyvenančiais žmonėmis ne vienas mūsiškių siejamas artimais giminystės ryšiais.

Pagal galiojančius įstatymus, rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių, o minimalus rinkėjų skaičius apygardoje galėtų būti apie 30 tūkst., maksimalus – apie 44 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių. Iki šiol vienmandačių apygardų ribos buvo nustatytos dar 1992 metais ir jos smarkiai nebuvo koreguotos, tuo metu dėl demografinių priežasčių rinkėjų skaičius iš esmės pasikeitė.

Deja, tada rimtesniems pokyčiams neužteko laiko, ir per praėjusius Seimo rinkimus daug kas liko po senovei. Bet rajono tarybos narės Živilės Pinskuvienės mintis, kaip dėl rinkėjų mažėjimo pertvarkyti Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardą, neliko be dėmesio – 2013-ųjų rudenį Vyriausioji rinkimų komisija pasiūlė keisti rinkimų apygardų ribas, kad būtų suvienodintas dėl demografinių priežasčių smarkiai pakitęs rinkėjų skaičius. Komisijos posėdyje buvo pristatytas projektas, kuriame daug visą šalį apimančių pokyčių, o vienas siūlymų – iš Molėtų-Švenčionių ir Širvintų-Vilniaus apygardų sudaryti Molėtų-Širvintų apygardą, savo ruožtu paliekant Vilniaus rajono apygardą.

Darbo grupės pastebėjimu, Širvintų-Vilniaus rinkimų apygarda bene labiausiai neatitinka Seimo rinkimų įstatymo reikalavimų. Šioje apygardoje, palyginus su šalies vidurkiu, yra maždaug 20 proc. daugiau rinkėjų, o balsuojančių Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybės rinkėjų skaičius sudaro beveik pusę (0,466) vidutinio rinkimų apygardos rinkėjų skaičiaus.

Taigi būtini pakeitimai laikantis gerosios praktikos reikalavimų, kad apygardose būtų išlaikytas 0,9-1,1 rinkėjų vidurkio koeficientas. Grupės siūlymu, Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje, kuriai būtų suteiktas numeris 54, būtų po 24 (visas) Molėtų ir Širvintų rajonų rinkimų apylinkes (atitinkamai 18 640 ir 15 222 rinkėjai), taip pat trys Švenčionių rinkimų apylinkės (950 rinkėjų). Priėmus tokią korekciją, visoje apygardoje balso teisę turėtų 34 812 rinkėjų.

Ar bus priimti tokie pakeitimai, galbūt paaiškės per artimiausius metus, juk 2016-ųjų spalio 9-ąją vėl rinksime Seimo narius.

Tikėtina, kad tokiam darbo grupės siūlymui vėl labiausiai priešinsis pastaruoju metu „koloradkėmis“ besipuošiančios ir simpatijas Putino režimui demonstruojančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderiai, kurie galbūt vėl ieškos užtarėjų tarp Širvintų rajono valdžiažmogių. Juk tarybos nariai nuo lenkų rinkimų akcijos – valdančiojoje koalicijoje, jų atstovė – rajono administracijos direktorės pavaduotoja.

Nereikėtų pamiršti ir to fakto, kad 2013-ųjų gruodį galimai prolenkiškas Lietuvoje veikiantis ir skambiai pasivadinęs Europos žmogaus teisių fondas dėl Seimo vienmandačių rinkimų apygardų ribų nustatymo projekto pastebėjo, kad „kai kurie galimi lenkų tautinė mažumos elektorato padalijimai apribotų rinkėjų galimybę balsuoti už savo atstovus per Seimo rinkimus“.

Deja, argumentuojant, kodėl nukentėtų šį tautinė mažuma, kažkodėl nebuvo užsiminta, kad, esant dabartinei sistemai, kai „lietuviškasis“ Širvintų rajonas buvo sujungtas su „lenkiškąja“ Vilniaus rajono dalimi, su tokia pat problema susiduria lietuviai.

Fondas neapsiribojo tik kritika. Jis pasiūlė Vilniaus rajono teritorijoje sukurti dvi atskiras rinkimų apygardas, o Šalčininkų rajone – vieną. Kitos galimos rinkimų apygardų jungimo ar skaidymo galimybės tose teritorijose, kuriose tautinės mažumos sudaro didžiausią gyventojų dalį, reikštų prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų nevykdymą, manė Europos žmogaus teisių fondas.

Gintaras Bielskis