Seimo nariai pagrindiniu prioritetu laiko regionų stiprinimą, investicijų pritraukimą ir darbo vietų kūrimą, todėl teikia Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 461 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio tikslas pritraukti investicijas į regionus, o tai siūloma pasiekti taikant nulinį tarifą reinvestuotam pelnui.
Anot vieno iš projekto autoriaus, Lietuvos regionų partijos pirmininko, Seimo nario Jono Pinskaus, šiuo įstatymo projektu siekiama, kad įmonės regionuose kurtų darbo vietas, didėtų pragyvenimo lygis, žmonės galėtų gauti didesnius atlyginimus, o tai svarbu visai regioninei politikai.
Toks modelis patvirtintas ir puikiai veikia kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.
„Sėkmingas tokio modelio taikymas ne tik didina šalies konkurencingumą, bet taipogi ir pragyvenimo lygį Lietuvos regionuose“, – sako projektą įregistravę Seimo nariai.
Kitas Andriaus Palionio bei Jono Pinskaus vykdomos politikos prioritetų – aplinkos apsauga. Lietuvos miškų išsaugojimas ir gausinimas yra pagrindinis tikslas, kurio Seimo nariai siekia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu. Juo siekiama mažinti plynųjų kirtimų daromą vizualinę žalą šalies valstybiniuose parkuose apribojant atvejinius ir plynuosius miškų kirtimus. „Šiuo metu Lietuvoje miškų realūs kirtimo mastai apie 2,5 karto viršija tvarų miškų naudojimą, atvejiniai ir plynieji kirtimai valstybiniuose parkuose daro didžiulę žalą visai biologinei įvairovei, kuri išstumiama iš įprastų buveinių ir verčiama prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų. Todėl ypatingai svarbu stabdyti didžiausią neigiamą įtaką ekosistemai turinčius kirtimus – plynuosius“, – teigia įstatymo rengėjai.
Pagrindinis įstatymo projekto uždavinys, kuriuo tikimasi pasiekti Lietuvos miškų išsaugojimo, – numatyti, kad valstybiniuose parkuose esančiuose miškuose būtų draudžiami atvejinis ir plynasis miško kirtimai.
Išimtis numatoma privačių miškų savininkams, kurie šiuos miškus įsigijo iki įstatymo įsigaliojimo. Taip būtų apsaugoti šių asmenų teisėti lūkesčiai.
Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas Nr.: XIIIP-1741(3) jau yra svarstymo stadijoje, todėl tikimasi, kad jam bus pritarta ir nuostatos įsigalios jau kitąmet.
Projektas parengtas siekiant iš esmės sureguliuoti Lietuvoje veikiančių skolų išieškojimo įmonių vykdomą skolų išieškojimo veiklą, siekiant pirmiausia apginti vartotojų ir verslo subjektų interesus, spręsti dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo kylančias socialines problemas.
Kaip teigia Seimo narys Andrius Palionis, projekto rengimą paskatino nesąžiningas administracinių kaštų ir pradelstų palūkanų skaičiavimas, o taip pat ir situacija, kad yra naudojamasi tuo, kad plačiajai visuomenės daliai stinga teisinių žinių, kuo pasinaudodamos skolų išieškojimo įmonės priskaičiuoja didesnes palūkanų sumas nei tai numatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Įsigaliojus šiam įstatymui visais finansinių įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo atvejais netesybos negalės būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.
Anot įstatymo rengėjo, skolų išieškojimo įmonių veiklos reglamentavimas atskiru įstatymu sudarytų sąlygas užtikrinti sąžiningą skolų išieškojimo įmonių tarpusavio konkurenciją bei vartotojų ir verslo subjektų teisių apsaugą.
Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siekiama suvienodinti akvakultūros įmonių konkurencines sąlygas.
Projektu siūloma numatyti, kad žemei po pramoninės akvakultūros tvenkiniais taikomas mokesčio tarifas būtų nuo 0,01 procento iki 0,2 procento žemės mokestinės vertės.
Anot Seimo nario Andriaus Palionio, pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 str. nuostatas, kuriomis nustatomas mokesčio tarifas – nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, tik už žemės ūkio paskirties žemę mokamos tiesioginės išmokos. Tuo tarpu žemei po tvenkiniais savivaldybių tarybos nustato labai skirtingus mokesčio tarifus, o tai iškreipia akvakultūros įmonių konkurencines sąlygas ir kenkia Lietuvos žuvininkystės sektoriaus plėtrai.
LRP inf.
