Kai trūksta pinigų, reikia ūkiškumo

Lapkričio 6-oji. Lyjant lietui, kelininkai darbuojasi J. Janonio gatvėje. Tai pastebėjęs „Širvintų krašto“ skaitytojas Arūnas Arlauskas piktinosi, kad Širvintose ne pirmą kartą asfaltavimo darbai vykdomi per lietų. Tai tik sutapimas?..

Dabar, kai kone kiekviena šeima mieste ir kaime turi automobilį (net ir ne po vieną), labai svarbi kelių, ypač vietinės reikšmės, būklė. Vietinės reikšmės keliai ir gatvės yra savivaldybių turtas, ir jų priežiūra yra savivaldybių funkcija. Tačiau šiam tikslui 2008-2012 m. savivaldybių lėšomis buvo finansuojama 41,3 proc. vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros darbų, o investicijų dalis iš savo lėšų sudarė tik 8,9 proc. Pagrindinis lėšų šaltinis vietinės reikšmės keliams prižiūrėti yra Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos. Šios programos dalis bendrame finansavime sudaro 36,7 proc., o savivaldybių dalis – tik 17,5 proc. Jei tų KPPP pinigėlių nebūtų, matyt, daugelis kelių apskritai būtų neišvažiuojami – juk nemaža dalis savivaldybių (neišskiriant ir mūsiškės), kai reikia imtis kokios nors problemos sprendimo, linkusios pirmiausia paverkšlenti, kad „nėra lėšų“… Tačiau ar racionaliai naudojami valstybės pinigai? Skelbiama, kad 2008-2012 metais valstybė vietinės reikšmės kelių plėtrai ir priežiūrai skyrė daugiau nei 2 mlrd. litų, tačiau vietinių kelių ir gatvių būklė nėra tokia, kokios norėtų gyventojai.

Neseniai Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu įvertino, ar sudarytos sąlygos efektyviai naudoti valstybės biudžeto lėšas, skiriamas vietinės reikšmės keliams ir gatvėms prižiūrėti ir modernizuoti.

„Paaiškėjo, kad nėra išsamios ir patikimos informacijos apie esamą vietinės reikšmės kelių ir gatvių būklę bei jos pokyčius, nebaigta šių kelių inventorizacija ir teisinis registravimas, nesukurta kelių būklės stebėsenos sistema. Todėl sudėtinga formuoti pagrįstą vietinės reikšmės kelių politiką, įvertinti vietinių kelių būklę, planuoti jų priežiūrą bei tinkamai valdyti skiriamas lėšas“, – apibendrindama audito rezultatus pabrėžė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Audito metu taip pat nustatyta, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių finansavimo iš Kelių plėtros ir priežiūros programos lėšų sistema nesudaro sąlygų efektyviam lėšų naudojimui, nes esama finansuotinų projektų atrankos tvarka neužtikrina, kad finansavimas būtų skiriamas efektyviausiems projektams. KPPP lėšų skyrimo tvarka taip pat neskatina lėšų gavėjų jas naudoti investiciniams projektams diegti, taip prailginant kelių naudojimo laiką.

Taip pat audito ataskaitoje pabrėžiama, kad esama KPPP lėšų skyrimo tvarka vietinės reikšmės keliams prižiūrėti neskatina savivaldybių skirti daugiau savo lėšų, nes šalies teisės aktai nereglamentuoja, kokią lėšų dalį privalo skirti savivaldybės, norėdamos gauti finansavimą iš KPPP. Atkreiptas dėmesys į tai, kad investicinių projektų, finansuojamų iš KPPP lėšų, tikslų pasiekimas nevertinamas, tad tampa neaišku, ar teisingai buvo parinkti projektai ir ar rezultatyviai panaudotos lėšos.

Trumpai tariant – Valstybės kontrolė nustatė, jog toli gražu ne viskas padaryta, kad vietiniams keliams skiriamos lėšos būtų naudojamos efektyviai. Ar mūsų rajonas laiminga išimtis? Ko gero, – ne.

Balandžio mėnesį rajono taryboje buvo patvirtintas „Širvintų rajono savivaldybės kelių priežiūros ir plėtros programos finansuojamų 2013 metais objektų sąrašas“. Iš viso buvo skirta daugiau nei milijonas litų. Širvintų miestui – 149,7 tūkst. Lt. Spalio mėnesį sprendimas buvo patikslintas – kai kurios darbų apimtys ir pinigų sumos padidėjo kone dvigubai, kai kuriems objektams – sumažėjo. Širvintų miestui skirtos lėšos išaugo iki 218, 9 tūkst. Lt. Vien gatvių su asfaltbetonio danga duobėms užtaisyti skirta suma nuo 62,5 tūkst. Lt padidėjo iki 124,2 tūkst. Lt (plotas – nuo 1000 kv. m iki 1855 kv. m). Didelę pinigų dalį surijo Vilniaus gatvės remontas. O štai žvyruotų gatvių priežiūrai skirtų lėšų sumažėjo nuo 29,3 iki 2,8 tūkst. Lt.

Tačiau ir miestelėnai, ir miesto svečiai, matydami kasmet lopomas vis tas pačias gatves, neslepia savo pasipiktinimo. Anot jų, tokie darbai – tai tik pinigų mėtymas. Labiausiai išdaužytose gatvėse būtina iš naujo kloti asfaltą, o ne lipdyti lopus, kurie po kiekvienos žiemos išbyra. Be to, širvintiškius piktina keista „praktika“ neretai duobes lopyti per lietų. Kelininkų pasiteisinimai, kad pažeidimų čia nėra, gyventojų neįtikina.

Skaitytojai abejoja, ar tikrai buvo būtini šie laipteliai prie J. Janonio g. 2 namo (kairėje), jei už keleto metrų yra kiti?

Kita vertus, neretai nusistebėjimą, jei ne pasipiktinimą, kelia kai kurių objektų atrinkimas remontuoti. Kokiais kriterijais vadovaujasi Savivaldybė? Štai į anksčiau minėtą rajono tarybos patvirtintą finansuojamų objektų sąrašą buvo įrašytas pėsčiųjų tako tarp Vilniaus ir J. Janonio gatvių laiptų paprastasis remontas. Kol niekas nieko nedarė, nelabai buvo aišku, kurie ten laiptai ir kur jie veda. Dabar jau darbai padaryti: prie J. Janonio 2-ojo namo (šalia „Šrilanos“ parduotuvės) įrengti nauji penkių pakopų laiptukai su turėklais, paklota šiek tiek trinkelių, šiek tiek pažvyruotas gabaliukas takelio, vedančio į… Vilniaus gatvės 19 namo automobilių stovėjimo aikštelę.

„Ar šis remontas būtent dabar buvo neišvengiamai būtinas? – klausia „Širvintų krašto“ skaitytoja Vitalija Z. – Ar žmonių, einančių šiais tamsiais užkaboriais palei balkonus, srautas toks didelis, kad būtent dabar prireikė laiptų ir tako remonto?“

Abejotina, nes čia pat nuo J. Janonio gatvės palei buvusią gaisrinę įrengtas asfaltuotas takelis į Vilniaus gatvę. Juo galima ir pėsčiomis, ir dviračiu, ir neįgaliojo vežimėliu važiuoti. Greta yra ir pusėtinos kokybės laiptukai bei takelis palei pat kitą J. Janonio g. 2-ojo namo pusę.

Beje, pėsčiųjų pramintų takelių „trumpinant kelią“ mieste šimtai. Ar kiekvienas jų sulauks tokio dėmesio? Tegu ir nedaug, tegu ir 8 tūkstančiai litų, bet ar tikrai būtiniausiam objektui jie skirti?

„Manau, kad rajono vadovai puikiai žino, kiek išsilupinėjusių, aptrupėjusių šaligatvių prašosi remonto, kiek kiemų, kuriuose duobė prie duobės. Bet kažkodėl dažniausiai patvarkomas tik miesto centras, o Kalnalaukio mikrorajonas – tikra miesto bėda ir gėda, kai kurios kitos nuošalesnės gatvelės metų metus laukia savo eilės“, – piktinasi jau minėtoji Vitalija Z. Ir ji didžia dalimi teisi. Kai trūksta pinigų, reikia ypač ūkiško valdžios požiūrio ir racionalios atrankos.

„Širvintų krašto“ informacija