Skaityta: 1 870
Dedami pamatai naujai atliekų surinkimo tvarkai
Tai, kad dabartinei rajono valdžiai tenka taisyti ankstesnių rajono vadovų klaidas – ne naujiena. Nujausdami, kad gali prarasti valdžią, buvusieji dar 2013-ųjų vasarą skubos tvarka pratęsė sutartį su rajone atliekas tvarkančia UAB „Ecoservice“. Tokį savo žingsnį tuomečio mero Vinco Jasiukevičiaus ir Administracijos direktorės Elenos Davidavičienės vairuojama Savivaldybė teisino „iš dalies pasikeitusiu atliekų tvarkymo įstatymu“.
„Savivaldybė privalo pertvarkyti veikiančią atliekų tvarkymo sistemą Savivaldybės teritorijoje, – 2013-ųjų rugpjūtį skelbė Savivaldybės interneto svetainė. – Pertvarkai įgyvendinti Širvintų rajono savivaldybė taip pat turi patvirtinti visus reikalingus teisės aktus. Atsižvelgiant į pasikeitusį Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą, sutartis „Dėl komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje paslaugų“, sudaryta su UAB „Ecoservice“, pratęsta iki tol, kol Širvintų rajono savivaldybė patvirtins visus reikalingus teisės aktus ir jie įsigalios Savivaldybės teritorijoje, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. įskaitytinai.“
Įdomiausia tai, kad nustatyta vėliausia sutarties galiojimo data buvo nurodyta jau po Lietuvoje planuojamų surengti savivaldybių tarybų rinkimų. Kaip tada spėjome, šis terminas, ko gero, sietas ne su kuo kitu, o su operatoriui suteikta valdžios garantija, kad bent per tą kadenciją jokių naujovių, nenaudingų atliekų tvarkytojui, priimta nebus. Na o toliau – kaip Dievas duos.
2015-ųjų kovą praūžė Savivaldos rinkimai, birželį pakartotiniuose rinkimuose buvo išrinkta ir merė, tad susiformavusiai naujajai rajono valdančiajai koalicijai teko spręsti dilemą, ką daryti su ankstesniųjų simpatizuojama „Ecoservice“ ir pratęsta sutartimi su ja. Žinoma, nieko nelaukiant buvo galima pabandyti susikaupusias atliekų tvarkymo problemas išspręsti iš esmės, bet ar toks žingsnis nebūtų buvęs skubotas? Juo labiau kad buvusieji, matyt, visą energiją paaukojo minėtos sutarties pratęsimui, nes kitų esminių darbų nebeatliko, pamatų atnaujintai atliekų tvarkymo sistemai nepadėjo, pagal šiuos kriterijus tarp kitų Vilniaus apskrities savivaldybių atsidūrė toli paskutinėse gretose. Taigi naujoji rajono valdžia nutarė nerizikuoti ir vienos blogos sistemos skubotai nekeisti kita, gal net – blogesne. Apsidraudžiant nuo galimų klaidų, sutartis su „Ecoservice“ išimties tvarka buvo pratęsta iki 2016 metų gruodžio 31-osios, kad per šį laiką būtų pasirengta iš esmės naujiems santykiams su rajone dirbsiančiu galbūt tuo pačiu, gal nauju atliekų tvarkytoju.
2015-aisiais rajone susiformavus valdančiajai koalicijai, atliekų tvarkymo reikalai buvo patikėti šios koalicijos partneriams – Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovams. Pagrindiniai rūpesčiai gulė ant šios partijos skyriaus pirmininko, rajono tarybos nario Dariaus Valkausko ir „liberalsąjūdiečių“ deleguotos Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos Elonos Pečiukaitienės pečių.
Iki gruodžio 31-osios liko mažiau nei dešimt mėnesių. Pats laikas pasidomėti, kas jau padaryta, kad 2017-aisiais rajono gyventojai gautų kokybišką, prie naujų reikalavimų priderintą paslaugą. „Širvintų kraštas“ pakalbino Eloną Pečiukaitienę.
– Su kokiu iššūkiu susidūrė Administracija, užsimojusi reformuoti atliekų tvarkymą?
– Pagrindinis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas principas – teršėjas turi susimokėti, taigi mūsų užduotis – padaryti taip, kad žmonėms dėl to nekiltų abejonių. Seniai pastebime, kad vis daugiau rajono gyventojų nori žinoti, už ką jie moka. Iki šiol rajone galiojusi sistema reformuotina vien jau todėl, kad paslaugos kainą lemiantys kriterijai kelia vienų ar kitų abejonių.
– Iš tiesų, ankstesnė tvarka, pagal kurią gyventojai už išvežtas atliekas moka operatoriaus konkursą laimėjusiai „Ecoservice“, kartais vadinama „nurašyta nuo lubų“. Nusiskundimų būta įvairių, tačiau dominavo nuomonė, kad tiek atliekų, už kiek nurodoma sumokėti, gyventojai nesukaupia. Patvirtinti kiekiai nebuvo pagrįsti išsamiais tyrimais, o tik paremti nuleistomis rekomendacijomis. Gyventojus tai erzino. Be to, šiandien jie tvirtina, kad atliekų sukaupia dar mažiau nei prieš aštuonerius metus, kai buvo įgyvendinama dabartinė tvarka. Ką apie tai manote?
– Dėl daug ko galima sutikti. Prisiminkime, kad per tuos metus smarkiai į priekį pasistūmėjo atliekų rūšiavimas: buvo išdalyti individualūs rūšiavimo konteineriai, kompostavimo dėžės, o šiais metais dar pradėjo veikti ir taromatų sistema, kuri leido realiai pajusti, kad kaupti ir grąžinti kaip užstatą tarą yra naudinga. Vadinasi, mažiau organinių atliekų, mažiau plastiko, kartono, metalo ir stiklo gaminių nukeliaus į buitinių atliekų konteinerius ar tiesiog pakrūmes, tuo pačiu savivaldybėms reikės skirti mažiau lėšų šioms atliekoms surinkti.
– Niekas taip neatveria akių, kaip atverta nuosava kišenė. Turintieji individualius buitinių atliekų konteinerius pajuto rūšiavimo naudą, ypač tada, kai norintiems buvo išdalyti rūšiavimo konteineriai. Tai lėmė, kad buitinių atliekų konteineriuose beverčių šiukšlių sumažėjo. Dabar norėtųsi sulaukti, kad už jų išvežimą reikėtų mokėti mažiau. Tačiau to negalima pasakyti apie daugiabučių namų gyventojus, kurie vis dar įspausti į gyvenimo „kolūkyje“ rėmus, „pririšti“ prie kolektyvinių konteinerių. Čia tik žmogaus sąmoningumas lemia, ar jis, sakykime, tetrapaką, kartoninę ar plastikinę pakuotę įmes į tam skirtą „teletabį“, ar pasiųs su maisto atliekomis į bendrą konteinerį. Ar įmanoma pakeisti tokį požiūrį?
– Manau, kad įmanoma, ir Savivaldybė pasiruošusi tai padaryti. Pradėsiu nuo to, kad anksčiau šią paslaugą administravo pats operatorius – nuo sutarčių su gyventojais sudarymo iki sąskaitų už suteiktas paslaugas išrašymo. Dabar administravimo funkcijos yra perduotos Savivaldybei, jau įdiegta atliekų apskaitos programa. Kaip tik vyksta paskutiniai derinimo darbai, testuojami ryšiai su nekilnojamojo turto, gyventojų, kelių registro duomenų bazėmis. Jų pagrindu sukurta Atliekų turėtojų duomenų bazė. Gaunami duomenys apie operatoriaus suteiktas realias paslaugas leis susidaryti konkretų vaizdą, kokie atliekų kiekiai susikaupia pas skirtingus atliekų turėtojus. Stebėdami, kiek atliekų iš konkrečių vietų iškeliauja į sąvartyną, galėsime gana tiksliai vertinti šį procesą. Remdamiesi gautais skaičiais parengsime sąlygas naujajam operatoriui, nustatysime realius susikaupiančių atliekų kiekius ir paslaugos kainą, kad 2017-aisiais atliekų tvarkymui būtų kuo mažiau priekaištų.
– Bet ar vien tai paskatins žmones rūšiuoti?
– Dabartinį etapą pavadinčiau parengiamuoju. Gyventojai turi suprasti, kad, mesdami rūšiuotinas atliekas į buitinių atliekų konteinerius, jie didina pastarųjų atliekų kiekį. O juk pagal šiuos duomenis bus pakoreguota norma, patvirtintas tarifas už buitinių atliekų surinkimą. Norėdami ateityje mažiau mokėti už buitinių atliekų išvežimą, gyventojai jau šiandien turi rūšiuoti sukauptas atliekas.
– Naujoji tvarka bus patvirtinta atsižvelgus į realią situaciją?
– Tai tikrai turės įtakos, nes, norint mokėti mažiau, reikia mažiau ir teršti. Žinoma, didėjančią paslaugos kainą lemia ir nuolat brangstančios atliekų transportavimo sąnaudos, didėjantis sąvartynuose taikomas vartų mokestis, apmokėjimas darbuotojams už darbą ir pan. Savivaldybė suinteresuota, kad gyventojai mokėtų teisingai suskaičiuotą paslaugos mokestį. Analizuojame kitų savivaldybių patirtį, ieškome optimaliausio varianto. Šiandien dar anksti kalbėti, bet linkstama prie dvinarės mokesčio už paslaugą sistemos, kai tarifą sudaro mokestis už paslaugos administravimą ir konkretų išvežamų atliekų kiekį.
– Bet tam reikės individualios apskaitos, kuri pirmiausia pasitarnautų individualių konteinerių turėtojams, reiškusiems didžiausią nepasitenkinimą dėl tvarkos netobulumo. Kiek pridavei konteinerių – už tiek ir sumokėjai.
– Prisipažinsiu, kad yra tokių minčių. Konteineriai su elektroniniais „ipais“ ar barkodais šiandien nėra naujiena, tai užtikrina paslaugos skaidrumą, teisingą išvežtų atliekų apskaitą. Numatomas administravimo mokestis iš dalies būtų skirtas, kad tokia sistema veiktų. Reikėtų tik apsispręsti, pagal kokius kriterijus tas mokestis būtų skaičiuojamas. Galima nustatyti pagal atliekas šalinančių gyventojų skaičių, galima pagal turimą gyvenamąjį plotą ar tiesiog pagal būsto faktą. Nereikia aiškinti, kad atliekų sukaupiama ne tik namuose, bet ir priklausančiuose vasarnamiuose, nuolat negyvenamose sodybose, garažuose, gamybinėse patalpose.
– Bet žmonės labai jautriai reaguoja į tokius bandymus ir tikina, kad jiems peršamas perteklinis mokestis. Gyventojų nuomone, būdami sode ar garaže, jie tuo metu neteršia ten, kur gyvena, taigi kas čia blogo, jei atliekos parvežamos ir išmetamos į namų konteinerį…
– Arba išmeta į konteinerius prie kapinių, autobusų stotelėse, tiesiog pakelėse, miškuose. Tokių vaizdų dar matome rajone. Netvarkingai šalinamų atliekų žmonės neatveža iš kitur, jomis atsikratoma po savaitgalių mūsų rajone esančiuose vasarnamiuose, sodybose, taip pat atvežama iš gamybinių pastatų. Kiekvienas puikiai žinome, kad per piknikus ar pokylius savaitgaliais susikaupia gerokai daugiau atliekų, nei įprastai buityje. Reikia tik nustatyti teisingą apmokestinimo tvarką, kad už daugiau teršiančius vėl netektų sumokėti visiems.
– Gal tada teisingiausia būtų patiems ir rinkti atliekas, kad nereikėtų rodyti pirštu į galimai lupikaujantį operatorių? Tokia proga buvo prieš aštuonerius metus, kai rajoną valdyti ėmė dabartinė opozicija, bet buvo pasirinktas kitas kelias.
– Šiuo metu galiojantys teisės aktai leidžia, kad atliekas galėtų tvarkyti ir pati Savivaldybė. Iki santykių su „Ecoservice“ tai darė Širvintų komunalininkai. Tačiau mūsų rajono įmonė šiuo metu tokių galimybių, pirmiausia – reikiamos technikos, neturi. Būtent ši aplinkybė iš dalies irgi lėmė, kodėl sutartis su „Ecoservice“ buvo pratęsta iki šių metų pabaigos.
Elona Pečiukaitienė
Tai, kad dabartinei rajono valdžiai tenka taisyti ankstesnių rajono vadovų klaidas, ne naujiena. Nujausdami, kad gali prarasti valdžią, buvusieji dar 2013-ųjų vasarą skubos tvarka pratęsė sutartį su rajone atliekas tvarkančia UAB „Ecoservice“. Tokį savo žingsnį tuomečio mero Vinco Jasiukevičiaus ir Administracijos direktorės Elenos Davidavičienės vairuojama Savivaldybė teisino „iš dalies pasikeitusiu atliekų tvarkymo įstatymu“.
„Savivaldybė privalo pertvarkyti veikiančią atliekų tvarkymo sistemą Savivaldybės teritorijoje, – 2013-ųjų rugpjūtį skelbė Savivaldybės interneto svetainė. – Pertvarkai įgyvendinti Širvintų rajono savivaldybė taip pat turi patvirtinti visus reikalingus teisės aktus. Atsižvelgiant į pasikeitusį Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą, sutartis „Dėl komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje paslaugų“, sudaryta su UAB „Ecoservice“, pratęsta iki tol, kol Širvintų rajono savivaldybė patvirtins visus reikalingus teisės aktus ir jie įsigalios Savivaldybės teritorijoje, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. įskaitytinai.“
Įdomiausia tai, kad nustatyta vėliausia sutarties galiojimo data buvo nurodyta jau po Lietuvoje planuojamų surengti savivaldybių tarybų rinkimų. Kaip tada spėjome, šis terminas, ko gero, sietas ne su kuo kitu, o su operatoriui suteikta valdžios garantija, kad bent per tą kadenciją jokių naujovių, nenaudingų atliekų tvarkytojui, priimta nebus. Na o toliau – kaip Dievas duos.
2015-ųjų kovą praūžė Savivaldos rinkimai, birželį pakartotiniuose rinkimuose buvo išrinkta ir merė, tad susiformavusiai naujajai rajono valdančiajai koalicijai teko spręsti dilemą, ką daryti su ankstesniųjų simpatizuojama „Ecoservice“ ir pratęsta sutartimi su ja. Žinoma, nieko nelaukiant buvo galima pabandyti susikaupusias atliekų tvarkymo problemas išspręsti iš esmės, bet ar toks žingsnis nebūtų buvęs skubotas? Juo labiau kad buvusieji, matyt, visą energiją paaukojo minėtos sutarties pratęsimui, nes kitų esminių darbų nebeatliko, pamatų atnaujintai atliekų tvarkymo sistemai nepadėjo, pagal šiuos kriterijus tarp kitų Vilniaus apskrities savivaldybių atsidūrė toli paskutinėse gretose. Taigi naujoji rajono valdžia nutarė nerizikuoti ir vienos blogos sistemos skubotai nekeisti kita, gal net – blogesne. Apsidraudžiant nuo galimų klaidų, sutartis su „Ecoservice“ išimties tvarka buvo pratęsta iki 2016 metų gruodžio 31-osios, kad per šį laiką būtų pasirengta iš esmės naujiems santykiams su rajone dirbsiančiu galbūt tuo pačiu, gal nauju atliekų tvarkytoju.
2015-aisiais rajone susiformavus valdančiajai koalicijai, atliekų tvarkymo reikalai buvo patikėti šios koalicijos partneriams – Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovams. Pagrindiniai rūpesčiai gulė ant šios partijos skyriaus pirmininko, rajono tarybos nario Dariaus Valkausko ir „liberalsąjūdiečių“ deleguotos Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos Elonos Pečiukaitienės pečių.
Iki gruodžio 31-osios liko mažiau nei dešimt mėnesių. Pats laikas pasidomėti, kas jau padaryta, kad 2017-aisiais rajono gyventojai gautų kokybišką, prie naujų reikalavimų priderintą paslaugą. „Širvintų kraštas“ pakalbino Eloną Pečiukaitienę.
– Su kokiu iššūkiu susidūrė Administracija, užsimojusi reformuoti atliekų tvarkymą?
– Pagrindinis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas principas – teršėjas turi susimokėti, taigi mūsų užduotis – padaryti taip, kad žmonėms dėl to nekiltų abejonių. Seniai pastebime, kad vis daugiau rajono gyventojų nori žinoti, už ką jie moka. Iki šiol rajone galiojusi sistema reformuotina vien jau todėl, kad paslaugos kainą lemiantys kriterijai kelia vienų ar kitų abejonių.
– Iš tiesų, ankstesnė tvarka, pagal kurią gyventojai už išvežtas atliekas moka operatoriaus konkursą laimėjusiai „Ecoservice“, kartais vadinama „nurašyta nuo lubų“. Nusiskundimų būta įvairių, tačiau dominavo nuomonė, kad tiek atliekų, už kiek nurodoma sumokėti, gyventojai nesukaupia. Patvirtinti kiekiai nebuvo pagrįsti išsamiais tyrimais, o tik paremti nuleistomis rekomendacijomis. Gyventojus tai erzino. Be to, šiandien jie tvirtina, kad atliekų sukaupia dar mažiau nei prieš aštuonerius metus, kai buvo įgyvendinama dabartinė tvarka. Ką apie tai manote?
– Dėl daug ko galima sutikti. Prisiminkime, kad per tuos metus smarkiai į priekį pasistūmėjo atliekų rūšiavimas: buvo išdalyti individualūs rūšiavimo konteineriai, kompostavimo dėžės, o šiais metais dar pradėjo veikti ir taromatų sistema, kuri leido realiai pajusti, kad kaupti ir grąžinti kaip užstatą tarą yra naudinga. Vadinasi, mažiau organinių atliekų, mažiau plastiko, kartono, metalo ir stiklo gaminių nukeliaus į buitinių atliekų konteinerius ar tiesiog pakrūmes, tuo pačiu savivaldybėms reikės skirti mažiau lėšų šioms atliekoms surinkti.
– Niekas taip neatveria akių, kaip atverta nuosava kišenė. Turintieji individualius buitinių atliekų konteinerius pajuto rūšiavimo naudą, ypač tada, kai norintiems buvo išdalyti rūšiavimo konteineriai. Tai lėmė, kad buitinių atliekų konteineriuose beverčių šiukšlių sumažėjo. Dabar norėtųsi sulaukti, kad už jų išvežimą reikėtų mokėti mažiau. Tačiau to negalima pasakyti apie daugiabučių namų gyventojus, kurie vis dar įspausti į gyvenimo „kolūkyje“ rėmus, „pririšti“ prie kolektyvinių konteinerių. Čia tik žmogaus sąmoningumas lemia, ar jis, sakykime, tetrapaką, kartoninę ar plastikinę pakuotę įmes į tam skirtą „teletabį“, ar pasiųs su maisto atliekomis į bendrą konteinerį. Ar įmanoma pakeisti tokį požiūrį?
– Manau, kad įmanoma, ir Savivaldybė pasiruošusi tai padaryti. Pradėsiu nuo to, kad anksčiau šią paslaugą administravo pats operatorius – nuo sutarčių su gyventojais sudarymo iki sąskaitų už suteiktas paslaugas išrašymo. Dabar administravimo funkcijos yra perduotos Savivaldybei, jau įdiegta atliekų apskaitos programa. Kaip tik vyksta paskutiniai derinimo darbai, testuojami ryšiai su nekilnojamojo turto, gyventojų, kelių registro duomenų bazėmis. Jų pagrindu sukurta Atliekų turėtojų duomenų bazė. Gaunami duomenys apie operatoriaus suteiktas realias paslaugas leis susidaryti konkretų vaizdą, kokie atliekų kiekiai susikaupia pas skirtingus atliekų turėtojus. Stebėdami, kiek atliekų iš konkrečių vietų iškeliauja į sąvartyną, galėsime gana tiksliai vertinti šį procesą. Remdamiesi gautais skaičiais parengsime sąlygas naujajam operatoriui, nustatysime realius susikaupiančių atliekų kiekius ir paslaugos kainą, kad 2017-aisiais atliekų tvarkymui būtų kuo mažiau priekaištų.
– Bet ar vien tai paskatins žmones rūšiuoti?
– Dabartinį etapą pavadinčiau parengiamuoju. Gyventojai turi suprasti, kad, mesdami rūšiuotinas atliekas į buitinių atliekų konteinerius, jie didina pastarųjų atliekų kiekį. O juk pagal šiuos duomenis bus pakoreguota norma, patvirtintas tarifas už buitinių atliekų surinkimą. Norėdami ateityje mažiau mokėti už buitinių atliekų išvežimą, gyventojai jau šiandien turi rūšiuoti sukauptas atliekas.
– Naujoji tvarka bus patvirtinta atsižvelgus į realią situaciją?
– Tai tikrai turės įtakos, nes, norint mokėti mažiau, reikia mažiau ir teršti. Žinoma, didėjančią paslaugos kainą lemia ir nuolat brangstančios atliekų transportavimo sąnaudos, didėjantis sąvartynuose taikomas vartų mokestis, apmokėjimas darbuotojams už darbą ir pan. Savivaldybė suinteresuota, kad gyventojai mokėtų teisingai suskaičiuotą paslaugos mokestį. Analizuojame kitų savivaldybių patirtį, ieškome optimaliausio varianto. Šiandien dar anksti kalbėti, bet linkstama prie dvinarės mokesčio už paslaugą sistemos, kai tarifą sudaro mokestis už paslaugos administravimą ir konkretų išvežamų atliekų kiekį.
– Bet tam reikės individualios apskaitos, kuri pirmiausia pasitarnautų individualių konteinerių turėtojams, reiškusiems didžiausią nepasitenkinimą dėl tvarkos netobulumo. Kiek pridavei konteinerių – už tiek ir sumokėjai.
– Prisipažinsiu, kad yra tokių minčių. Konteineriai su elektroniniais „ipais“ ar barkodais šiandien nėra naujiena, tai užtikrina paslaugos skaidrumą, teisingą išvežtų atliekų apskaitą. Numatomas administravimo mokestis iš dalies būtų skirtas, kad tokia sistema veiktų. Reikėtų tik apsispręsti, pagal kokius kriterijus tas mokestis būtų skaičiuojamas. Galima nustatyti pagal atliekas šalinančių gyventojų skaičių, galima pagal turimą gyvenamąjį plotą ar tiesiog pagal būsto faktą. Nereikia aiškinti, kad atliekų sukaupiama ne tik namuose, bet ir priklausančiuose vasarnamiuose, nuolat negyvenamose sodybose, garažuose, gamybinėse patalpose.
– Bet žmonės labai jautriai reaguoja į tokius bandymus ir tikina, kad jiems peršamas perteklinis mokestis. Gyventojų nuomone, būdami sode ar garaže, jie tuo metu neteršia ten, kur gyvena, taigi kas čia blogo, jei atliekos parvežamos ir išmetamos į namų konteinerį…
– Arba išmeta į konteinerius prie kapinių, autobusų stotelėse, tiesiog pakelėse, miškuose. Tokių vaizdų dar matome rajone. Netvarkingai šalinamų atliekų žmonės neatveža iš kitur, jomis atsikratoma po savaitgalių mūsų rajone esančiuose vasarnamiuose, sodybose, taip pat atvežama iš gamybinių pastatų. Kiekvienas puikiai žinome, kad per piknikus ar pokylius savaitgaliais susikaupia gerokai daugiau atliekų, nei įprastai buityje. Reikia tik nustatyti teisingą apmokestinimo tvarką, kad už daugiau teršiančius vėl netektų sumokėti visiems.
– Gal tada teisingiausia būtų patiems ir rinkti atliekas, kad nereikėtų rodyti pirštu į galimai lupikaujantį operatorių? Tokia proga buvo prieš aštuonerius metus, kai rajoną valdyti ėmė dabartinė opozicija, bet buvo pasirinktas kitas kelias.
– Šiuo metu galiojantys teisės aktai leidžia, kad atliekas galėtų tvarkyti ir pati Savivaldybė. Iki santykių su „Ecoservice“ tai darė Širvintų komunalininkai. Tačiau mūsų rajono įmonė šiuo metu tokių galimybių, pirmiausia – reikiamos technikos, neturi. Būtent ši aplinkybė iš dalies irgi lėmė, kodėl sutartis su „Ecoservice“ buvo pratęsta iki šių metų pabaigos.
Skaitytojų įvertinimas
0
(0 įvert.)
Taip, šiukšles reikia rūšiuoti, taip sąskaitos turėtų būti už šiukšles, o ne už orą, tačiau kol kas Lietuvoje šios problemos sprendimas nerastas ir mokame po senovei, nuo nosies. Būtų miela susipažinti su naujomis šiukšlių išvežimo sąlygomis, tikėkimės, kad spauda skirs dėmesio paskelbtam šiukšlių išvežimo konkursui ir gyventojai galės pareikšti savo nuomonę. O pasaulyje yra visokių praktikų. Vieni paskaičiavimai rodo, kad šiukšles rūšiuoti naudinga, kiti, kad galima jas surinkti bendrai, o paskui mažesnėmis sąnaudomis išrūšiuoti. Taigi, ieškom rajonui tinkamo sprendimo.
savivaldybė arba vežėjai pagaliau išaiškimtri ir parašyti tiesą. Jeigu pašalinis žmogus išmeta savo šiukšles į daufgiabvučio , to namo žmonės už konteinerio išvežimą daugiau nemokės. Kiekviena šeima moka už išvežimą nuo jo žmonių skaičiaus ir ne daugiau. . Tap parašyta siutartyse. O gyventoja turėtų žinoti, kad nuosavų namų šeimininkai turi konteinerius ir už jų išvežimą moka kaip ir visi. Be to, jie dar ir rūšiuoja.
O jūs neskaitykite ir koktumas praeis savaime. Netgi be pasekmių.
ir vel …. buvusieji…. Koktu skaityti si laikrasti: gal baikit ta pletkininku garavima.
Siukslynus prie daugiabuciu suveza ne kokia darbo liaudis ar darbieciai, bet dideli ponai is savo rumu.
Galvoja kad kikas bus tai jau uz dyka ves,nejuokinkit…
Labai aktuali tema.
Kai neliks buitiniu siuksliu prie kapu, kruvu prie daugiabuciu, tada kainas gales mažinti. O dabar nuosavu namu savininkai turi moketi kaip ir visi ir nereikia tu vaidinimu su nepilnais konteineriais. Sarmatos reikia tureti vezioti siuksles prie daugiabuciu ir dar iskracius maisiuka susilankstyti ir isideti i kisene. Tikri faktai ir nereikia cia nieko aiskinti. Privalo moketi po vsei programe.
Darželin veža vaiką,o kartu ir šiukles į darželio konteinerį.Arba važiuoja į darbą,tai oavežėja ir šiukšles į svetimą konteinerį.Kas nustatys kiek turės mokėt daugiabučių gyventojai tik už savo šiukšlių kiekį,kas jį pasvers?Kiekvienam naudinga taupyti ir mokėti tik už savo šiukšles,o ne už atvežtines.
„Pagrindinis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas principas – teršėjas turi susimokėti, taigi mūsų užduotis – padaryti taip, kad žmonėms dėl to nekiltų abejonių“ – visų pirma, tai Jūsų tikslas turėtų būti, kad VISI teršėjai susimokėtų. Gyvenu kaime ir matau, kad tikrai ne visi kaimynai turi šiukšliadėžes. Kodėl aš turiu mokėti, o kai kurie gali šiukšlinti kur papuola ir niekas jų nebaudža…
ir kam sutartis su „Ecoservice“ išimties tvarka buvo pratęsta tai labai blogas žingsnis
kiek galimo to „Ecoservice“ reikia nutraukti sutarti labai blogai dirba
O kodel savivaldybe negali nupirkti kikui ir visom seniunijom reikiamos technikos atliekom tvarkyt? Boksteli nuomuotis gali o technikos nupirkti ne? Kaip cia dabar?a?