Gegužės 30-ąją prisiminkime Juozapą Bučį

Kaišiadorių apylinkių kunigai 1921 metais. Pirmoje eilėje antras iš dešinės – iš Kiauklių į Gegužinę perkeltas šios parapijos klebonas Juozapas Bučys. Antras iš kairės – Kaišiadorių klebonas Alfonsas Varnas, 1917 metais už tai, kad pasirašė kontrmemorandumą vokiečiams prieš lenkus, buvo ištremtas vikaru į Širvintas. Ir tik Vatikanui panaikinus tokį sprendimą, Varnas liko klebonu Kaišiadoryse. Nuotr. iš Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyvo, publikuota O. Lukoševičiaus kn. „Palomenės istorija: XX amžius“.

1874 metų vasario 2 dieną Gerklinėje (Šešuolių parapijoje) gimęs kunigas, daraktorius ne tik buvo pagrįstai laikomas šešuoliškiu, bet taip daugelio ir vadinamas. Netrukus po sūnaus gimimo Bučiai persikėlė į netoliese esančias Rėksnes. Šį dabar jau viensėdį nuo mūsų rajono pakraštyje esančių Medinų skiria mažiau nei kilometras, o iki Kiauklių – apie 6 kilometrai. Likimas paskui paišdykaus – pasirinkęs kunigo kelią, Juozapas Bučys (kartais pavadinamas Būčio pavarde) Kiaukliuose kurį laiką kunigaus.

Juozapas Bučys 1890 metais baigė Žemaitkiemio rusišką pradžios mokyklą ir kurį laiką pats mokė vaikus kaimuose – daraktoriavo. Tikėtina, kad tai jis darė ir tėviškei aplinkinėse mūsų rajono vietovėse.

1892 metais, Šešuolių klebono kunigo Bironto padedamas, Jonas Bučys išvyko į Vilnių ir čia mokėsi privačiai. Pašauktas atlikti karinės tarnybos carinėje kariuomenėje Maskvoje (1895–1900 m.), grojo dūdų orkestre.

Grįžęs iš kariuomenės 1901 metais, įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Joje pasirodė kaip karštas lietuvis, lietuvybės skatintojas.

1906 metų gegužės 22 dieną įšventintas kunigu. Paskirtas vikaru į Balstogę, bet jau 1908-1909 metais jis – laikinas Kiauklių klebonas.

Iš Kiauklių buvo paskirtas į Gegužinę, kur klebonavo iki 1928 metų, trumpai aptarnavęs ir Palomenės parapiją.

Iš Gegužinės Bučys persikėlė į Kaišiadorius, kur 1928 metais trumpai ėjo vieno iš keturių kapitulos kanauninko pareigas.

1928–1935 metais Juozas Bučys – Kruonio klebonas, nuo 1935 metų klebonavo Semeliškių parapijoje.

Kunigaudamas, Juozas Bučys bendradarbiavo periodinėje spaudoje, yra parašęs pjesių bei vaizdelių mėgėjų scenai – „Gintarai“, „Kūčios“, „Amžina pasaka“. Semeliškėse Bučys pastatė modernią parapijos Katalikų akcijos salę, įkūrė parapinę biblioteką, skaityklą, saviveiklos klubą, rinko artistus, rengė vaidinimus.

Mirė kunigas Juozapas Bučys staiga, visiškai nesirgęs, be jokios ligos, be skausmo – nuo širdies smūgio. Tai nutiko 1946 metų gegužės 30 dieną. Mirė būdamas 72 metų amžiaus, kunigavęs 40 metų. Palaidotas Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios šventoriuje.

Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top