Elena Davidavičienė

Ar bus pareikalauta, kad Jasiukevičius ir Davidavičienė iš savo kišenės atlygintų žalą rajono biudžetui?!

Kai 2014 metų lapkričio pabaigoje Šniponyse buvo atidarinėjama už Europos lėšas įrengta stambiagabaričių ir žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės, šioje ceremonijoje nedalyvavo nė vienas tuometinės Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovas, akių neparodė nei mero pareigas ėjęs Vincas Jasiukevičius, nei jo pavaduotojas Andrius Jozonis. Iš šalies tai atrodė gana keista – darbą pradeda už europines lėšas įgyvendintas projektas, tačiau vietos valdžios, kurių atstovaujama savivaldybė yra viena Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) steigėjų, tai nė kiek nedomina.

Skaityti daugiau »

Kiek širvintiškiai sumokės/ėjo Elenai Davidavičienei ir Jadvygai Barbaravičienei?

Kiek širvintiškiai sumokės/ėjo Elenai Davidavičienei ir Jadvygai Barbaravičienei?
Vasario 18 d. vykusiame Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintas 2016 m. Širvintų rajono savivaldybės biudžetas. Biudžeto pajamos sudarys 12 636,6 tūkst. eurų, iš jų: Savivaldybės biudžetinių įstaigų pajamos, kurios įmokamos į Savivaldybės biudžetą ir naudojamos šių įstaigų vykdomoms programoms finansuoti, – 526,8 tūkst. eurų. 2016 m. biudžeto asignavimai sudarys 12 822,1 tūkst. eurų.
Administracijos direktorės Ingridos Baltušytės-Četrauskienės teigimu, 2016 m. biudžeto projektas buvo ilgai svarstomas, atsižvelgiant į užsibrėžtus tikslus ir argumentuotus poreikius. Jame numatyta daugiau lėšų nei per pastaruosius metus skirti kelių tvarkymui – 70 000 Eur, padidintas finansavimas Meno mokyklai. Kaip ir pernai, pradėjus dirbti naujos sudėties Tarybai, teks dengti didžiules buvusios valdžios paimtas paskolas. 2016 m. Savivaldybė turės sumokėti 66 tūkst. Eur (228 tūkst. Lt) palūkanų ir 282 tūkst. Eur (974 tūkst. Lt) paskolų.
Svarstant tvirtinamą biudžetą, pasisakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Vytas Šimonėlis. Jis pareiškė pastabų dėl valstybės investicijų programos, kurioje numatytos lėšos sporto komplekso kūrimui, bei klausė, kodėl didinama suma Savivaldybės administracijos darbo užmokesčio fondui. Šis klausimas galbūt būtų logiškas, jei nebūtų tiesiog populistinis. Juk Tarybos narys puikiai žino, kad, palyginti su praėjusiais metais, didėjo minimali alga. V. Šimonėlis taip pat negali nežinoti, kad jo partijos bendražygė, buvusi Administracijos direktorė Elena Davidavičienė, reikalauja Savivaldybės sumokėti jai per krizę sumažinto atlyginimo skirtumą.
Galima prisiminti, kad reikalavimas iš savo rajono žmonių, mokesčių mokėtojų, surenkamų lėšų sumokėti „priklausančius“ eurus, nėra naujiena – prieš kelerius metus buvusi Kęstučio Pakalnio patarėja Jadvyga Barbaravičienė reikalavo teismo jai priteisti 67 907 Lt iš Savivaldybės biudžeto.
Jau tapo tradicija, kad priimant svarbiausius rajonui klausimus, svarstymuose nedalyvauja Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) Širvintų skyriaus pirmininkas Kęstutis Pakalnis.
Taigi, biudžetas patvirtintas 11 valdančiosios daugumos narių balsais. 7 Tarybos nariai susilaikė.
Opozicija dėl svarbiausių rajono klausimų dar kartą parodė savo neapsisprendimą, tačiau valdančioji Tarybos dauguma savo pažadus, duotus rinkėjams, tesi.
Atsakingai parengtą 2016 m. biudžetą valdančioji dauguma patvirtino vienbalsiai.
Buvusi Administracijos direktorė Elena Davidavičienė, reikalauja Savivaldybės sumokėti jai per krizę sumažinto atlyginimo skirtumą.
Buvusi Kęstučio Pakalnio patarėja Jadvyga Barbaravičienė reikalavo priteisti beveik 68 tūkst. LT iš rajono biudžeto.

Buvusi Administracijos direktorė Elena Davidavičienė, reikalauja Savivaldybės sumokėti jai per krizę sumažinto atlyginimo skirtumą.

Buvusi Administracijos direktorė Elena Davidavičienė, reikalauja Savivaldybės sumokėti jai per krizę sumažinto atlyginimo skirtumą.

Vasario 18 d. vykusiame Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintas 2016 m. Širvintų rajono savivaldybės biudžetas. Biudžeto pajamos sudarys 12 636,6 tūkst. eurų, iš jų: Savivaldybės biudžetinių įstaigų pajamos, kurios įmokamos į Savivaldybės biudžetą ir naudojamos šių įstaigų vykdomoms programoms finansuoti, – 526,8 tūkst. eurų. 2016 m. biudžeto asignavimai sudarys 12 822,1 tūkst. eurų.

Administracijos direktorės Ingridos Baltušytės-Četrauskienės teigimu, 2016 m. biudžeto projektas buvo ilgai svarstomas, atsižvelgiant į užsibrėžtus tikslus ir argumentuotus poreikius. Jame numatyta daugiau lėšų nei per pastaruosius metus skirti kelių tvarkymui – 70 000 Eur, padidintas finansavimas Meno mokyklai. Skaityti daugiau »

FNTT sudomino su Širvintų tvenkinio užtvankos remontu susiję dokumentai

FNTT sudomino su Širvintų tvenkinio užtvankos remontu susiję dokumentai
„Širvintų krašto“ klausimas Savivaldybės administracijai:
– Ar tiesa, kad sausio 27 d. Savivaldybėje lankėsi FNTT atstovai ir kokiu tikslu?
Administracijos direktorės Ingridos Baltušytės-Četrauskienės teigimu, sausio 27 d. Savivaldybėje tikrai lankėsi FNTT atstovai. Jie paprašė pateikti dokumentus, susijusius su 2014-2015 m. vykdytais Širvintų miesto tvenkinio užtvankos (hidrotechnikos įrenginio) remonto darbais.
Ar su FNTT tyrimu negalėtų būti susijęs rajono tarybos narės E. Davidavičienės, atstovaujančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijai, pasitraukimas iš rajono tarybos? To Administracijos direktorė nei patvirtino, nei paneigė.

„Širvintų krašto“ klausimas Savivaldybės administracijai:

– Ar tiesa, kad sausio 27 d. Savivaldybėje lankėsi FNTT atstovai ir kokiu tikslu? Skaityti daugiau »

Ištaškė per milijoną. O kas toliau?

„Čiobrelių rojui“ – per milijoną, ištikimai bendražygei – tūkstančius…
Gegužės 31-oji – diena, kai oficialiai turėtų būti baigtas įgyvendinti Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinių fondų finansuojamas projektas „Kiauklių kultūros namų nenaudojamų patalpų ir teritorijos pritaikymas visuomenės poreikiams“. Neseniai panašus projektas buvo realizuotas Lapelių kaime, kur biblioteka bei kaimo bendruomenės centras įsikūrė atnaujintose buvusio pradinio ugdymo skyriaus patalpose.
Tiesą sakant, iš pradžių apie analogišką projektą Kiaukliuose net nebuvo kalbos, mat 2011 metų gegužės 26 dienos sprendimu Širvintų rajono taryba pritarė projektui „Kiauklių kultūros namų pritaikymas bendruomenės poreikiams“, o tų pačių metų birželio 15-ąją projektą pateikė finansavimui gauti. 2012 metų balandžio 19-ąją buvo skirtos paramos lėšos ir pasirašyta 475,4 tūkst. litų finansavimo ir administravimo sutartis. Tačiau parengus techninį projektą ir atlikus jo ekspertizę reikalingų atlikti darbų vertė „išsipūtė“ iki 1,28 mln. litų. Atsižvelgusi į tai, kad šių darbų atlikimui nepakanka lėšų, Elenos Davidavičienės vadovaujama Širvintų rajono savivaldybės administracija, neprabėgus nė savaitei po lėšų skyrimo, Vilniaus regiono plėtros tarybai pateikė projektinį pasiūlymą dėl dar vieno projekto – „Kiauklių kultūros namų nenaudojamų patalpų ir teritorijos pritaikymo visuomenės poreikiams“ įtraukimo į Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programą. Dar po metų, 2013 metų birželio 14 dieną, projektui buvo skirtos lėšos.
2013 metų birželio 19 dieną Širvintų rajono savivaldybės taryba pritarė pastarojo projekto įgyvendinimui ir jo vykdymui nutarė skirti ne mažiau kaip 7,5 proc. lėšų iš Savivaldybės biudžeto. Kad tai tikrai nemenki pinigai, rodo preliminari projekto vertė – 691 tūkst. litų (kiek daugiau nei 200 tūkst. eurų). Maža to, vietos valdžia taip pat pasižadėjo apmokėti visas netinkamas finansuoti, tačiau šiam projektui įgyvendinti būtinas išlaidas, ir tinkamų išlaidų dalį, kurios nepadengia projektui skirtas finansavimas.
2013-ųjų gruodį buvo pasirašyta šio projekto finansavimo ir administravimo sutartis. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirta 416,3 tūkst. litų (120,5 tūkst. eurų). Kaip vėliau per ištikimą žiniasklaidą pasigyrė tuometė Širvintų rajono savivaldybės Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus vedėja Jūratė Visackaitė, bendra į Kiauklių kultūros namus ir jų aplinką investuojama suma siekia 1 mln. 166 tūkst. 400 litų, iš jų Europos Sąjungos lėšos – 659,8 tūkst. litų, Valstybės biudžeto lėšos – 180,4 tūkst. litų, Širvintų rajono savivaldybės biudžeto lėšos – 286,2 tūkst. litų, o 40 tūkst. litų – šio pastato vertė įskaitoma įnašu natūra.
„Pasidomėjus savivaldybės puslapyje apie projektus, aiškiai matyti, kaip neprotingai paskirstomos investicijos. Ar Kiauklių kultūros namų rekonstrukcijos dabams racionalu panaudoti savivaldybės iš banko paskolintus pinigus, juk visos projekte nenumatytos išlaidos sudaro virš 300 tūkstančių? Tai ne Europos parama, o iš biudžeto, taigi – visų mokesčių mokėtojų, pinigai. Koks pastatas „monstras“ rekonstruojamas, ar toks yra reikalingas senstančiam kaimui? Kas galvoja apie jo išlaikymą, kiek tam biudžeto pinigų reikės. O kokie kultūriniai „solidūs“ renginiai ten vyksta? Cepelinų balius? Panašu, kad Kiaukliuose kuriami antri Naisiai“, – pernai Kiauklius su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbausko Naisiais ironiškai palygino laikraščio skaitytojai.
Su tuo iš dalies galima sutikti. Nors oficialiai motyvuota, kad Kiauklių kultūros namų rekonstrukcijos dar nuo 2008-ųjų pageidavę keli šimtai vietos ir aplinkinių Pažusių, Kriaunų, Šventakalnio, Rubikonių, Naidų kaimelių gyventojų, net pačios savivaldybės Administracijos kuluaruose kalbėta, jog šis grandiozinis projektas galimai yra tuometės Širvintų administracijos direktorės Elenos Davidavičienės dovanėlė ne tik apylinkių, iš kurių yra kilusi, rinkėjams, bet ir ištikimajai bendražygei Astai Amankavičienei, mat minėtiems kultūros namams vadovaujanti „valstiečių“ aktyvistė buvo paskirta šio projekto koordinatore. Tikėkimės, prie to tikrai neprisidėjo mūsų skaitytojų paminėti Kiaukliuose organizuojami garsieji „cepelinų baliai“ ar, sakykime, parašų klastojimas, į kurio šešėlį Asta Amankavičienė pateko per Valstiečių ir žaliųjų sąjungos remtą referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams.
Apskritai sunku pasakyti ir tai, ką ir kaip vykdant projektą koordinavo Asta Amankavičienė, kadangi jai šiam darbui laiko ne kažin kiek turėdavo likti. Be tiesioginio darbo kultūros namuose (logiškai svarstant, ir po veiklos bendruomenės labui, kadangi ji tuo pačiu eina Kiauklių kaimo bendruomenės pirmininkės pareigas), Asta Amankavičienė kultūros namuose dar buvo įdarbinta ir valytoja. Tačiau kultūros bitutei tai nesutrukdė per darbo dieną projektą „koordinuoti“ po 4, kartais – net po 7 valandas. Už tą darbą per pusmetį jai buvo suskaičiuota netoli 3 tūkstančių eurų. Tai gerokai daugiau, nei buvo atseikėta projekto vadovei, keturis kartus daugiau, nei projekto finansininkei.
Įdomu tai, kad iš šio projekto koordinatorių Asta Amankavičienė buvo atleista šių metų vasarį. Kaip galima suprasti, baigėsi tam skirti pinigai, nors greičiausiai – Elenos Davidavičienės kadencija. Tačiau ir po vasario projekto darbai dar buvo vykdomi, tik štai koordinuoti jų kažkodėl nebereikia. Gal nereikėjo ir nuo pat pradžių, jei jau taip?
Laikinoji Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė neatsistebi nei tokiu kultūros darbuotojos darbštumu, nei pačiu projektu.
Prieš perduodama įgaliojimus, balandžio 2 dieną, Širvintų rajono savivaldybės administracija su ukmergiške įmone „Ingarė“ pasirašė beveik 70 tūkst. eurų (maždaug 240 tūkst. litų, t. y. kone ketvirčio milijono litų) vertės statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią numatyta atlikti aplinkos sutvarkymo darbus. Kokius? Dauguma jų tikrai neįspūdingi, pavyzdžiui – numatyta iškirsti gyvatvorę ir trukdančius medžius, užsėti veją, taką ir lauko estrados kraštą apsodinti rododendrais, suformuoti alpinariumą, kurio įrengimui naudoti lauko riedulius, „kad labiau susilietų su peizažu“, o tarp jų pasodinti eraičinų, perkūnropių, čiobrelių, levandų… Beje, vos po dviejų savaičių (!) įmonė už atliktus darbus Savivaldybei pateikė 33 241,64 eurų (beveik 115 tūkst. litų) sąskaitą „pagal atliktų darbų aktą“.
– Su visa pagarba Kiauklių ir jų apylinkių gyventojams vis dėlto norėčiau pastebėti, kad minėti du projektai – tai pavyzdys, kaip vietos valdžiai nereikėtų daryti, – sakė laikinoji merė. – Šie daugiau nei milijoną kainavę darbai pirmiausia tėra gražus paminklas nepagrįstam buvusiųjų valdžioje išlaidavimui, mažai kuo nusileidžiantys garsiajai Sočio olimpiadai, kur neįtikėtinai brangiai sukurta infrastruktūra paprasčiausiai nėra kam naudotis. Labai abejoju, ar tie keli iš laukų atridenti akmenys, kelios įkištos eglutės su pabarstytais čiobreliais verti dešimčių tūkstančių eurų. Prisiminkime, kad analogišką ir ne ką prastesnį bendruomenės centrą įsirengusiems lapeliškiams jų darbai kainavo maždaug per pusę pigiau, o iš biudžeto buvo prisidėta ar tik ne 62 tūkst. litų, t. y. keturis kartus mažesne suma. Už ankstesnės valdžios Kiaukliams skirtus pinigus buvo galima sutvarkyti kelis rajono bendruomenės centrus, dar nuveikti daug gerų darbų, kuriais galėtų džiaugtis tūkstančiai, o ne keli šimtai gyventojų.
„Širvintų krašto“ informacija

Dviems kaimelio projektams lengva ranka ištaškius per milijoną litų, Kiauklius papuoš ir kelios eglaitės...

Dviems kaimelio projektams lengva ranka ištaškius per milijoną litų, Kiauklius papuoš ir kelios eglaitės...

Gegužės 31-oji – diena, kai oficialiai turėtų būti baigtas įgyvendinti Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinių fondų finansuojamas projektas „Kiauklių kultūros namų nenaudojamų patalpų ir teritorijos pritaikymas visuomenės poreikiams“. Neseniai panašus projektas buvo realizuotas Lapelių kaime, kur biblioteka bei kaimo bendruomenės centras įsikūrė atnaujintose buvusio pradinio ugdymo skyriaus patalpose. Skaityti daugiau »

Įtariama, kad pasitraukdami iš valdžios buvusieji naikino ir taškė

Įtariama, kad pasitraukdami iš valdžios buvusieji naikino ir taškė
„Jūs manėte, ponai, kad valstybė – tai jūs. Klydote! Valstybė – tai aš!“, – 17 a. Parlamentui pareiškė Prancūzijos karalius Liudvikas XIV, išplėšęs iš protokolų knygos lapus, susijusius su neramumais, kuriuos tas Parlamentas buvo palaikęs.
Prabėgus beveik 350 metų nuo tų įvykių, Liudviko XIV žodžius galėtų sau pritaikyti buvę Širvintų rajono savivaldybės vadovai, kurių sprendimais galėtų didžiuotis „karaliumi saule“ pramintas patvaldys. Tik šiais laikais kalbėti reikėtų ne apie demokratiškai išrinktos valdžios teisę palaikyti vieną ar kitą politinę poziciją, o apie kraštutinį susitapatinimo su valdžia laipsnį, kai asmeniniai interesai užgožia valstybinius.
Intelektinio turto vagystės – viena svarbiausių problemų, su kuria susiduria šių dienų verslas. Investuodami į darbuotoją, jo kvalifikacijos kėlimą, patikėdami darbuotojui svarbią informaciją, verslininkai vis dėlto nėra tikri, ar vieną dieną darbuotojas su šia verslui gyvybiškai svarbia informacija, kuri yra nematerialusis darbdavio turtas, nepereis dirbti pas konkurentą.
Pasirodo, su panašiomis problemomis gali susidurti ir valstybinės institucijos. Pati konkurencingumo problema čia nėra svarbi, tačiau valstybė, augindama tarnautoją, ne visada yra garantuota dėl jo sukurto produkto, už kurį tarnautojui buvo mokamas atlyginimas, likimo.
Balandžio 16-ąją įjungę kompiuterį, kurį tarnyboje naudojo buvusi Savivaldybės administracijos Investicijų ir nuosavybės skyriaus vedėja Jūratė Visackaitė, Savivaldybės tarnautojai aiktelėjo – kompiuteryje buvo ištrintos visos tarnybinio elektroninio pašto ir dokumentų elektroninės bylos. Įtariama, kad tai padarė iš darbo Savivaldybės administracijoje abipusiu susitarimu pasitraukusi buvusi tarnautoja, kadangi tik ji dirbo šiuo tarnybiniu kompiuteriu.
Dėl fakto buvo surašytas aktas, Savivaldybėje svarstoma galimybė dėl informacijos sunaikinimo fakto kreiptis į teisėtvarkos organus.
Dirbdama Savivaldybėje, Jūratė Visackaitė, be kitų pareigų, pastaruoju metu koordinavo Administracijos vykdomą projektą „Centralizuotas savivaldybių paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę“. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 200-202 punktuose nurodyta, kad dokumentai, susiję su bet kurio projekto, finansuojamo Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis, įgyvendinimu turi būti saugomi ne trumpiau kaip 3 metus po veiksmų programos užbaigimo. Bet ir tai dar ne pati svarbiausia sąlyga šiai informacijai išsaugoti. Savo noru išeidama iš darbo, galimai pati Jūratė Visackaitė paprasčiausiai sunaikino (jei neperdavė priešiškoms struktūroms) tarnybinę informaciją, kuriai rinkti, tvarkyti ir valdyti buvo priimta į darbą, gavo atlyginimą. Jei bus patvirtinta, kad tai jos poelgis, sunku bus suvokti, kaip su tokiu požiūriu ji apskritai pateko į valstybės tarnybą?
Galima tik spėlioti, kokia Jūratės Visackaitės kompiuteryje buvusi informacija galėjo patekti senąją administracijos vadovę laikinai pakeitusios Dianos Rodzevič žinion. Neatmetama, kad tarp ištrintų dokumentų galėjo būti ir specialiuosius tyrimus atliekančias tarnybas galinčios sudominti informacijos. Nestebina istorijos, kai europinius projektus lydi korupcija, būna neskaidriai ar fiktyviai organizuojami darbų pirkimo konkursai, dirbtinai išpučiamos darbų sąmatos, o pavogtos lėšos nusėda nesąžiningų valdininkų kišenėse. Kas dabar gali paneigti, kad tarp ištrintų bylų nebuvo informacijos apie vadinamuosius „otkatus“, kad elektroniniame susirašinėjime neatsispindėjo apsimestiniai Savivaldybės administracijos veiksmai?
Pagaliau, neatmetama, kad egzistavusi informacija galėjo atskleisti ir grubias ne tik šios valdininkės, bet ir visų buvusiųjų darbo klaidas, aplaidumą, neveiklumą.
Žinia, poelgių be priežasčių nebūna. Dažnai norint rasti atsakymą į miglotą klausimą, pirmiausia reikia atsakyti, kam tai buvo naudinga.
Šioje istorijoje įdomi dar viena detalė: „šalių susitarimu“ išeinančiai iš darbo Jūratei Visackaitei buvusi Savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė balandžio 7 dieną skyrė … 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją.
Maža to, kitą dieną, balandžio 8-ąją, Elena Davidavičienė pasirašė dar vieną įsakymą, kuriuo, atsižvelgdama į Jūratės Visackaitės prašymą, balandžio 9-ąją nutraukė su ja sudarytą terminuotą darbo sutartį, pagal kurią ši valdininkė dirbo minėto projekto koordinatore. Įsakymu pavesta Buhalterijos skyriui išmokėti Jūratei Visackaitei priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetes atostogas – 28 kalendorines dienas už darbą 2013-2014 metais ir 21,7 kalendorinės dienos už darbą 2014-2015 metais.
Galima tik spėlioti, kodėl darbo sutartis valstybės tarnyboje su Jūrate Visackaite buvo nutraukta „šalių susitarimu“. Neatmetama, kad šia formuluote buvo pridengtas išėjimo iš darbo savo noru faktas, o tai galėjo būti padaryta dėl paprasčiausios priežasties – pagal Darbo kodeksą, nutraukiant darbo sutartį savo noru, priklauso tik atlyginimas už darbą iki paskutinės darbo dienos ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.
Jei būtent taip ir galėjo nutikti, kyla kitas klausimas: kodėl tokiu išskirtiniu dėmesiu, įstatymą galimai apeinančiais apsimestinais santykiais buvo palepinta dabar jau buvusi skyriaus vedėja? Peršasi mintis, kad į šias pareigas prieš ketverius metus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos deleguota Elena Davidavičienė savo aplinkos tarnautoją, galimas dalykas, pamalonino neatsitiktinai – Jūratės Visackaitės tėvas Kazys Visackas ketverius metus buvo pagal šios partijos sąrašą išrinktas Širvintų rajono tarybos narys, šįmet taip pat kandidatavo į tarybą, tačiau nepateko. Į tarybą šios partijos sąraše nesėkmingai bandė patekti ir Visacko sūnus Paulius. Negi štai taip paprastai, iš valstybės biudžeto, tarsi tai būtų juodoji partinio klano kasa, galėjo būti atseikėta „nusipelniusiems“ gyventi geriau? O gal skirdama tarnautojai išeitinę kompensaciją Elena Davidavičienė taip įvertino sveiku protu nesuvokiamą Jūratės Visackaitės poelgį – tarnybinės informacijos sunaikinimą?
„Širvintų krašto“ informacija

„Jūs manėte, ponai, kad valstybė – tai jūs. Klydote! Valstybė – tai aš!“, – 17 a. Parlamentui pareiškė Prancūzijos karalius Liudvikas XIV, išplėšęs iš protokolų knygos lapus, susijusius su neramumais, kuriuos tas Parlamentas buvo palaikęs.

Prabėgus beveik 350 metų nuo tų įvykių, Liudviko XIV žodžius galėtų sau pritaikyti buvę Širvintų rajono savivaldybės vadovai, kurių sprendimais galėtų didžiuotis „karaliumi saule“ pramintas patvaldys. Tik šiais laikais kalbėti reikėtų ne apie demokratiškai išrinktos valdžios teisę palaikyti vieną ar kitą politinę poziciją, o apie kraštutinį susitapatinimo su valdžia laipsnį, kai asmeniniai interesai užgožia valstybinius. Skaityti daugiau »

Kam šiukšlynų milijonierių pokylyje atstovavo Elena Davidavičienė?

Kam šiukšlynų milijonierių pokylyje atstovavo Elena Davidavičienė?
Kiek daugiau nei prieš pusmetį atrodė, kad dabar jau buvusi Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė pagaliau išsėmė savo galimybes kuo nors nustebinti. Po nepaskelbto Rusijos karo Ukrainai net baltarusiai atsisakė dalyvauti Pamaskvėje įsikūrusio Ščiolkovo rajono šventėje, o štai viena rajono vadovių drauge su valdančiosios koalicijos partneriu Kęstučiu Pakalniu priėmė kvietimą atvykti į Kremliaus bokštų paunksmę ir prasmingai dėjo raudonus gvazdikus ant sovietų kariaunos, prieš 70 deginusios, plėšusios ir prievartavusios Europą, memorialo.
Lygiai prieš savaitę, balandžio 15-ąją, Belmonto pramogų ir poilsio parke buvo surengta „Ecoservice“ 20 metų veiklos šventė. Į prabangią aplinką sukvietę svečius, šiukšlininkai džiūgavo, kad 2014-uosius baigė gavę 35 mln. litų pajamų. Šventėje dalyvavusio 15min.lt portalo reporterio Irmanto Gelūno fotoobjektyve tarp išrinktųjų ir prijaučiančiųjų kelis kartus šmėkštelėjo ir rajono gyventojams gerai pažįstamas ponios Elenos siluetas (žr. nuotr.). Vienoje nuotraukoje ji švyti iš laimės, kitoje, galimas dalykas, dalijasi dar karštomis savo politinio nuopolio nuoskaudomis.
Kyla klausimas: kam mūsų rajone kontraversiškai vertinamos įmonės pokylyje atstovavo fiasko tiesioginiuose mero rinkimuose patyrusi Širvintų krašto dukra Elena Davidavičienė?
Jei ji oficialiai atstovavo rajonui, tai pasielgė, švelniai tariant, neetiškai, mat jau buvo prabėgusios dvi dienos, kai ponia Elena neteko turėtų pareigų Širvintų rajono savivaldybės administracijoje, o vos tik pradėtos eiti tarybos narės pareigos šiai poniai tikrai nesuteikė jokio pranašumo prieš kitus. Jei vis dėlto būtina, kad tokiame renginyje būtų atstovaujama Savivaldybei, kuri nusamdė „Ecoservice“ kaip atliekų tvarkymo operatorių ir taip jai padėjo susikrauti milijonus, būtų buvę teisinga, kad į renginį vyktų kas nors iš teisėtų Savivaldybės administracijos atstovų. Reikalas tas, kad dabartiniai ir teisėti rajono vadovai apie tokį renginį sužinojo tik iš žiniasklaidos.
O gal ponia Elena į renginį vyko kaip privatus asmuo, sakykime, pakviestas dėl savo asmeninių ryšių ar tiesiog simpatijų šiai įmonei? Tada kyla pagrįstų abejonių, ar niekada nėra buvę privačiųjų ir viešųjų interesų derinimo konflikto, pavyzdžiui, – kai Elenos Davidavičienės vadovaujama Savivaldybės administracija skubos tvarka pratęsė besibaigiančią sutartį su „Ecoservice“.
Apskritai dabar jau buvusiųjų flirtas su „Ecoservice“ užkliūva ne pirmą kartą. 2008-aisiais, po sutarties pasirašymo su šia įmone, tuometinis rajono meras Kęstutis Pakalnis su vienu „Rubicon group“ valdybos narių Dariumi Leščinsku per Kalėdas pramogavo Indonezijoje. Puse lūpų spėliota, kad brangia kelione tuometiniam merui galbūt buvo atsidėkota už sudarytą sutartį, už rajono gyventojams nustatytas kosmines atliekų normas. Šių abejonių politikas iki šiol taip ir nepaneigė.
Dabar kyla įvairių klaustukų ir dėl Elenos Davidavičienės vaidmens palaikant (išlaikant) „Ecoservice“.
„Širvintų krašto“ replika

Ar Administracijos direktorės pareigų netekusiai Elenai Davidavičienei (kairėje) vertėjo puikuotis šiukšlynų milijonierių pokylyje, kai atliekų tvarkymas rajone dažnai bado akis? Dešinėje - vaizdas, kurį užfiksavome Liukonyse.

Ar Administracijos direktorės pareigų netekusiai Elenai Davidavičienei (kairėje) vertėjo puikuotis šiukšlynų milijonierių pokylyje, kai atliekų tvarkymas rajone dažnai bado akis? Dešinėje - vaizdas, kurį užfiksavome Liukonyse.

Kiek daugiau nei prieš pusmetį atrodė, kad dabar jau buvusi Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė pagaliau išsėmė savo galimybes kuo nors nustebinti. Po nepaskelbto Rusijos karo Ukrainai net baltarusiai atsisakė dalyvauti Pamaskvėje įsikūrusio Ščiolkovo rajono šventėje, o štai viena rajono vadovių drauge su valdančiosios koalicijos partneriu Kęstučiu Pakalniu priėmė kvietimą atvykti į Kremliaus bokštų paunksmę ir prasmingai dėjo raudonus gvazdikus ant sovietų kariaunos, prieš 70 deginusios, plėšusios ir prievartavusios Europą, memorialo.

Skaityti daugiau »

„Pridėtinės vertės mokestis“ Elenai Davidavičienei

„Pridėtinės vertės mokestis“ Elenai Davidavičienei
Didelį rezonansą visuomenėje sukėlė Vasario 16-osios proga „nusipelniusiems valstybininkams“ Prezidentės saujomis išdalyti ordinai ir medaliai. Panašu, kad šio pavyzdžio paakinti nuo valstybės vadovės nepanoro atsilikti ir Širvintų valdantieji, vasario 20-osios tarybos posėdyje priėmę nutarimą nuo kovo 7-osios Savivaldybės administracijos direktorei Elenai Davidavičienei nustatyti 21 proc. pareiginės algos priedą „už tarnybos Lietuvos valstybei stažą“.
Valdantiesiems vienbalsiai pakėlus rankas ir priėmus šį sprendimą, per metus su „Sodros“ įmokomis Savivaldybės buhalterija iš mokesčių mokėtojų kišenės valstybės darbštuolei Elenai Davidavičienei turėtų atseikėti ne tiek jau ir mažai – 23 820 eurų (82 245 litus 70 centų).
Per balsavimą susilaikiusi opozicija juokauja, kad Širvintų rajono biudžetui užkrautas pridėtinės vertės mokesčio dydį (21 proc.) atitinkantis priedas Elenai Davidavičienei yra ne kas kita, o valdančiųjų dovanėlė savo koalicijos partnerei Kovo 8-osios proga. Tiesa, norint ta dovanėle iki galo pasinaudoti, Elenai Davidavičienei mažų mažiausiai teks išlikti prie valdžios lovio, tik čia darnaus valdančiosios koalicijos rankų pakėlimo nebepakaks.

Didelį rezonansą visuomenėje sukėlė Vasario 16-osios proga „nusipelniusiems valstybininkams“ Prezidentės saujomis išdalyti ordinai ir medaliai. Panašu, kad šio pavyzdžio paakinti nuo valstybės vadovės nepanoro atsilikti ir Širvintų valdantieji, vasario 20-osios tarybos posėdyje priėmę nutarimą nuo kovo 7-osios Savivaldybės administracijos direktorei Elenai Davidavičienei nustatyti 21 proc. pareiginės algos priedą „už tarnybos Lietuvos valstybei stažą“. Skaityti daugiau »

Savivaldybės administracijai – „teisinių avarijų“ ruožas

Savivaldybės administracija teigė nežinojusi, kad dvejus su puse metų nebuvo mokami pinigai už panosėje esančio hidrokomplekso nuomą. Širvintiškiams pralaimėjus bylą, Valstybės biudžetas prarado per 60 tūkst. litų.

Savivaldybės administracija teigė nežinojusi, kad dvejus su puse metų nebuvo mokami pinigai už panosėje esančio hidrokomplekso nuomą. Širvintiškiams pralaimėjus bylą, Valstybės biudžetas prarado per 60 tūkst. litų.

Panašu, kad „teisinių avarijų“ ruožas, į kurį prieš artėjančius savivaldybių rinkimus pateko valstietės liaudininkės Elenos Davidavičienės vairuojama Širvintų rajono savivaldybės administracija, nesibaigia. Praėjusiame numeryje rašėme, kad Vilniaus apygardos teismas patenkino kauniškės įmonės „Sweco hidroprojektas“ prašymą iš Širvintų rajono savivaldybės priteisti per 50 tūkst. litų už I. Šeiniaus gatvės ir Pietinio kvartalo rekonstravimo darbų techninę priežiūrą, šįkart tenka kalbėti apie pergalę, kurią Lietuvos Aukščiausiajame teisme nuskynė kauniškė įmonė „GP Auto“. Spalio pabaigoje ši aukščiausioji teismų instancija atmetė Širvintų rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą, kuriuo rajono valdžia bandė įrodyti, kad UAB „GP Auto“ privalo sumokėti per 60 tūkstančių litų, kurių laiku mūsų Savivaldybė neišreikalavo iš ankstesnės Širvintų tvenkinio hidrotechnikos įrenginių nuomininkės UAB „Elminda“. Skaityti daugiau »

Konkursas dar neįvyko, o jo nugalėtojas – žinomas?

Kone kasmet Širvintų rajono savivaldybė organizuoja konkursą „Metų ūkis“, kurio tikslas – skatinti ūkininkus pažangiau ūkininkauti, siekti gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau tvarkyti savo ūkį, išrinkti geriausius rajono ūkininkus.

Ne išimtis – ir šie, 2014-ieji, metai. Rugsėjo 11 dieną Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė pasirašė įsakymą Nr. 9-669 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės konkurso „Metų ūkis 2014“ nuostatų tvirtinimo ir komisijos sudarymo“, kurio 3 punktu nario teisėmis į komisiją pakviestas ir Artūras Barauskas, kaip nurodoma – konkurso „Metų ūkis 2014“ nugalėtojas.

Taigi konkursas dar neįvyko, o jo nugalėtojas, pagal Eleną Davidavičienę, jau žinomas?

sav2 Skaityti daugiau »

Bendradarbiavimas visuotinio nebendradarbiavimo fone

Dėl Rusijos paramos vadinamosios Novarusijos Donetsko ir Lugansko „liaudies respublikų“ separatistams, Vakarų pasaulis Putino valdomai imperijai paskelbė ne tik įvairių ekonominių ir politinių sankcijų, bet ir ėmė taikyti apribojimus kitose srityse. Didelį rezonansą sukėlė Vakarų, daugiausia – Europos Sąjungos šalių, sprendimai reguliuoti iš Rusijos sklindantį propagandos srautą. Garsiai suabejota, ar karą prieš kaimynes eskaluojanti valstybė gali rengti tarptautinius sporto renginius, pavyzdžiui – 2018 metų Pasaulio futbolo čempionatą…

Kai Vakarų šalys protestuoja prieš Rusijos veiksmus Ukrainoje, Elenos Davidavičienės ir Kęstučio Pakalnio vizitas į Pamaskvę gali būti prilygintas Kremliui naudingos giesmelės traukimui...

Kai Vakarų šalys protestuoja prieš Rusijos veiksmus Ukrainoje, Elenos Davidavičienės ir Kęstučio Pakalnio vizitas į Pamaskvę gali būti prilygintas Kremliui naudingos giesmelės traukimui...

Nors kartais šalių nuomonės vienais ar kitais klausimais išsiskiria, dėl vieno sutariama – kad ir kokie skausmingi būti atsakomieji Rusijos veiksmai, Vakarų šalys turi vieningai laikytis susitarimų. Skaityti daugiau »

Apklausa

Kurio Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario mažiausiai pasigesite (galite pažymėti iki 5 pavardžių).

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Nuorodos