Naujos taisyklės galioja. Balandis – gera proga pradėti kuoptis

Valdančiojoje koalicijoje aplinkosauga, atliekų tvarkymas - Lietuvos liberalų sąjūdžio kuruojama gyvenimo sritis, taigi galima drąsiai teigti, kad naujosios Aplinkos tvarkymo ir švaros taisyklės didžia dalimi yra šiai politinei jėgai taryboje atstovaujančio Dariaus Valkausko ir Elonos Pečiukaitienės nuopelnas.

Širvintų rajono aplinkos tvarkymo ir švaros taisyklės visada buvo atskirų diskusijų ar bent dėmesio objektas. Taip jau susiklostė, kad prie visų valdžių tai labiau buvo panašu į rekomenduojamojo pobūdžio reikalavimus, kurių laikytis yra kiekvieno sąžinės reikalas.

Priėmusi, o gal tiksliau – nuo kitų aklai nusirašiusi taisykles, nė viena rajono valdžia nepasirūpindavo jų laikymosi kontrole. Išimčių, aišku, būdavo, tačiau tie pavieniai atvejai labiau buvo susiję su kitų kontroliuojančių institucijų iniciatyvomis.

Pagaliau net patys „valdžiažmogiai“ kartais vos ne pirštu parodydavo, kad jų priimtų taisyklių laikytis nėra būtina. Kaip čia neprisiminsi tuomečio mero pavaduotojo Andriaus Jozonio ir jo brolio Giedriaus Jozonio surengtos „socialdemokratiškų“ sūpynių kabinimo ant medžių akcijos. Dabartinių rajono tarybos narių nesustabdė tai, kad rajone galiojančios Želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės tokius dalykus draudžia. Suprantama, kad po tokio akibrokšto ne vienam toptelėjo: jei jau „antrasis žmogus rajone“ įžūliai spjauna į pačių priimtas taisykles, kodėl jų turėtų laikytis eiliniai žmogeliai?

Uždrausta prašyti ir duoti „kapeikų“

Prie rajono vairo stojus dabartinei valdančiajai koalicijai, vienas pirmesnių darbų buvo galiojančių taisyklių peržiūrėjimas ir laikymosi kontrolė. Savivaldybėje buvo įsteigtas Viešosios tvakos ir aplinkosaugos skyrius, kurio pagrindinis darbas – užtikrinti, kad gyventojai laikytųsi šį vasarį priimtų naujųjų Širvintų rajono aplinkos tvarkymo ir švaros taisyklių.

– Neabejoju, kad pagaliau turėsime taisykles, kuriose įtvirtintos bendrai priimtinos gyvenimo normos ir kurių privalės laikytis rajono bendruomenės nariai, o Savivaldybė tai kontroliuos, – sakė Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Elona Pečiukaitienė. Pagal valdančiosios koalicijos sutartį aplinkosauga yra viena iš Lietuvos liberalų sąjūdžio, kuri savo atstovę delegavo į šias pareigas, dėmesio bei veiklos sričių. – Pirmiausiai atkreipsime dėmesį į didžiausius mūsų rajono skaudulius: naminių gyvūnų laikytojų daromus pažeidimus, želdinių niokojimą ir aplinkos taršą.

Palyginti su ankstesnėmis taisyklėmis, jos gerokai išsiplėtė, paskelbta daugiau normų, paliesta daugiau sričių. Įvertinę ankstesnių taisyklių spragas ir kaimynų patirtį, Savivaldybės specialistai įtraukė naujų reikalavimų. Padvigubėjo nepageidaujamo elgesio pavyzdžių, ar, kaip Taisyklėse įvardyta, – draudimų, sąrašas.  Kai kuriais atvejais buvo sukonkretinti anksčiau deklaruoti draudimai, bet yra ir naujų, tarp kurių galima būtų paminėti įtrauktą draudimą prašyti išmaldos viešose vietose ar ją duoti, aukoti. Šis draudimas netaikomas religinėms apeigoms ir kulto ceremonijoms, vykstančioms kulto pastatuose ir aplink juos, taip pat atitinkamuose renginiuose. Atsiradusiu draudimu tikimasi užkirsti kelią dažnokai prie prekybos centrų ar kitų parduotuvių žmones piktinantiems kaulytojams, „medžiojantiems“ centus alkoholiui.

Nesilaikantiems taisyklių – bauda iki 579 eurų

Elona Pečiukaitienė sako, kad kiekvieno rajono gyventojo reikalas yra susipažinti su naujosiomis taisyklėmis. Žinia, įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, taigi naudinga žinoti, kas rajone leidžiama daryti, o ko – negalima. Juo labiau kad už savivaldybių priimtų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą yra numatyta administracinė atsakomybė: įspėjimas arba bauda net iki 579 eurų. Tokia pat atsakomybė taikoma ir už miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymą.

Administracijos direktorės pavaduotoja atkreipė dėmesį, kad atnaujintose Aplinkos tvarkymo ir švaros taisyklėse nemažai dėmesio skirta būtent statinių tinkamai priežiūrai. Pavyzdžiui, vienas iš punktų numato, kad statinių naudotojai privalo tvarkyti, dažyti ir prižiūrėti pastatus ir jų fasadus, atlikti jų techninę priežiūrą, laiku juos remontuoti, valyti langus ir atlikti kitus privalomus darbus.

– Gražesnė aplinka visada nuteikia pozityviai, – estetikos svarbą pažymėjo Elona Pačiukaitienė.

Beje, reikalavimai dėl pastatų dažymo nėra naujiena. Amžiną atilsį rajono šviesuolis Boleslovas Krivka yra pasakojęs, kaip prieškariu šalies valdžia reikalaudavo, kad palei demarkacinę liniją esančių kaimų namų fasadai būtų nudažyti. Anuomet Skėteriuose gyvenusio Boleslovo manymu, taip norėta kaimynams sukurti įspūdį, kad Lietuva – tvarkingų žmonių šalis. Dėl tos pačios priežasties palei demarkacijos liniją buvo statomos naujos mokyklos, tvarkomi keliai. Savo ruožtu panašių reikalavimų būta ir Vilniaus krašte. Pasakojama, kad po pralaimėjimo Vokietijai per tuo metu dar buvusią demarkacijos liniją į Širvintas patraukę lenkai stebėjosi pamatę nenudažytą tvorą ir ragino vietos policininką sodybos savininkui skirti baudą.

Senosios valdžios palikimas – gatvės be lentelių, namai – be numerių

Elona Pečiukaitienė išreiškė viltį, kad į naujuosius taisyklių reikalavimus žmonės pažiūrės supratingai, gerosios veiklos pavyzdžiai užkrės ir aplinkinius, mūsų aplinka taps jaukesnė, tuo pačiu gyvenimas – mielesnis. Nėra ko slėpti, ankstesnioji valdžia paliko gerokai nušiurusį miestą ir rajoną. Nors buvo priimta nemažai nurodymų, dalies jų net nepasistengta įgyvendinti. Tarp tokių tik popieriuje egzistuojančių dalykų galima paminėti rajono gyvenviečių gatvių pavadinimus, namų numeraciją. Dabartinei valdžiai teks daug padaryti, nes senoji valdžia čia beveik nieko nenuveikė: daugelio rajono gyvenviečių gatvėse nerasime lentelių su pavadinimais, namai – be numerių.

Įdomu tai, kad Lietuvoje dar 1790 metais veikti pradėjusių bajoriškų Civilinių karinių komisijų rūpesčiu vaivadijų ir pavietų centriniuose miestuose buvo sunumeruoti namai. Būtent tada pradėta įgyvendinti tvarka, tapusi dabartinių švaros taisyklių pirmtake. Privalomą ir kaimuose esančių namų numeraciją II Pasaulinio karo metu per Lietuvos gyventojų surašymą įvedė vokiečių karinė administracija, nurodžiusi gyventojams lentelėmis pasižymėti savo namus.

– Sulaukėme pastebėjimų, kad naujose taisyklėse namų numeracija paversta statinių savininkų rūpesčiu. Galima būtų diskutuoti, ar numerį ant privataus namo turėtų užsakyti ir pritvirtinti Savivaldybė, ar pastato savininkas. Kai kas yra griežto standarto šalininkas, kai kam patinka įvairovė. Neabejoju, kad atsiras žmonių, kurie šį svarbų akcentą norės pritaikyti prie savo namo eksterjero, galbūt pasirinkti įdomesnį, orginalesnį, funkcionalesnį sprendinį nei paprasta skardelė su skaičiumi. Taisyklėse numatyta, kad gatvių pavadinimų lentelės ant kampinių ar kraštinių namų įrengiamos Savivaldybės lėšomis, tačiau nereiškia, kad kitų namų savininkai negali savo lėšomis užsisakyti jiems tinkamos lentelės su gatvės pavadinimu ar kita informacija ir prisitvirtinti ant pastato. Bet kuriuo atveju dėl dabartinių reikalavimų galima diskutuoti, ir mes palaikysime, jei žmonės nebus abejingi. Sulaukę pastabų dėl priimtų taisyklių, svarstysime, jei reikės – koreguosime, – sakė Elona Pečiukaitienė.

Kaip teigia interneto svetainė statybunaujienos.lt, pagal galiojančius aktus mūsų šalyje namą yra privalu žymėti, nes tai informacija ne tik gyventojams, bet ir paštui, specialiosioms tarnyboms – policijai, greitajai pagalbai, ugniagesiams. Individualių namų savininkai įsirengia individualaus dizaino, jiems patinkančias lenteles. Kai kurie gyventojai užsisako ir šviesą atspindinčias lenteles, tačiau tai nėra privaloma.  Kai kurios šalies savivaldybės turi pasitvirtinusios gatvių pavadinimų ir numerių standartus.

Tarybos narį pašiurpino griežtesnė tvarka

Kalbėdama apie pastabas dėl taisyklių, Elona Pečiukaitienė leido suprasti, kad bus atsižvelgta ne į kiekvieną pastebėjimą ar pageidavimą, ypač, jei jie nebus pagrįsti, prasilenks su visuomeniniu interesu. Štai per taisyklių svarstymą rajono taryboje liberalams („zuokininkams“) atstovaujantis Vidmantas Mateika piktinosi, kad vienas punktų reikalauja, jog statybinės atliekos turi būti nedelsiant sutvarkomos ir išvežamos ne rečiau kaip vieną kartą per 10 dienų. Statybos verslu užsiimantis tarybos narys badė pirštu į Aplinkos ministro įsakymą, kuriuo nurodoma, kad nepavojingos statybinės atliekos gali būti laikinai laikomos statybvietėje ne ilgiau kaip vienerius metus. „Mūsų priimamas sprendimas prieštaraus įstatymo pataisai“, – Tarybos posėdyje sumaištį kėlė Vidmantas Mateika ir abejojo, kuo vadovausis statytojai – Širvintų rajono tarybos ar Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka?

Jei tarybos narys būtų matęs toliau savo nosies ir pasidomėjęs kitais teisės aktais, būtų sužinojęs, kad beveik ketvirtį amžiaus galiojančiame Aplinkos įstatyme yra įtvirtinta, jog aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos. Kaip nurodo vienas punktų, jos gali nustatyti savo teritorijoje griežtesnius už valstybinius normatyvus, suderinusios su juos patvirtinusiomis valstybės institucijomis. Taigi šiuo atveju abejonių nekyla – Vidmantui Mateikai ir kitiems statytojams teks laikytis Tarybos nustatytos tvarkos. Ji kol kas tokia, o jos nesilaikantys, nors ir Tarybos nariai, bus baudžiami.

Tarybos narys norėtų, kad tokie vaizdai mus „džiugintų“ visus metus? (lrytas.lt nuotr.)

Apskritai glumina toks tarybos nario nenoras suprasti aplinkinių gyventojų interesus. Negi jis pats norėtų visus metus gyventi greta įvairiu statybiniu laužu apšnerkštos teritorijos vien todėl, kad statytojui taip naudingiau, o statybų atliekos kažkam gali pasirodyti „nepavojingos“?

– Neabejoju: rajono valdžia dės visas įmanomas pastangas, kad mūsų gyvenimas būtų kuo kokybiškesnis, – sakė Elona Pečiukaitienė ir pridūrė, kad to paties tikisi iš visų rajono gyventojų. – Balandis nuo seno – švaros mėnuo, taigi gera proga pradėti kuoptis visose srityse. Na o toliau laukia nauji darbai – pagal nūdienos realijas taisomos Renginių organizavimo Širvintų rajone, taip pat Želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės.

Priimtus ir jau galiojančius aktus, taigi – ir Širvintų rajono aplinkos tvarkymo ir švaros taisykles, galima rasti internetiniame teisės aktų registre e-tar.lt. Administracijos direktorės pavaduotoja neatmeta, kad bus svarstoma, kaip jas paskleisti kuo didesniam gyventojų ratui, o Savivaldybės interneto svetainėje gali būti įdiegta forma, per kurią gyventojai anonimiškai praneštų apie taisyklių pažeidimus, pateiktų tai patvirtinančią vaizdinę informaciją, nuotraukas.

Gintaras Bielskis