Ištaškė per milijoną. O kas toliau?

Dviems kaimelio projektams lengva ranka ištaškius per milijoną litų, Kiauklius papuoš ir kelios eglaitės...

Gegužės 31-oji – diena, kai oficialiai turėtų būti baigtas įgyvendinti Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinių fondų finansuojamas projektas „Kiauklių kultūros namų nenaudojamų patalpų ir teritorijos pritaikymas visuomenės poreikiams“. Neseniai panašus projektas buvo realizuotas Lapelių kaime, kur biblioteka bei kaimo bendruomenės centras įsikūrė atnaujintose buvusio pradinio ugdymo skyriaus patalpose.

Tiesą sakant, iš pradžių apie analogišką projektą Kiaukliuose net nebuvo kalbos, mat 2011 metų gegužės 26 dienos sprendimu Širvintų rajono taryba pritarė projektui „Kiauklių kultūros namų pritaikymas bendruomenės poreikiams“, o tų pačių metų birželio 15-ąją projektą pateikė finansavimui gauti. 2012 metų balandžio 19-ąją buvo skirtos paramos lėšos ir pasirašyta 475,4 tūkst. litų finansavimo ir administravimo sutartis. Tačiau parengus techninį projektą ir atlikus jo ekspertizę reikalingų atlikti darbų vertė „išsipūtė“ iki 1,28 mln. litų. Atsižvelgusi į tai, kad šių darbų atlikimui nepakanka lėšų, Elenos Davidavičienės vadovaujama Širvintų rajono savivaldybės administracija, neprabėgus nė savaitei po lėšų skyrimo, Vilniaus regiono plėtros tarybai pateikė projektinį pasiūlymą dėl dar vieno projekto – „Kiauklių kultūros namų nenaudojamų patalpų ir teritorijos pritaikymo visuomenės poreikiams“ įtraukimo į Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programą. Dar po metų, 2013 metų birželio 14 dieną, projektui buvo skirtos lėšos.

2013 metų birželio 19 dieną Širvintų rajono savivaldybės taryba pritarė pastarojo projekto įgyvendinimui ir jo vykdymui nutarė skirti ne mažiau kaip 7,5 proc. lėšų iš Savivaldybės biudžeto. Kad tai tikrai nemenki pinigai, rodo preliminari projekto vertė – 691 tūkst. litų (kiek daugiau nei 200 tūkst. eurų). Maža to, vietos valdžia taip pat pasižadėjo apmokėti visas netinkamas finansuoti, tačiau šiam projektui įgyvendinti būtinas išlaidas, ir tinkamų išlaidų dalį, kurios nepadengia projektui skirtas finansavimas.

2013-ųjų gruodį buvo pasirašyta šio projekto finansavimo ir administravimo sutartis. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirta 416,3 tūkst. litų (120,5 tūkst. eurų). Kaip vėliau per ištikimą žiniasklaidą pasigyrė tuometė Širvintų rajono savivaldybės Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus vedėja Jūratė Visackaitė, bendra į Kiauklių kultūros namus ir jų aplinką investuojama suma siekia 1 mln. 166 tūkst. 400 litų, iš jų Europos Sąjungos lėšos – 659,8 tūkst. litų, Valstybės biudžeto lėšos – 180,4 tūkst. litų, Širvintų rajono savivaldybės biudžeto lėšos – 286,2 tūkst. litų, o 40 tūkst. litų – šio pastato vertė įskaitoma įnašu natūra.

Kiauklių kultūros centrui paaukota įspūdinga suma iš Europos Sąjungos struktūros fondų, Valstybės ir rajono biudžeto.

„Pasidomėjus savivaldybės puslapyje apie projektus, aiškiai matyti, kaip neprotingai paskirstomos investicijos. Ar Kiauklių kultūros namų rekonstrukcijos darbams racionalu panaudoti savivaldybės iš banko paskolintus pinigus, juk visos projekte nenumatytos išlaidos sudaro virš 300 tūkstančių? Tai ne Europos parama, o iš biudžeto, taigi – visų mokesčių mokėtojų, pinigai. Koks pastatas „monstras“ rekonstruojamas, ar toks yra reikalingas senstančiam kaimui? Kas galvoja apie jo išlaikymą, kiek tam biudžeto pinigų reikės. O kokie kultūriniai „solidūs“ renginiai ten vyksta? Cepelinų balius? Panašu, kad Kiaukliuose kuriami antri Naisiai“, – pernai Kiauklius su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbausko Naisiais ironiškai palygino laikraščio skaitytojai.

Su tuo iš dalies galima sutikti. Nors oficialiai motyvuota, kad Kiauklių kultūros namų rekonstrukcijos dar nuo 2008-ųjų pageidavę keli šimtai vietos ir aplinkinių Pažusių, Kriaunų, Šventakalnio, Rubikonių, Naidų kaimelių gyventojų, net pačios savivaldybės Administracijos kuluaruose kalbėta, jog šis grandiozinis projektas galimai yra tuometės Širvintų administracijos direktorės Elenos Davidavičienės dovanėlė ne tik apylinkių, iš kurių yra kilusi, rinkėjams, bet ir ištikimajai bendražygei Astai Amankavičienei, mat minėtiems kultūros namams vadovaujanti „valstiečių“ aktyvistė buvo paskirta šio projekto koordinatore. Tikėkimės, prie to tikrai neprisidėjo mūsų skaitytojų paminėti Kiaukliuose organizuojami garsieji „cepelinų baliai“ ar, sakykime, parašų klastojimas, į kurio šešėlį Asta Amankavičienė pateko per Valstiečių ir žaliųjų sąjungos remtą referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams.

Apskritai sunku pasakyti ir tai, ką ir kaip vykdant projektą koordinavo Asta Amankavičienė, kadangi jai šiam darbui laiko ne kažin kiek turėdavo likti. Be tiesioginio darbo kultūros namuose (logiškai svarstant, ir po veiklos bendruomenės labui, kadangi ji tuo pačiu eina Kiauklių kaimo bendruomenės pirmininkės pareigas), Asta Amankavičienė kultūros namuose dar buvo įdarbinta ir valytoja. Tačiau kultūros bitutei tai nesutrukdė per darbo dieną projektą „koordinuoti“ po 4, kartais – net po 7 valandas. Už tą darbą per pusmetį jai buvo suskaičiuota netoli 3 tūkstančių eurų. Tai gerokai daugiau, nei buvo atseikėta projekto vadovei, keturis kartus daugiau, nei projekto finansininkei.

Įdomu tai, kad iš šio projekto koordinatorių Asta Amankavičienė buvo atleista šių metų vasarį. Kaip galima suprasti, baigėsi tam skirti pinigai, nors greičiausiai – Elenos Davidavičienės kadencija. Tačiau ir po vasario projekto darbai dar buvo vykdomi, tik štai koordinuoti jų kažkodėl nebereikia. Gal nereikėjo ir nuo pat pradžių, jei jau taip?

Laikinoji Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė neatsistebi nei tokiu kultūros darbuotojos darbštumu, nei pačiu projektu.

Prieš perduodama įgaliojimus, balandžio 2 dieną, Širvintų rajono savivaldybės administracija su ukmergiške įmone „Ingarė“ pasirašė beveik 70 tūkst. eurų (maždaug 240 tūkst. litų, t. y. kone ketvirčio milijono litų) vertės statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią numatyta atlikti aplinkos sutvarkymo darbus. Kokius? Dauguma jų tikrai neįspūdingi, pavyzdžiui – numatyta iškirsti gyvatvorę ir trukdančius medžius, užsėti veją, taką ir lauko estrados kraštą apsodinti rododendrais, suformuoti alpinariumą, kurio įrengimui naudoti lauko riedulius, „kad labiau susilietų su peizažu“, o tarp jų pasodinti eraičinų, perkūnropių, čiobrelių, levandų… Beje, vos po dviejų savaičių (!) įmonė už atliktus darbus Savivaldybei pateikė 33 241,64 eurų (beveik 115 tūkst. litų) sąskaitą „pagal atliktų darbų aktą“.

– Su visa pagarba Kiauklių ir jų apylinkių gyventojams vis dėlto norėčiau pastebėti, kad minėti du projektai – tai pavyzdys, kaip vietos valdžiai nereikėtų daryti, – sakė laikinoji merė. – Šie daugiau nei milijoną kainavę darbai pirmiausia tėra gražus paminklas nepagrįstam buvusiųjų valdžioje išlaidavimui, mažai kuo nusileidžiantys garsiajai Sočio olimpiadai, kur neįtikėtinai brangiai sukurta infrastruktūra paprasčiausiai nėra kam naudotis. Labai abejoju, ar tie keli iš laukų atridenti akmenys, kelios įkištos eglutės su pabarstytais čiobreliais verti dešimčių tūkstančių eurų. Prisiminkime, kad analogišką ir ne ką prastesnį bendruomenės centrą įsirengusiems lapeliškiams jų darbai kainavo maždaug per pusę pigiau, o iš biudžeto buvo prisidėta ar tik ne 62 tūkst. litų, t. y. keturis kartus mažesne suma. Už ankstesnės valdžios Kiaukliams skirtus pinigus buvo galima sutvarkyti kelis rajono bendruomenės centrus, dar nuveikti daug gerų darbų, kuriais galėtų džiaugtis tūkstančiai, o ne keli šimtai gyventojų.

„Širvintų krašto“ informacija