Rajono gyventojams sudarytos visos galimybės neteršti gamtos

Dienos tema
Rajono gyventojams sudarytos visos galimybės neteršti gamtos
Dažną grybautoją bei uogautoją arba šiaip eilinį pilietį, nusprendusį pasigėrėti miško žaluma, pasiklausyti medžių ošimo ar paukščių čiulbėjimo, į neviltį varo po medžiais supiltos šiukšlių krūvos bei poilsiautojų išmėtyti tušti buteliai, įvairiausių rūšių skardinės, krūmuose besivoliojančios padangos. Apie šią problemą daug rašyta. Jau daugiau kaip metai veikia Šniponių didelių gabaritų atliekų saugojimo aikštelė (DGASA). Šių metų pavasarį savo veiklą pradėjo ir Šniponių žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė (ŽAKA). Šiandien eilinis Širvintų krašto gyventojas gali didžiąsias atliekas nemokamai vežti į Šniponių ŽAKA ir DGASA.
Apie Šniponių didelių gabaritų atliekų saugojimo aikštelės veiklą ir jos taisykles kalbamės su  aikštelės operatoriumi Stanislovu Zabarausku.
– Ar žmonės dažnai naudojasi aikštele, gal daugelis dar nežino apie tokią galimybę ir toliau „slepia“ atliekas kur nors gamtoje?
– Manau, kad daugelis jau žino, o jeigu nežino, tai po straipsnio jūsų laikraštyje tikrai sužinos… Pavyzdžiui, kovo 16 dieną atliekas atvežė aštuoni gyventojai, 15 dieną – dešimt. Yra žurnalas, kuriame kiekvienas žmogus, atvežęs atliekas, jame užregistruojamas, pasirašo, po to jam paaiškiname, kas galima ir ko negalima daryti aikštelės teritorijoje. Žmogus pats su savo transportu atvažiuoja prie reikiamo konteinerio ir pats iškrauna į jį atliekas. Žinoma, jeigu reikia, mes jam padedame.
– Kokias atliekas galima atvežti į didelių gabaritų atliekų saugojimo aikštelę?
– Į  aikšteles gyventojai gali atvežti ir nemokamai palikti elektros bei elektroninės įrangos atliekas, naudotas padangas, nebereikalingus tekstilės gaminius, dienos šviesos lempas, tepalus, baldus, mišrios statybos ir griovimo atliekas, plytas, betoną, stiklą bei nuodingas ir pavojingas sveikatai atliekas, pavyzdžiui: nebereikalingas neorganinės kilmės chemines medžiagas, stabdžių skysčius, rūgštis, šarmus, tirpiklius, gyvsidabrio termometrus ir t.t.
– Gal galite papasakoti, kiek ir kokių atliekų priėmėte praėjusiais metais?
– Pagal VAATC Šniponių DGASA 2015 metų atliekų tvarkymo suvestinę per metus bendrai atliekų surinkta 109,924 t. Iš jų popieriaus -3,625 t, plastikinių (kartu su PET) pakuočių – 1,37 t, stiklo – 150 kg, metalo (daugiausiai skardos) – 500 kg, namų apyvokos prietaisų be šaldymo įrangos – 447 kg, mišrių statybinių ir griovimo atliekų – 43,88 t, izoliacinių medžiagų – 40,33 t, naudotų padangų – 18,97 t, namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga 124 kg, elektros ir elektronikos įrangos – 528 kg.
– Dažnas pilietis skundžiasi, kad neturi kur dėti panaudotų automobilio padangų. Kokios jų priėmimo taisyklės jūsų aikštelėje?
– Iki šių metų sausio mėnesio už vieną automobilį galima buvo priduoti keturias padangas. Reikėdavo pristatyti eksploatuojamo automobilio dokumentus, pagal kuriuos būdavo fiksuojamas priduotų padangų skaičius. Nuo sausio 1 dienos tvarka pasikeitė. Dabar vienas fizinis asmuo, turintis asmens dokumentą (pilnametis), per metus, net ir neturėdamas automobilio, gali priduoti keturias padangas. Be to, nebūtinai kartu su savimi reikia vežtis žmoną ar kitą giminaitį, svarbu turėti jų dokumentus – asmens tapatybės kortelę, pasą arba vairuotojo pažymėjimą. Registruojant mums reikalingas ne asmens kodas, o asmens dokumento numeris. Registracijos duomenys prieinami visoms Vilniaus regiono atliekų saugojimo aikštelėms.  Pavyzdžiui, jeigu koks gudrutis nuveš dar keturias padangas į Ukmergę, ten kompiuteris parodys, kad pilietis jau savo limitą yra išnaudojęs Širvintose. Beje, priimame tik lengvųjų automobilių padangas. Kartą kažkas prie vartų paliko šešias automobilio GAZ padangas, kurias sukrovėme kartu su kitomis į konteinerį. Po kiek laiko gavome raštą, kad už kiekvieną „neteisingą“ padangą skiriama 40 eurų bauda. Dabar turime stebėjimo kamerą, kuri gali užfiksuoti net mirksinčio žmogaus akis, ką jau kalbėti apie automobilio numerį…
– Kiek laiko jūs galite sandėliuoti pavojingas sveikatai bei nuodingas medžiagas? Kur jas laikote?
– Pagal Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą pavojingas sveikatai medžiagas atliekų aikštelėje laikomos iki 6 mėnesių, kitos – iki metų. Kiekvienai nuodingai medžiagai yra specialios izoliuotos nuo aplinkos talpos. Specialioje patalpoje stovi statinės, kuriose atskirai laikomi dažai, lakai, naudoti tepalai, tepalų filtrai, gyvsidabrio termometrai (turi būti laikomi įmerkti į stiklainį su vandeniu). Priimame skardines su dažų ir lakų likučiais, atgyvenusius buitinius elektros prietaisus  – tam turime net atskirą patalpą. Dažnai žmogus nežino, kur dėti nebeveikiantį buitinį prietaisą, kažkur kampe numestą, rūdijantį ir teršiantį aplinką. Negi sunku įsimetus į automobilio bagažinę atvežti pas mus? Juk už tai pinigų mokėti nereikia… Sandėlyje, kur saugomos nuodingos medžiagos, yra laikomos ir neutralizuojančios medžiagos: naftos produktų sorbentas, kalkės, natrio šarmas. Jos panaudojamos netyčia nutekėjus nuodingai medžiagai ant žemės.
– Kas bus, jeigu gyventojai pradės atliekas vežti tonomis? Matyt, egzistuoja tam tikra vienam žmogui apskaičiuota leistina norma?
– Taip, yra tokia norma. Pavyzdžiui, vienam fiziniam asmeniui per metus galima priduoti 500 kg mišrių statybinių ir griovimo atliekų. Kodėl nustatytas būtent toks kiekis? Specialistai apskaičiavo, kad žmogus, statydamas namą, vidutiniškai palieka būtent tokį kiekį atliekų. Popieriaus ir kartono norma – 500 kg, plastiko, medienos ir metalo – taip pat po 500 kg, tekstilės atliekų – 40 kg, stiklo – 40 kg. Tepalų galima vežti 10 litrų, tik talpa turi būti ne stiklinė ir būtinai sandari.
Apie Šniponių žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę (ŽAKA) kalbamės su jos operatoriumi Česlovu Puzinu.
– Svarbiausias klausimas – kokias atliekas galima vežti į Šniponių kompostavimo aikštelę?
– Į kompostavimo aikštelę gyventojai gali pristatyti nupjautą žolę, medžių lapus ar nugenėtas šakas. Aikštelė ką tik pradėjo dirbti, o žmonės jau klausinėja, ar galima bus lapus vežti. Atšilus orams prasidės namų aplinkos tvarkymo darbai, bus masiškai grėbiami lapai, o, kaip žinia, lapų deginti negalima, taigi geriausia juos vežti pas mus. Lapus, nupjautą žolę išpilame į aikštelę, jeigu sausa – laistome vandeniu. Tam tikslui yra iškasti du dideli vandens rezervuarai, iš kurių vanduo pumpuojamas siurbliais ir juo laistomos žaliosios atliekos, kad geriau pūtų. Kai susirenka daug, atvažiuoja specialus kombainas, kuris sumala atliekas, suformuoja iš jų gražią piramidę, kurioje palaikoma apie 70 laipsnių temperatūra. Atliekos joje toliau pūna. Jei sausa, vėl laistome. Priimant žaliąsias atliekas, taip pat egzistuoja  normos. Vienas žmogus gali priduoti vieną kub. m arba 330 kg žaliųjų atliekų.  Priimame ir medžių šakas, kurių storis neribojamas. Nieko baisaus, jei ir labai storos – bus malkų…
Kalbėjosi Remigijus Bonikatas
516 – Kenksmingos medžiagos laikomos specialiose talpose.
522 – Šniponių didelių gabaritų atliekų saugojimo aikštelės operatorius Stanislovas Zabarauskas prie juodųjų metalų atliekų konteinerio.
527 – Tik pusiau užpildytas panaudotų padangų konteineris.
533 – Į konteinerį daiktai sudedami tvarkingai, vienas prie kito, kad užimtų kuo mažiau vietos.
534 – Vienas iš dviejų vandens rezervuarų, iš kurių vanduo pumpuojamas į žaliųjų atliekų aikštelę.
537 – Prie kompiuterio – Šniponių žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės operatorius Česlovas Puzinas.
UAB „VAATC “ direktoriaus Tomo Vaitkevičiaus komentaras:
– Džiugu, kad žmonės vis dažniau naudojasi Šniponių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės paslaugomis – tendencija didėjanti. Daugiausia surenkama įvairių plytų, betono, čerpių, plytelių, likusių po smulkaus buto ar namo remonto. Tik svarbu atsiminti, kad neribotais kiekiais atliekų priimti galimybių nėra – didelių gabaritų atliekoms taikomi svorio arba vienetų apribojimai. Aikštelė skirta tik didelių gabaritų atliekų surinkimui, tad būtų puiku, jei šias atliekas į aikšteles gyventojai atvežtų tvarkingai, jau išrūšiuotas, nes jos yra skirstomos pagal rūšis ir sudedamos į atskirus konteinerius.
Šniponių k. pradėjo veikti ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė, be to, UAB“ VAATC“ nemokamai dalija kompostavimo dėžes, kurias, beje, atsiėmė dar ne visi Širvintų rajono gyventojai. Kompostavimas – tai biologiškai skaidžių (žaliųjų sodo, daržo, virtuvės) atliekų tvarkymo būdas, puiki galimybė pasigaminti natūralių trąšų bei efektyvi priemonė mažinti išmetamų į sąvartyną buitinių atliekų kiekius, todėl labai kviečiame visus Širvintų rajono gyventojus, dar neįsigijusius kompostavimo dėžių, kreiptis į artimiausią savo rajono seniūniją.
Šniponių didelių gabaritų atliekų saugojimo aikštelės operatorius Stanislovas Zabarauskas prie juodųjų metalų atliekų konteinerio.

Šniponių didelių gabaritų atliekų saugojimo aikštelės operatorius Stanislovas Zabarauskas prie juodųjų metalų atliekų konteinerio.

Dažną grybautoją bei uogautoją arba šiaip eilinį pilietį, nusprendusį pasigėrėti miško žaluma, pasiklausyti medžių ošimo ar paukščių čiulbėjimo, į neviltį varo po medžiais supiltos šiukšlių krūvos bei poilsiautojų išmėtyti tušti buteliai, įvairiausių rūšių skardinės, krūmuose besivoliojančios padangos. Apie šią problemą daug rašyta. Jau daugiau kaip metai veikia Šniponių didelių gabaritų atliekų saugojimo aikštelė (DGASA). Šių metų pavasarį savo veiklą pradėjo ir Šniponių žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė (ŽAKA). Dabar kiekvienas Širvintų krašto gyventojas gali didžiąsias atliekas nemokamai vežti į Šniponių ŽAKA ir DGASA.

Apie Šniponių didelių gabaritų atliekų saugojimo aikštelės veiklą ir jos taisykles kalbamės su  aikštelės operatoriumi Stanislovu Zabarausku.

– Ar žmonės dažnai naudojasi aikštele, gal daugelis dar nežino apie tokią galimybę ir toliau „slepia“ atliekas kur nors gamtoje?

– Manau, kad daugelis jau žino, o jeigu nežino, tai po straipsnio jūsų laikraštyje tikrai sužinos… Pavyzdžiui, kovo 16 dieną atliekas atvežė aštuoni gyventojai, 15 dieną – dešimt. Yra žurnalas, kuriame kiekvienas žmogus, atvežęs atliekas, užregistruojamas, pasirašo, po to jam paaiškiname, kas galima ir ko negalima daryti aikštelės teritorijoje. Žmogus pats su savo transportu atvažiuoja prie reikiamo konteinerio ir pats iškrauna į jį atliekas. Žinoma, jeigu reikia, mes jam padedame.

– Kokias atliekas galima atvežti į didelių gabaritų atliekų saugojimo aikštelę?

– Į  aikšteles gyventojai gali atvežti ir nemokamai palikti elektros bei elektroninės įrangos atliekas, naudotas padangas, nebereikalingus tekstilės gaminius, dienos šviesos lempas, tepalus, baldus, mišrios statybos ir griovimo atliekas, plytas, betoną, stiklą bei nuodingas ir pavojingas sveikatai atliekas, pavyzdžiui: nebereikalingas neorganinės kilmės chemines medžiagas, stabdžių skysčius, rūgštis, šarmus, tirpiklius, gyvsidabrio termometrus ir t.t.

– Gal galite papasakoti, kiek ir kokių atliekų priėmėte praėjusiais metais?

– Pagal VAATC Šniponių DGASA 2015 metų atliekų tvarkymo suvestinę per metus bendrai atliekų surinkta 109,924 t. Iš jų popieriaus -3,625 t, plastikinių (kartu su PET) pakuočių – 1,37 t, stiklo – 150 kg, metalo (daugiausiai skardos) – 500 kg, namų apyvokos prietaisų be šaldymo įrangos – 447 kg, mišrių statybinių ir griovimo atliekų – 43,88 t, izoliacinių medžiagų – 40,33 t, naudotų padangų – 18,97 t, namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga 124 kg, elektros ir elektronikos įrangos – 528 kg.

Į konteinerį daiktai sudedami tvarkingai, vienas prie kito, kad užimtų kuo mažiau vietos.

Į konteinerį daiktai sudedami tvarkingai, vienas prie kito, kad užimtų kuo mažiau vietos.

Tik pusiau užpildytas panaudotų padangų konteineris.

Tik pusiau užpildytas panaudotų padangų konteineris.

Kenksmingos medžiagos laikomos specialiose talpose.

Kenksmingos medžiagos laikomos specialiose talpose.

– Dažnas pilietis skundžiasi, kad neturi kur dėti panaudotų automobilio padangų. Kokios jų priėmimo taisyklės jūsų aikštelėje?

– Iki šių metų sausio mėnesio už vieną automobilį galima buvo priduoti keturias padangas. Reikėdavo pristatyti eksploatuojamo automobilio dokumentus, pagal kuriuos būdavo fiksuojamas priduotų padangų skaičius. Nuo sausio 1 dienos tvarka pasikeitė. Dabar vienas fizinis asmuo, turintis asmens dokumentą (pilnametis), per metus, net ir neturėdamas automobilio, gali priduoti keturias padangas. Be to, nebūtinai kartu su savimi reikia vežtis žmoną ar kitą giminaitį, svarbu turėti jų dokumentus – asmens tapatybės kortelę, pasą arba vairuotojo pažymėjimą. Registruojant mums reikalingas ne asmens kodas, o asmens dokumento numeris. Registracijos duomenys prieinami visoms Vilniaus regiono atliekų saugojimo aikštelėms.

Pavyzdžiui, jeigu koks gudrutis nuveš dar keturias padangas į Ukmergę, ten kompiuteris parodys, kad pilietis jau savo limitą yra išnaudojęs Širvintose. Beje, priimame tik lengvųjų automobilių padangas. Kartą kažkas prie vartų paliko šešias automobilio GAZ padangas, kurias sukrovėme kartu su kitomis į konteinerį. Po kiek laiko gavome raštą, kad už kiekvieną „neteisingą“ padangą skiriama 40 eurų bauda. Dabar turime stebėjimo kamerą, kuri gali užfiksuoti net mirksinčio žmogaus akis, ką jau kalbėti apie automobilio numerį…

– Kiek laiko jūs galite sandėliuoti pavojingas sveikatai bei nuodingas medžiagas? Kur jas laikote?

– Pagal Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą pavojingos sveikatai medžiagos atliekų aikštelėje laikomos iki 6 mėnesių, kitos – iki metų. Kiekvienai nuodingai medžiagai yra specialios izoliuotos nuo aplinkos talpos. Specialioje patalpoje stovi statinės, kuriose atskirai laikomi dažai, lakai, naudoti tepalai, tepalų filtrai, gyvsidabrio termometrai (turi būti laikomi įmerkti į stiklainį su vandeniu). Priimame skardines su dažų ir lakų likučiais, atgyvenusius buitinius elektros prietaisus  – tam turime net atskirą patalpą. Dažnai žmogus nežino, kur dėti nebeveikiantį buitinį prietaisą, kažkur kampe numestą, rūdijantį ir teršiantį aplinką. Negi sunku įsimetus į automobilio bagažinę atvežti pas mus? Juk už tai pinigų mokėti nereikia… Sandėlyje, kur saugomos nuodingos medžiagos, yra laikomos ir neutralizuojančios medžiagos: naftos produktų sorbentas, kalkės, natrio šarmas. Jos panaudojamos netyčia nutekėjus nuodingai medžiagai ant žemės.

– Kas bus, jeigu gyventojai pradės atliekas vežti tonomis? Matyt, egzistuoja tam tikra vienam žmogui apskaičiuota leistina norma?

– Taip, yra tokia norma. Pavyzdžiui, vienam fiziniam asmeniui per metus galima priduoti 500 kg mišrių statybinių ir griovimo atliekų. Kodėl nustatytas būtent toks kiekis? Specialistai apskaičiavo, kad žmogus, statydamas namą, vidutiniškai palieka būtent tokį kiekį atliekų. Popieriaus ir kartono norma – 500 kg, plastiko, medienos ir metalo – taip pat po 500 kg, tekstilės atliekų – 40 kg, stiklo – 40 kg. Tepalų galima vežti 10 litrų, tik talpa turi būti ne stiklinė ir būtinai sandari.

Apie Šniponių žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę (ŽAKA) kalbamės su jos operatoriumi Česlovu Puzinu.

Prie kompiuterio - Šniponių žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės operatorius Česlovas Puzinas.

Prie kompiuterio - Šniponių žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės operatorius Česlovas Puzinas.

– Svarbiausias klausimas – kokias atliekas galima vežti į Šniponių kompostavimo aikštelę?

– Į kompostavimo aikštelę gyventojai gali pristatyti nupjautą žolę, medžių lapus ar nugenėtas šakas. Aikštelė ką tik pradėjo dirbti, o žmonės jau klausinėja, ar galima bus lapus vežti. Atšilus orams prasidės namų aplinkos tvarkymo darbai, bus masiškai grėbiami lapai, o, kaip žinia, lapų deginti negalima, taigi geriausia juos vežti pas mus. Lapus, nupjautą žolę išpilame į aikštelę, jeigu sausa – laistome vandeniu. Tam tikslui yra iškasti du dideli vandens rezervuarai, iš kurių vanduo pumpuojamas siurbliais ir juo laistomos žaliosios atliekos, kad geriau pūtų. Kai susirenka daug, atvažiuoja specialus kombainas, kuris sumala atliekas, suformuoja iš jų gražią piramidę, kurioje palaikoma apie 70 laipsnių temperatūra. Atliekos joje toliau pūva. Jei sausa, vėl laistome. Priimant žaliąsias atliekas, taip pat egzistuoja  normos. Vienas žmogus gali priduoti vieną kub. m arba 330 kg žaliųjų atliekų.  Priimame ir medžių šakas, kurių storis neribojamas. Nieko baisaus, jei ir labai storos – bus malkų…

Kalbėjosi Remigijus Bonikatas

UAB „VAATC “ direktoriaus Tomo Vaitkevičiaus komentaras:

– Džiugu, kad žmonės vis dažniau naudojasi Šniponių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės paslaugomis – tendencija didėjanti. Daugiausia surenkama įvairių plytų, betono, čerpių, plytelių, likusių po smulkaus buto ar namo remonto. Tik svarbu atsiminti, kad neribotais kiekiais atliekų priimti galimybių nėra – didelių gabaritų atliekoms taikomi svorio arba vienetų apribojimai. Aikštelė skirta tik didelių gabaritų atliekų surinkimui, tad būtų puiku, jei šias atliekas į aikšteles gyventojai atvežtų tvarkingai, jau išrūšiuotas, nes jos yra skirstomos pagal rūšis ir sudedamos į atskirus konteinerius.

Šniponių k. pradėjo veikti ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė, be to, UAB“ VAATC“ nemokamai dalija kompostavimo dėžes, kurias, beje, atsiėmė dar ne visi Širvintų rajono gyventojai. Kompostavimas – tai biologiškai skaidžių (žaliųjų sodo, daržo, virtuvės) atliekų tvarkymo būdas, puiki galimybė pasigaminti natūralių trąšų bei efektyvi priemonė mažinti išmetamų į sąvartyną buitinių atliekų kiekius, todėl labai kviečiame visus Širvintų rajono gyventojus, dar neįsigijusius kompostavimo dėžių, kreiptis į artimiausią savo rajono seniūniją.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

5 Atsakymai į “Rajono gyventojams sudarytos visos galimybės neteršti gamtos”

  1. gazonas parašė:

    tai lapus i svartyna vezti reikia :))))))))))))))))))))))))
    :)))) :))))))
    nu cyrkas :))))
    oi negaliu :)))))))

  2. tai parašė:

    aiskiai viskas surasyta, tik beda su transportu, negi ant peciu ten sena foteli nesi

  3. Vilkelis parašė:

    gyvenu ŠIRVINTŲ mieste,kur turėčiau kreiptis dėl kompostavimo dėžės?

  4. w parašė:

    O tas Stanislovas visiškas chamas,iam tik kalėjime prižiūrėtojų,ar pschoniaurologineme sanitarų.

  5. voltas parašė:

    Kokia nauda iš tokios paslaugos?Vežiau telekineskopą nepriėmė,iškomplektuotą šaldytuvą irgi ne,tai ką reiks į mišką?

Comments are closed.

scroll to top