Elona Pečiukaitienė

Karšta naujiena: Laikinai vadovauti VšĮ Širvintų ligoninei ketinama paskirti Eloną Pečiukaitienę

Širvintų rajono savivaldybė informavo, kad yra rengiamas Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl leidimo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai Elonai Pečiukaitienei dirbti kitą darbą. Trijų mėnesių laikotarpiui E. Pečiukaitienę ketinama paskirti laikinai vadovauti VšĮ Širvintų ligoninei. Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų tuo metu ji neis, bus išleista nemokamų atostogų. Skaityti daugiau »

Elona Pečiukaitienė: gyventojai tai turi žinoti

Elona Pečiukaitienė: gyventojai tai turi žinoti
Apie tai, kad atliekų tvarkymo kaina visame Vilniaus regione kyla, „Širvintų kraštas“ jau rašė. Deja, esame mažas rajonas ir nors į UAB „VAATC“ deleguota Savivaldybės administracijos direktorė balsavo prieš sprendimo dėl naujų kainų patvirtinimo priėmimą, net susibūrus į bendrą mažųjų savivaldybių grupę, buvo neįmanoma pasipriešinti Vilniaus miesto, turinčio daugumą UAB Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro  („VAATC“) akcijų, taigi – ir lemiamą balsų daugumą, sprendimams.
„Širvintų krašto“ redakcija sulaukė nemažai susidomėjusių ir, žinoma, pasipiktinusių gyventojų klausimų, prašymų išsamiau paaiškinti veikiančios atliekų tvarkymo sistemos niuansus. Šiuos klausimus perdavėme atliekų tvarkymą Širvintų rajono savivaldybėje kuruojančiai Administracijos direktorės pavaduotojai Elonai Pečiukaitienei.
- Kas tas MBA? Ar dėl šios gamyklos atsiradimo didėja atliekų tvarkymo kaina visoms Vilniaus regiono savivaldybėms?
- Pagal Europos Sąjungos direktyvą iki 2014 metų visos ES šalys buitinių atliekų kiekius turėjo sumažinti 50 proc. Žinoma, tokį mažėjimą galima pasiekti tik „įsukus“ atliekų rūšiavimo sistemą. ES skyrė lėšų atliekų rūšiavimo gamykloms statyti. Reikia džiaugtis, kad nors ir atsiliekant nuo terminų, suspėta laiku, Lietuva pastatė 10 tokių gamyklų (kiekvienam regione). Jei šių reikalavimų nebūtų buvę laikomasi, ES būtų pradėjusi taikyti Lietuvai pažeidimų procedūras, kokias pritaikė Graikijai, nesilaikiusiai direktyvos. Tuomet didžiulių baudų našta būtų kritusi ant savivaldybių pečių. Vilniaus regionas Lietuvoje buvo vienas iš labiausiai atsiliekančių pagal procedūras, tačiau šiais metais gegužės 2 d. Vilniaus MBA arba (mechaninio ir biologinio apdirbimo įrenginiai) pagaliau pradėjo veikti.
Šie įrenginiai skirti mišrių komunalinių atliekų rūšiavimui, siekiant išgauti energiją. Energija bus išgaunama iš mišriose komunalinėse atliekose esančių netinkamų kompostuoti bioskaidžių atliekų, maisto atliekų likučių. Tokiu būdu siekiama, kad kuo mažiau atliekų būtų šalinama sąvartyne. Kuo daugiau mišrių komunalinių atliekų pateiks į MBA, tuo daugiau teks mokėti už jų apdorojimą. Dėl šios priežasties žmonės turi išlikti sąmoningi ir atsakingai rūšiuoti atliekas, kadangi atsainus požiūris į atliekų rūšiavimą smarkiai pabrangintų jų tvarkymą.
2016 m. vasario 26 d. UAB „VAATC“ akcininkų susirinkime patvirtintas vidutinis atliekų tvarkymo veiklos tarifas – 57,12 Eur /t be PVM bei Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo veiklos tarifas, paskirstytas pagal solidarumo principą (atsižvelgiant į atstumą iki MBA) Vilniaus regiono savivaldybėms. Širvintų rajono savivaldybei nustatytas 45,62 Eur/t be PVM tarifas (buvo 30,62 Eur/t be PVM).  Taip pat patvirtinta nauja 1 tonos atliekų pridavimo į sąvartyną, esantį Kazokiškėse, kaina. Ji pakilo iki 71,13 Eur /t be PVM (buvo 30,62 Eur/t be PVM).
- Įvardinkite realius skaičius, kiek Širvintų rajono žmonėms pabrangs šiukšlių išvežimas?
- Atsižvelgiant į UAB „VAATC“ priimtus sprendimus, 2008 metais atrinktas atliekų vežėjas UAB „Ecoservice“ balandžio mėnesį raštu kreipėsi į Savivaldybę, reikalaudamas padidinti mišrių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos mokestį atliekų turėtojams dėl „vartų mokesčio“ padidėjimo ir transportavimo iki sąvartyno kaštų padidėjimo. Po derybų pasiektas susitarimas, kad vežėjas nedidins atliekų transportavimo kainos. Tačiau dėl padidėjusių atliekų tvarkymo įkainių gegužės mėnesio Tarybos posėdyje bus svarstomas sprendimo projektas, kuriuo atliekų šalinimo kainą siūloma pakelti nuo 12,99 Eur/kub. m be PVM iki 14,90 Eur/kub. m. be PVM. Derybose, kuriose dalyvavo Tarybos nariai, Administracijos vadovai , UAB „Ecoservice“ sutiko padaryti dar 10 procentų nuolaidą, nuo pirminės pasiūlytos 15,54 Eur/t be PVM kainos.
Taigi, žmogus, gyvenantis vienas, turintis 120 l konteinerį, kuris išvežamas 1 kartą per mėnesį, mokės 0,23 Eur/t be PVM per mėnesį brangiau, negu moka dabar.
- Dažnai sulaukiame gyventojų klausimų – kodėl jiems atliekas rūšiuojant ir gerokai sumažinus buitinių atliekų kiekį, mokestis išlieka toks pats.
- Suprantu juos, nes ir pati esu už atsakingą atliekų rūšiavimą – vienintę išeitį sumažinti buitinių atliekų kiekius. Deja, „atliekų turėtojai“ esame visi, tik vieni – sudarę sutartis su atliekų vežėjas, kiti ne. Vieni meta šiukšles į savo konteinerį, kiti į pamiškę, bendrus konteinerius prie kapinių, autobusų stotelių, į kaimynų… Vieni stropiai rūšiuoja, kiti ne. Elgdamiesi nesąžiningai užkrauname mokėjimo naštą kitiems. Jau ne vienerius metus vykdoma akcija „Darom“ parodo, kad dar daug žmonių visiškai negalvoja, kad išmetus šiukšles už „tvoros“, jos nedingsta. Jas vis tiek turės kažkas surinkti. Kviečiant gyventojus prisidėti prie akcijos, dažniausiai prisijungia tie patys sąmoningi žmonės, kuriems ne tas pats, kokioje aplinkoje jie gyvena. Savivaldybė dirba ta linkme, kad, ugdant žmonių atsakomybę ir suvokimą, kuo greičiau gyventojai mokėtų tik už savo šiukšles. Kviečiame nebūti abejingus ir pamačius žmones, metančius buitines atliekas ne į savo konteinerius, paliekančius didelių gabaritų, statybines atliekas, padangas ir pan., fiksuoti šiuos pažeidimus ir pranešti apie juose Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriui el. paštu ricardas.putrimas@sirvintos.lt, elona.peciukaitiene@sirvintos.lt.
- Ar yra vilčių, kad kaina mažės? Ką Savivaldybė darys, kad gyventojams būtų lengviau?
- Apie atliekų tvarkymą galima kalbėti labai daug. Buvusios valdžios neveiklumas buvo sukėlęs problemų, kurias tik atėję dirbti turėjome spręsti nedelsiant. Pradedant nuo to, kad mūsų savivaldybė šioje srityje atsilieka, pernai pradėję dirbti turėjome imtis veiksmų, kurie vėlavo jau bene metus, t. y. parengti ir patvirtinti Savivaldybės 2014-2020 atliekų tvarkymo planą, įsigyti atliekų tvarkymo programą, Širvintų savivaldybės nekilnojamojo turto, gyventojų registrus. Šių dalykų neturėdami, buvome įpareigoti pratęsti sutartį su vežėju, UAB „Ecoservice“.
Gyventojams norėčiau dar kartą akcentuoti, kad pagrindinė išeitis mažinti atliekų kiekius ir taupyti, yra rūšiavimas. Ypač svarbu atskirti sunkiai sveriančias stiklo, metalo, popieriaus atliekas. Tačiau Statistikos departamento duomenimis, lietuviai yra vieni vangiausiai atliekas rūšiuojančių ES gyventojų. Išrūšiuojama vos apie 10 proc. buityje susidarančių komunalinių atliekų. Tuo metu Vokietijoje, Danijoje, Olandijoje patys gyventojai išrūšiuoja net iki pusės visų virtuvėje susidarančių atliekų. Individualių namų savininkų išrūšiuojami atliekų kiekiai yra šiek tiek didesni. Skatinant kuo aktyviau rūšiuoti, jiems nemokamai išdalinti antrinių žaliavų surinkimui skirti konteineriai.
Kompostavimas – tai būdas pasigaminti natūralių trąšų sodo, daržo, namų augalams ir sumažinti buitinių atliekų, išmetamų į sąvartyną, kiekį. Bet UAB Širvintų komunalinis ūkis vis dar neišdalino visų gautų kompostavimo dėžių. Tad tuos, kurie minėtų dėžių dar nepasiėmė, labai kviečiu tai kuo skubiau padaryti.
- Ačiū už paaiškinimus.

Apie tai, kad atliekų tvarkymo kaina visame Vilniaus regione kyla, „Širvintų kraštas“ jau rašė. Deja, esame mažas rajonas ir nors į UAB „VAATC“ deleguota Savivaldybės administracijos direktorė balsavo prieš sprendimo dėl naujų kainų patvirtinimo priėmimą, net susibūrus į bendrą mažųjų savivaldybių grupę, buvo neįmanoma pasipriešinti Vilniaus miesto, turinčio daugumą UAB Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro  („VAATC“) akcijų, taigi – ir lemiamą balsų daugumą, sprendimams. Skaityti daugiau »

Politiniai viražai dėl šiukšlių kainų

Politiniai viražai dėl šiukšlių kainų
Vilniaus miesto ir Trakų rajono savivaldybių partinė draugystė lėmė, kad mokesčiai už šiukšlių išvežimą didės.
UAB „VAATC“ sprendimu visoms Vilniaus regiono savivaldybėms didėja atliekų tvarkymo veiklos bei atliekų šalinimo Vilniaus regioniniame sąvartyne („vartų mokesčio“) tarifų dydžiai. Nepaisant to, kad visos mažosios Vilniaus regiono savivaldybės (išskyrus Trakų r.) atkakliai priešinosi kainų kėlimui, Vilniaus miesto ir Trakų rajono savivaldybių atstovų balsais priimtas sprendimas, dėl kurio gyventojai už buitinių atliekų tvarkymą mokės daugiau. Ar ne per daug akivaizdus sutapimas, kad abiejų šių savivaldybių vadovai liberalai, o UAB „VAATC“ direktorius – buvęs R. Šimašiaus patarėjas ministerijoje Tomas Vaitkevičius?).
Atsakymas į klausimą, kas atsakingas už šią blogą žinią, – vienareikšmis, tačiau tam, kad situacija būtų aiški kiekvienam, būtina pristatyti pačią UAB „VAATC“, jos darbo sistemą, sudėtį ir sprendimų priėmimo procesą.
UAB „VAATC“ – Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras, aštuonių buvusios Vilniaus apskrities savivaldybių  (Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės ir Vilniaus rajonų, Elektrėnų bei Vilniaus miesto) 2003 m. įkurta įmonė, kurios pagrindinis tikslas yra užtikrinti atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą.
Įmonės akcijas pagal gyventojų skaičių ir surenkamų atliekų kiekius proporcingai valdo visos įmonės steigėjos – t.y. savivaldybės. Kuo mažesnė savivaldybė, tuo mažiau akcijų. Širvintų rajono savivaldybei akcijų priklauso mažiausiai iš visų aštuonių – t.y. 8050 (palyginti – Vilniaus miesto – 328 787, Vilniaus rajono – 32199, Trakų rajono – 13416…). Kuo mažesnė įmonės akcijų dalis, tuo mažiau atstovų valdyboje – t.y. patariamajame organe, tuo mažiau atstovų akcininkų susirinkime, priimančiame sprendimus, bei stebėtojų taryboje.
UAB „VAATC“ valdybą, t.y. organą, kuriame vyksta pradinis sprendimų rengimo, siūlymų teikimo procesas, sudaro visų savivaldybių atstovai. Širvintų rajono savivaldybei atstovauja Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė.
Į UAB „VAATC“ stebėtojų tarybą dar 2015 metų liepos 23 d. Tarybos sprendimu buvo deleguota Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė. Tačiau sprendimas pakeisti deleguotą narį (iki to laiko stebėtojų tarybos narys buvo Vytas Šimonėlis) dėl neaiškių priežasčių nebuvo priimtas. Tik praėjus kone metams, 2016 m. vasario 26 d., Ž. Pinskuvienė patvirtinta Stebėtojų tarybos nare. Galima tik spėti, kad V. Šimonėlis UAB „VAATC“ buvo parankesnis nei kainų kėlimui prieštaravusi Ž. Pinskuvienė?
Taigi, prieš vėją nepapūsi. Didžiųjų balsai nulėmė, kad kainos už šiukšlių tvarkymą kils.
„Širvintų kraštas“ pasiteiravo Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės Ingridos Baltušytės-Četrauskienės, ką ji mano apie šį sprendimą. Atsakymo sulaukė trumpo ir konkretaus: „Pasisakiau kategoriškai prieš ir balsavau prieš šį sprendimą.“
Sprendimą paprašėme pakomentuoti ir Administracijos direktorės pavaduotoją Eloną Pečiukaitienę:
2008 m., Savivaldybei vadovaujant merui K. Pakalniui, buvo sudaryta sutartis su atliekų vežėju UAB „Ecoservice“. Sutartis Savivaldybę įpareigoja keisti paslaugų kainą, pasikeitus komunalinių atliekų šalinimo Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne įkainiams ar kitoms komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainos sudedamosioms dalims iš karto po tokių aplinkybių atsiradimo.
Priimtas sprendimas įpareigoja visų Vilniaus regiono atliekų vežėjus nuo 2016-05-02 atliekas transportuoti į Vilniaus MBA įrenginius (MBA įrenginiai skirti iš mišrių komunalinių atliekų srauto atskirti antrines žaliavas (metalus, plastiką, popierių, kartoną, stiklą) ir biologiškai skaidžias atliekas bei jas apdoroti, siekiant sumažinti šių  atliekų  patekimą į sąvartyną, esantys adresu Jočionių g. 13, Vilniuje), taip pat patvirtintas didesnis „vartų mokestis“ . Abu šie mokesčių tarifai didina atliekų tvarkymo paslaugų kainą visiems Vilniaus regiono gyventojams, taip pat – ir Širvintų. Tačiau kainos skaičiavimo metodika man, kaip ekonomistei, kelia daug klausimų dėl išlaidų priskyrimo savikainai. Kartu su kitų mažųjų Vilniaus regiono savivaldybių atstovais dalyvaudamos UAB „VAATC“ posėdžiuose su Administracijos direktore ginčijomės dėl  kiekvienos išlaidų sumos, kuri turi įtakos kainai.
Žinoma, labai gaila, kad mūsų, mažųjų, balsas prieš daugiausiai balsų turinčią Vilniaus miesto savivaldybę, yra niekinis.
Iš UAB „Ecoservice“ Širvintų rajono savivaldybės taryba, merė ir Administracija jau gavo raštą dėl įkainio atliekų turėtojams padidinimo.
„Širvintų krašto“ informacija

Vilniaus miesto ir Trakų rajono savivaldybių partinė draugystė lėmė, kad mokesčiai už šiukšlių išvežimą didės. Skaityti daugiau »

Naujos taisyklės galioja. Balandis – gera proga pradėti kuoptis

Dienos tema
Naujos taisyklės galioja. Balandis – gera proga pradėti kuoptis
Širvintų rajono aplinkos tvarkymo ir švaros taisyklės visada buvo atskirų diskusijų ar bent dėmesio objektas. Taip jau susiklostė, kad prie visų valdžių tai labiau buvo panašu į rekomenduojamojo pobūdžio reikalavimus, kurių laikytis yra kiekvieno sąžinės reikalas. Priėmusi, o gal tiksliau – nuo kitų aklai nusirašiusi taisykles, nė viena rajono valdžia nepasirūpindavo jų laikymosi kontrole. Išimčių, aišku, būdavo, tačiau tie pavieniai atvejai labiau buvo susiję su kitų kontroliuojančių institucijų iniciatyvomis. Pagaliau net patys „valdžiažmogiai“ kartais vos ne pirštu parodydavo, kad jos priimtų taisyklių laikytis nėra būtina. Kaip čia neprisiminsi tuomečio mero pavaduotojo Andriaus Jozonio ir jo brolio Giedriaus Jozonio surengtos „socialdemokratiškų“ sūpynių kabinimo ant medžių akcijos. Dabartinių rajono tarybos narių nesustabdė tai, kad rajone galiojančios Želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės tokius dalykus draudžia. Suprantama, kad po tokio akibrokšto ne vienam toptelėjo: jei jau „antrasis žmogus rajone“ įžūliai spjauna į pačių priimtas taisykles, kodėl jų turėtų laikytis eiliniai žmogeliai?
Uždrausta prašyti ir duoti „kapeikų“
Prie rajono vairo stojus dabartinei valdančiajai koalicijai, vienas pirmesnių darbų buvo galiojančių taisyklių peržiūrėjimas ir laikymosi kontrolė. Savivaldybėje buvo įsteigtas Viešosios tvakos ir aplinkosaugos skyrius, kurio pagrindinis darbas – užtikrinti, kad gyventojai laikytųsi šį vasarį priimtų naujųjų Širvintų rajono aplinkos tvarkymo ir švaros taisyklių.
- Neabejoju, kad pagaliau turėsime taisykles, kuriose įtvirtintos bendrai priimtinos gyvenimo normos ir kurių privalės laikytis rajono bendruomenės nariai, o Savivaldybė tai kontroliuos, – sakė Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Elona Pečiukaitienė. Pagal valdančiosios koalicijos sutartį aplinkosauga yra viena iš Lietuvos liberalų sąjūdžio, kuri savo atstovę delegavo į šias pareigas, dėmesio bei veiklos sričių. – Pirmiausiai atkreipsime dėmesį į didžiausius mūsų rajono skaudulius: naminių gyvūnų laikytojų daromus pažeidimus, želdinių niokojimą ir aplinkos taršą.
Palyginti su ankstesnėmis taisyklėmis, jos gerokai išsiplėtė, paskelbta daugiau normų, paliesta daugiau sričių. Įvertinę ankstesnių taisyklių spragas ir kaimynų patirtį, Savivaldybės specialistai įtraukė naujų reikalavimų. Padvigubėjo nepageidaujamo elgesio pavyzdžių, ar kaip Taisyklėse įvardyta – draudimų, sąrašas.  Kai kuriais atvejais buvo sukonkretinti anksčiau deklaruoti draudimai, bet yra ir naujų, tarp kurių galima būtų paminėti įtrauktą draudimą prašyti išmaldos viešose vietose ar ją duoti, aukoti. Šis draudimas netaikomas religinėms apeigoms ir kulto ceremonijoms, vykstančioms kulto pastatuose ir aplink juos, taip pat atitinkamuose renginiuose. Atsiradusiu draudimu tikimasi užkirsti kelią dažnokai prie prekybos centrų ar kitų parduotuvių žmones piktinantiems kaulintojams, „medžiojantiems“ centus alkoholiui.
Nesilaikantiems taisyklių – bauda iki 579 eurų
Elona Pečiukaitienė sako, kad kiekvieno rajono gyventojo reikalas yra susipažinti su naujosiomis taisyklėmis. Žinia, įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, taigi naudinga žinoti, kas rajone leidžiama daryti, o ko – negalima. Juo labiau kad už savivaldybių priimtų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą yra numatyta administracinė atsakomybė: įspėjimas arba bauda net iki 579 eurų. Tokia pat atsakomybė taikoma ir už miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymą.
Administracijos direktorės pavaduotoja atkreipė dėmesį, kad atnaujintose Aplinkos tvarkymo ir švaros taisyklėse nemažai dėmesio skirta būtent statinių tinkamai priežiūrai. Pavyzdžiui, vienas iš punktų numato, kad statinių naudotojai privalo tvarkyti, dažyti ir prižiūrėti pastatus ir jų fasadus, atlikti jų techninę priežiūrą, laiku juos remontuoti, valyti langus ir atlikti kitus privalomus darbus.
- Gražesnė aplinka visada nuteikia pozityviai, – estetikos svarbą pažymėjo Elona Pačiukaitienė.
Beje, reikalavimai dėl pastatų dažymo nėra naujiena. Amžiną atilsį rajono šviesuolis Boleslovas Krivka yra pasakojęs, kaip prieškariu šalies valdžia reikalaudavo, kad palei demarkacinę liniją esančių kaimų namų fasadai būtų nudažyti. Anuomet Skėteriuose gyvenusio Boleslovo manymu, taip norėta kaimynams sukurti įspūdį, kad Lietuva – tvarkingų žmonių šalis. Dėl tos pačios priežasties palei demarkacijos liniją buvo statomos naujos mokyklos, tvarkomi keliai. Savo ruožtu panašių reikalavimų būta ir Vilniaus krašte. Pasakojama, kad po pralaimėjimo Vokietijai per tuo metu dar buvusią demarkacijos liniją į Širvintas patraukę lenkai stebėjosi pamatę nenudažytą tvorą ir ragino vietos policininką sodybos savininkui skirti baudą.
Senosios valdžios palikimas – gatvės be lentelių, namai – be numerių
Elona Pečiukaitienė išreiškė viltį, kad į naujuosius taisyklių reikalavimus žmonės pažiūrės supratingai, gerosios veiklos pavyzdžiai užkrės ir aplinkinius, mūsų aplinka taps jaukesnė, tuo pačiu gyvenimas – mielesnis. Nėra ko slėpti, ankstesnioji valdžia paliko gerokai nušiurusį miestą ir rajoną. Nors buvo priimta nemažai nurodymų, dalies jų net nepasistengta įgyvendinti. Tarp tokių tik popieriuje egzistuojančių dalykų galima paminėti rajono gyvenviečių gatvių pavadinimus, namų numeraciją. Dabartinei valdžiai teks daug padaryti, nes senoji valdžia čia beveik nieko nenuveikė: daugelio rajono gyvenviečių gatvėse nerasime lentelių su pavadinimais, namai – be numerių.
Įdomu tai, kad Lietuvoje dar 1790 metais veikti pradėjusių bajoriškų Civilinių karinių komisijų rūpesčiu vaivadijų ir pavietų centriniuose miestuose buvo sunumeruoti namai. Būtent tada pradėta įgyvendinti tvarka, tapusi dabartinių švaros taisyklių pirmtake. Privalomą ir kaimuose esančių namų numeraciją II Pasaulinio karo metu per Lietuvos gyventojų surašymą įvedė vokiečių karinė administracija, nurodžiusi gyventojams lentelėmis pasižymėti savo namus.
- Sulaukėme pastebėjimų, kad naujose taisyklėse namų numeracija paversta statinių savininkų rūpesčiu. Galima būtų diskutuoti, ar numerį ant privataus namo turėtų užsakyti ir pritvirtinti Savivaldybė, ar pastato savininkas. Kai kas yra griežto standarto šalininkas, kai kam patinka įvairovė. Neabejoju, kad atsiras žmonių, kurie šį svarbų akcentą norės pritaikyti prie savo namo eksterjero, galbūt pasirinkti įdomesnį, orginalesnį, funkcionalesnį sprendinį nei paprasta skardelė su skaičiumi. Taisyklėse numatyta, kad gatvių pavadinimų lentelės ant kampinių ar kraštinių namų įrengiamos Savivaldybės lėšomis, tačiau nereiškia, kad kitų namų savininkai negali savo lėšomis užsisakyti jiems tinkamos lentelės su gatvės pavadinimu ar kita informacija ir prisitvirtinti ant pastato. Bet kuriuo atveju dėl dabartinių reikalavimų galima diskutuoti, ir mes palaikysime, jei žmonės nebus abejingi. Sulaukę pastabų dėl priimtų taisyklių, svarstysime, jei reikės – koreguosime, – sakė Elona Pečiukaitienė.
Kaip teigia interneto svetainė statybunaujienos.lt, pagal galiojančius aktus mūsų šalyje namą yra privalu žymėti, nes tai informacija ne tik gyventojams, bet ir paštui, specialiosioms tarnyboms – policijai, greitajai pagalbai, ugniagesiams. Individualių namų savininkai įsirengia individualaus dizaino, jiems patinkančias lenteles. Kai kurie gyventojai užsisako ir šviesą atspindinčias lenteles, tačiau tai nėra privaloma.  Kai kurios šalies savivaldybės turi pasitvirtinusios gatvių pavadinimų ir numerių standartus.
Tarybos narį pašiurpino griežtesnė tvarka
Kalbėdama apie pastabas dėl taisyklių, Elona Pečiukaitienė leido suprasti, kad bus atsižvelgta ne į kiekvieną pastebėjimą ar pageidavimą, ypač, jei jie nebus pagrįsti, prasilenks su visuomeniniu interesu. Štai per taisyklių svarstymą rajono taryboje liberalams („zuokininkams“) atstovaujantis Vidmantas Mateika piktinosi, kad vienas punktų reikalauja, jog statybinės atliekos turi būti nedelsiant sutvarkomos ir išvežamos ne rečiau kaip vieną kartą per 10 dienų. Statybos verslu užsiimantis tarybos narys badė pirštu į Aplinkos ministro įsakymą, kuriuo nurodoma, kad nepavojingos statybinės atliekos gali būti laikinai laikomos statybvietėje ne ilgiau kaip vienerius metus. „Mūsų priimamas sprendimas prieštaraus įstatymo pataisai“, – Tarybos posėdyje sumaištį kėlė Vidmantas Mateika ir abejojo, kuo vadovausis statytojai – Širvintų rajono tarybos ar Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka?
Jei tarybos narys būtų matęs toliau savo nosies ir pasidomėjęs kitais teisės aktais, būtų sužinojęs, kad beveik ketvirtį amžiaus galiojančiame Aplinkos įstatyme yra įtvirtinta, jog aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos. Kaip nurodo vienas punktų, jos gali nustatyti savo teritorijoje griežtesnius už valstybinius normatyvus, suderinusios su juos patvirtinusiomis valstybės institucijomis. Taigi šiuo atveju abejonių nekyla – Vidmantui Mateikai ir kitiems statytojams teks laikytis Tarybos nustatytos tvarkos. Ji kol kas tokia, o jos nesilaikantys, nors ir Tarybos nariai, bus baudžiami.
Apskritai glumina toks tarybos nario nenoras suprasti aplinkinių gyventojų interesų. Negi jis pats norėtų visus metus gyventi greta įvairiu statybiniu laužu apšnerkštos teritorijos vien todėl, kad statytojui taip naudingiau, o statybų atliekos kažkam gali pasirodyti „nepavojingos“?
- Neabejoju: rajono valdžia dės visas įmanomas pastangas, kad mūsų gyvenimas būtų kuo kokybiškesnis, – sakė Elona Pečiukaitienė ir pridūrė, kad to paties tikisi iš visų rajono gyventojų. – Balandis nuo seno – švaros mėnuo, taigi gera proga pradėti kuoptis visose srityse. Na o toliau laukia nauji darbai – pagal nūdienos realijas taisomos Renginių organizavimo Širvintų rajone, taip pat Želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės.
Priimtus ir jau galiojančius aktus, taigi – ir Širvintų rajono aplinkos tvarkymo ir švaros taisykles, galima rasti internetiniame teisės aktų registre e-tar.lt. Administracijos direktorės pavaduotoja neatmeta, kad bus svarstoma, kaip jas paskleisti kuo didesniam gyventojų ratui, o Savivaldybės interneto svetainėje gali būti įdiegta forma, per kurią gyventojai anonimiškai praneštų apie taisyklių pažeidimus, pateiktų tai patvirtinančią vaizdinę informaciją, nuotraukas.
Gintaras Bielskis
Valdančiojoje koalicijoje aplinkosauga, atliekų tvarkymas - Lietuvos liberalų sąjūdžio kuruojama gyvenimo sritis, taigi galima drąsiai teigti, kad naujosios Aplinkos tvarkymo ir švaros taisyklės didžia dalimi yra šiai politinei jėgai taryboje atstovaujančio Dariaus Valkausko ir Elonos Pečiukaitienės nuopelnas.

Valdančiojoje koalicijoje aplinkosauga, atliekų tvarkymas - Lietuvos liberalų sąjūdžio kuruojama gyvenimo sritis, taigi galima drąsiai teigti, kad naujosios Aplinkos tvarkymo ir švaros taisyklės didžia dalimi yra šiai politinei jėgai taryboje atstovaujančio Dariaus Valkausko ir Elonos Pečiukaitienės nuopelnas.

Širvintų rajono aplinkos tvarkymo ir švaros taisyklės visada buvo atskirų diskusijų ar bent dėmesio objektas. Taip jau susiklostė, kad prie visų valdžių tai labiau buvo panašu į rekomenduojamojo pobūdžio reikalavimus, kurių laikytis yra kiekvieno sąžinės reikalas.

Priėmusi, o gal tiksliau – nuo kitų aklai nusirašiusi taisykles, nė viena rajono valdžia nepasirūpindavo jų laikymosi kontrole. Išimčių, aišku, būdavo, tačiau tie pavieniai atvejai labiau buvo susiję su kitų kontroliuojančių institucijų iniciatyvomis.

Pagaliau net patys „valdžiažmogiai“ kartais vos ne pirštu parodydavo, kad jų priimtų taisyklių laikytis nėra būtina. Kaip čia neprisiminsi tuomečio mero pavaduotojo Andriaus Jozonio ir jo brolio Giedriaus Jozonio surengtos „socialdemokratiškų“ sūpynių kabinimo ant medžių akcijos. Dabartinių rajono tarybos narių nesustabdė tai, kad rajone galiojančios Želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės tokius dalykus draudžia. Suprantama, kad po tokio akibrokšto ne vienam toptelėjo: jei jau „antrasis žmogus rajone“ įžūliai spjauna į pačių priimtas taisykles, kodėl jų turėtų laikytis eiliniai žmogeliai? Skaityti daugiau »

Dedami pamatai naujai atliekų surinkimo tvarkai

Dedami pamatai naujai atliekų surinkimo tvarkai
Tai, kad dabartinei rajono valdžiai tenka taisyti ankstesnių rajono vadovų klaidas – ne naujiena. Nujausdami, kad gali prarasti valdžią, buvusieji dar 2013-ųjų vasarą skubos tvarka pratęsė sutartį su rajone atliekas tvarkančia UAB „Ecoservice“. Tokį savo žingsnį tuomečio mero Vinco Jasiukevičiaus ir Administracijos direktorės Elenos Davidavičienės vairuojama Savivaldybė teisino „iš dalies pasikeitusiu atliekų tvarkymo įstatymu“.
„Savivaldybė privalo pertvarkyti veikiančią atliekų tvarkymo sistemą Savivaldybės teritorijoje, – 2013-ųjų rugpjūtį skelbė Savivaldybės interneto svetainė. – Pertvarkai įgyvendinti Širvintų rajono savivaldybė taip pat turi patvirtinti visus reikalingus teisės aktus. Atsižvelgiant į pasikeitusį Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą, sutartis „Dėl komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje paslaugų“, sudaryta su UAB „Ecoservice“, pratęsta iki tol, kol Širvintų rajono savivaldybė patvirtins visus reikalingus teisės aktus ir jie įsigalios Savivaldybės teritorijoje, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. įskaitytinai.“
Įdomiausia tai, kad nustatyta vėliausia sutarties galiojimo data buvo nurodyta jau po Lietuvoje planuojamų surengti savivaldybių tarybų rinkimų. Kaip tada spėjome, šis terminas, ko gero, sietas ne su kuo kitu, o su operatoriui suteikta valdžios garantija, kad bent per tą kadenciją jokių naujovių, nenaudingų atliekų tvarkytojui, priimta nebus. Na o toliau – kaip Dievas duos.
2015-ųjų kovą praūžė Savivaldos rinkimai, birželį pakartotiniuose rinkimuose buvo išrinkta ir merė, tad susiformavusiai naujajai rajono valdančiajai koalicijai teko spręsti dilemą, ką daryti su ankstesniųjų simpatizuojama „Ecoservice“ ir pratęsta sutartimi su ja. Žinoma, nieko nelaukiant buvo galima pabandyti susikaupusias atliekų tvarkymo problemas išspręsti iš esmės, bet ar toks žingsnis nebūtų buvęs skubotas? Juo labiau kad buvusieji, matyt, visą energiją paaukojo  minėtos sutarties pratęsimui, nes kitų esminių darbų nebeatliko, pamatų atnaujintai atliekų tvarkymo sistemai nepadėjo, pagal šiuos kriterijus tarp kitų Vilniaus apskrities savivaldybių atsidūrė toli paskutinėse gretose. Taigi naujoji rajono valdžia nutarė nerizikuoti ir vienos blogos sistemos skubotai nekeisti kita, gal net – blogesne. Apsidraudžiant nuo galimų klaidų, sutartis su „Ecoservice“ išimties tvarka buvo pratęsta iki 2016 metų gruodžio 31-osios, kad per šį laiką būtų pasirengta iš esmės naujiems santykiams su rajone dirbsiančiu galbūt tuo pačiu, gal nauju atliekų tvarkytoju.
2015-aisiais rajone susiformavus valdančiajai koalicijai, atliekų tvarkymo reikalai buvo patikėti šios koalicijos partneriams – Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovams. Pagrindiniai rūpesčiai gulė ant šios partijos skyriaus pirmininko, rajono tarybos nario Dariaus Valkausko ir „liberalsąjūdiečių“ deleguotos Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos Elonos Pečiukaitienės pečių.
Iki gruodžio 31-osios liko mažiau nei dešimt mėnesių. Pats laikas pasidomėti, kas jau padaryta, kad 2017-aisiais rajono gyventojai gautų kokybišką, prie  naujų reikalavimų priderintą paslaugą. „Širvintų kraštas“ pakalbino Eloną Pečiukaitienę.
- Su kokiu iššūkiu susidūrė Administracija, užsimojusi reformuoti atliekų tvarkymą?
- Pagrindinis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas principas – teršėjas turi susimokėti, taigi mūsų užduotis – padaryti taip, kad žmonėms dėl to nekiltų abejonių. Seniai pastebime, kad vis daugiau rajono gyventojų nori žinoti, už ką jie moka. Iki šiol rajone galiojusi sistema reformuotina vien jau todėl, kad paslaugos kainą lemiantys kriterijai kelia vienų ar kitų abejonių.
- Iš tiesų, ankstesnė tvarka, pagal kurią gyventojai už išvežtas atliekas moka operatoriaus konkursą laimėjusiai „Ecoservice“, kartais vadinama „nurašyta nuo lubų“. Nusiskundimų būta įvairių, tačiau dominavo nuomonė, kad tiek atliekų, už kiek nurodoma sumokėti, gyventojai nesukaupia. Patvirtinti kiekiai nebuvo pagrįsti išsamiais tyrimais, o tik paremti nuleistomis rekomendacijomis. Gyventojus tai erzino. Be to, šiandien jie tvirtina, kad atliekų sukaupia dar mažiau nei prieš aštuonerius metus, kai buvo įgyvendinama dabartinė tvarka. Ką apie tai manote?
- Dėl daug ko galima sutikti. Prisiminkime, kad per tuos metus smarkiai į priekį pasistūmėjo atliekų rūšiavimas: buvo išdalyti individualūs rūšiavimo konteineriai, kompostavimo dėžės, o šiais metais dar pradėjo veikti ir taromatų sistema, kuri leido realiai pajusti, kad kaupti ir grąžinti kaip užstatą tarą yra naudinga. Vadinasi, mažiau organinių atliekų, mažiau plastiko, kartono, metalo ir stiklo gaminių nukeliaus į buitinių atliekų konteinerius ar tiesiog pakrūmes, tuo pačiu savivaldybėms reikės skirti mažiau lėšų šioms atliekoms surinkti.
- Niekas taip neatveria akių, kaip atverta nuosava kišenė. Turintieji individualius buitinių atliekų konteinerius pajuto rūšiavimo naudą, ypač tada, kai norintiems buvo išdalyti rūšiavimo konteineriai. Tai lėmė, kad buitinių atliekų konteineriuose beverčių šiukšlių sumažėjo.  Dabar norėtųsi sulaukti, kad už jų išvežimą reikėtų mokėti mažiau. Tačiau to negalima pasakyti apie daugiabučių namų gyventojus, kurie vis dar įspausti į gyvenimo „kolūkyje“ rėmus, „pririšti“ prie kolektyvinių konteinerių. Čia tik žmogaus sąmoningumas lemia, ar jis, sakykime, tetrapaką, kartoninę ar plastikinę pakuotę įmes į tam skirtą „teletabį“, ar pasiųs su maisto atliekomis į bendrą konteinerį. Ar įmanoma pakeisti tokį požiūrį?
- Manau, kad įmanoma, ir Savivaldybė pasiruošusi tai padaryti. Pradėsiu nuo to, kad  anksčiau šią paslaugą administravo pats operatorius – nuo sutarčių su gyventojais sudarymo iki sąskaitų už suteiktas paslaugas išrašymo. Dabar administravimo funkcijos yra perduotos Savivaldybei, jau įdiegta atliekų apskaitos programa. Kaip tik vyksta paskutiniai derinimo darbai, testuojami ryšiai su nekilnojamojo turto, gyventojų, kelių registro duomenų bazėmis. Jų pagrindu sukurta Atliekų turėtojų duomenų bazė. Gaunami duomenys apie operatoriaus suteiktas realias paslaugas leis susidaryti konkretų vaizdą, kokie atliekų kiekiai susikaupia pas skirtingus atliekų turėtojus. Stebėdami, kiek atliekų iš konkrečių vietų iškeliauja į sąvartyną, galėsime gana tiksliai vertinti šį procesą. Remdamiesi gautais skaičiais parengsime sąlygas naujajam operatoriui, nustatysime realius susikaupiančių atliekų kiekius ir paslaugos kainą, kad 2017-aisiais atliekų tvarkymui būtų kuo mažiau priekaištų.
- Bet ar vien tai paskatins žmones rūšiuoti?
- Dabartinį etapą pavadinčiau parengiamuoju. Gyventojai turi suprasti, kad, mesdami rūšiuotinas atliekas į buitinių atliekų konteinerius, jie didina pastarųjų atliekų kiekį. O juk pagal šiuos duomenis bus pakoreguota norma, patvirtintas tarifas už buitinių atliekų surinkimą. Norėdami ateityje mažiau mokėti už buitinių atliekų išvežimą, gyventojai jau šiandien turi rūšiuoti sukauptas atliekas.
- Naujoji tvarka bus patvirtinta atsižvelgus į realią situaciją?
- Tai tikrai turės įtakos, nes, norint mokėti mažiau, reikia mažiau ir teršti. Žinoma, didėjančią paslaugos kainą lemia ir nuolat brangstančios atliekų transportavimo sąnaudos, didėjantis sąvartynuose taikomas vartų mokestis, apmokėjimas darbuotojams už darbą ir pan. Savivaldybė suinteresuota, kad gyventojai mokėtų teisingai suskaičiuotą paslaugos mokestį. Analizuojame kitų savivaldybių patirtį, ieškome optimaliausio varianto. Šiandien dar anksti kalbėti, bet linkstama prie dvinarės mokesčio už paslaugą sistemos, kai tarifą sudaro mokestis už paslaugos administravimą ir konkretų išvežamų atliekų kiekį.
- Bet tam reikės individualios apskaitos, kuri pirmiausia pasitarnautų individualių konteinerių turėtojams, reiškusiems didžiausią nepasitenkinimą dėl tvarkos netobulumo. Kiek pridavei konteinerių – už tiek ir sumokėjai.
- Prisipažinsiu, kad yra tokių minčių. Konteineriai su elektroniniais „ipais“ ar barkodais šiandien nėra naujiena, tai užtikrina paslaugos skaidrumą, teisingą išvežtų atliekų apskaitą. Numatomas administravimo mokestis iš dalies būtų skirtas, kad tokia sistema veiktų. Reikėtų tik apsispręsti, pagal kokius kriterijus tas mokestis būtų skaičiuojamas. Galima nustatyti pagal atliekas šalinančių gyventojų skaičių, galima pagal turimą gyvenamąjį plotą ar tiesiog pagal būsto faktą. Nereikia aiškinti, kad atliekų sukaupiama ne tik namuose, bet ir priklausančiuose vasarnamiuose, nuolat negyvenamose sodybose, garažuose, gamybinėse patalpose.
- Bet žmonės labai jautriai reaguoja į tokius bandymus ir tikina, kad jiems peršamas perteklinis mokestis. Gyventojų nuomone, būdami sode ar garaže, jie tuo metu neteršia ten, kur gyvena, taigi kas čia blogo, jei atliekos parvežamos ir išmetamos į namų konteinerį…
- Arba išmeta į konteinerius prie kapinių, autobusų stotelėse, tiesiog pakelėse, miškuose. Tokių vaizdų dar matome rajone. Netvarkingai šalinamų atliekų žmonės neatveža iš kitur, jomis atsikratoma po savaitgalių mūsų rajone esančiuose vasarnamiuose, sodybose, taip pat atvežama iš gamybinių pastatų. Kiekvienas puikiai žinome, kad per piknikus ar pokylius savaitgaliais susikaupia gerokai daugiau atliekų, nei įprastai buityje. Reikia tik nustatyti teisingą apmokestinimo tvarką, kad už daugiau teršiančius vėl netektų sumokėti visiems.
- Gal tada teisingiausia būtų patiems ir rinkti atliekas, kad nereikėtų rodyti pirštu į galimai lupikaujantį operatorių? Tokia proga buvo prieš aštuonerius metus, kai rajoną valdyti ėmė dabartinė opozicija, bet buvo pasirinktas kitas kelias.
- Šiuo metu galiojantys teisės aktai leidžia, kad atliekas galėtų tvarkyti ir pati Savivaldybė. Iki santykių su „Ecoservice“ tai darė Širvintų komunalininkai. Tačiau mūsų rajono įmonė šiuo metu tokių galimybių, pirmiausia – reikiamos technikos, neturi. Būtent ši aplinkybė iš dalies irgi lėmė, kodėl sutartis su „Ecoservice“ buvo pratęsta iki šių metų pabaigos.
Elona Pečiukaitienė

Elona Pečiukaitienė

Tai, kad dabartinei rajono valdžiai tenka taisyti ankstesnių rajono vadovų klaidas, ne naujiena. Nujausdami, kad gali prarasti valdžią, buvusieji dar 2013-ųjų vasarą skubos tvarka pratęsė sutartį su rajone atliekas tvarkančia UAB „Ecoservice“. Tokį savo žingsnį tuomečio mero Vinco Jasiukevičiaus ir Administracijos direktorės Elenos Davidavičienės vairuojama Savivaldybė teisino „iš dalies pasikeitusiu atliekų tvarkymo įstatymu“.

„Savivaldybė privalo pertvarkyti veikiančią atliekų tvarkymo sistemą Savivaldybės teritorijoje, – 2013-ųjų rugpjūtį skelbė Savivaldybės interneto svetainė. – Pertvarkai įgyvendinti Širvintų rajono savivaldybė taip pat turi patvirtinti visus reikalingus teisės aktus. Atsižvelgiant į pasikeitusį Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą, sutartis „Dėl komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje paslaugų“, sudaryta su UAB „Ecoservice“, pratęsta iki tol, kol Širvintų rajono savivaldybė patvirtins visus reikalingus teisės aktus ir jie įsigalios Savivaldybės teritorijoje, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. įskaitytinai.“ Skaityti daugiau »

Savivaldybės naujienos

Širvintų parapija

Web ir SEO sprendimai

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Ar jau pasinaudojote proga po Širvintas pasivažinėti Kalėdiniu traukinuku?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama

Farming simulator 19 mods
Apskaitos paslaugos
Židiniai
Kreditas
Plytelės
Buitinė technika namams
Pigūs baldai
Vertimai iš anglų
Lagaminai
Microblading
NeoLife vitaminai
Įmonių steigimas
Išparduotuvė
Optimizavimas paieškos sistemoms

  
Statistika
Dabar svetainėje: 6 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.