Kovo 22-ąją prisiminkime kunigą Juozapą Juraitį

1890 metų kovo 22 dieną Marijampolės apskrities Kvietiškio valsčiaus Nendriškių kaime gimusiam kunigui Juozapui Juraičiui teko darbuotis sudėtingu laiku. Vos tik baigus Seinų kunigų seminariją, į kurią buvo priimtas 1908-1909 metais, ir 1914 metų gegužės 10 dieną įšventinus į kunigus, pasiekė žinia apie prasidėjusį karą, kuris į istoriją įėjo Didžiojo karo vardu, o vėliau buvo pavadintas Pirmuoju pasauliniu karu.

Iš pradžių karo, paskui kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės metais kunigui teko darbuotis Seinų, Vilkaviškio vyskupijose. Tapęs kunigu, ėjo vikaro ir kapeliono pareigas Alytaus, Kalvarijos, Vilkaviškio parapijose, dirbo jose veikusiose gimnazijose.

Pavyzdžiui, Juozas Juraitis Alytaus gimnazijoje dėstė ne tik tikybą, bet lietuvių kalbą ir literatūrą. Jis turėjęs literatūrinių gabumų, todėl meniškos prigimties gimnazistai konsultavosi su tikybos mokytoju ir literatūros klausimais. Kaip rašoma, Seinuose Juozas Juraitis priklausė slaptam lietuvių literatų būreliui.

Padirbėjęs Kalvarijos, Vilkaviškio parapijose, kunigas pats pasiprašė į Kaišiadorių vyskupiją. 1926-1930 metais buvo Labanoro, 1930–1945 metais – Širvintų klebonas, nuo 1941 metų – ir Širvintų dekanas. Taigi, karas dar kartą kunigui pasiūlė sudėtingų iššūkių.

Buvusiam slaptos lietuviškos organizacijos veikėjui Juozui Juraičiui dirbant Širvintose, galutinai bažnyčioje įsitvirtino lietuvių kalba.

Dirbdamas Širvintose, Juozas Juraitis pastatė naują kleboniją, bet sovietai ją ir kitus bažnyčiai priklausiusius pastatus bei žemę „nacionalizavo“, todėl vėlesni kunigai ilgai buvo priversti gyventi senuose namuose prie pat bažnyčios.

Mokėdamas dirbti su jaunimu ir jo mėgstamas, Juraitis Širvintose kapelionu dirbo 13 metų. Tikybą jis dėstė ir Žiemos žemės ūkio mokykloje.

1945 metais Juozas Juraitis buvo perkeltas į Nemunaitį (Alytaus raj.), kitais duomenimis – pats ten „pabėgo“, nes „nepakluso vietos valdžiai“. Gal dėl to, kad išvyko, liko nesuimtas. Jam taip pat teko darbuotis Žiežmariuose (Kaišiadorių raj.), kuriuose 1961 metais buvo rezidentas.

Nemunaičio bažnyčios klebono Juozapo Juraičio kapas Žiežmarių kapinėse.
cemety.lt nuotr.

1962 metų birželio 8 dieną Juozas Juraitis mirė, palaidotas Žiežmarių kapinėse kaip Nemunaičio klebonas.

Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (2 įvert.)
scroll to top