Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, rugsėjo 1 dieną Lietuvoje buvo 15 474 arklys. Per praėjusį mėnesį jų padaugėjo 43. Šiaip nuo 2015 metų arklių Lietuvoje vėl mažėja, štai ir šįmet nuo metų pradžios jų jau sumažėjo 190. Tačiau šiandien mūsų šalyje vis dar yra daugiau arklių, nei jų buvo 2011-2015 metais.
Nors daugiausia arklių yra užregistruota Vilniaus rajone, pagal gyventojų, kuriems tenka vienas arklys skaičių šalyje pirmauja Pagėgių savivaldybė. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, rugsėjo 1 dieną Pagėgių savivaldybėje buvo įregistruoti 549 arkliai. Skaičiuojant pagal įregistruotų arklių kiekį, tai maždaug du su puse karto mažiau, nei arklių buvo įregistruota Vilniaus rajone (1302), tačiau Pagėgių savivaldybėje vienas arklys teko 14 gyventojų, o štai Vilniaus rajone – tik 74.
Širvintų rajone rugsėjo 1 dieną buvo 387 arkliai, per praėjusį mėnesį jų padaugėjo net 30-čia! Vienas arklys mūsų rajone teko 40 gyventojų. Be abejonės, skaičiai būtų prastesni, jei ne Širvintose veikianti žemės ūkio bendrovė. Tačiau ir be jos yra, kas myli arklius. Mūsų rajone yra 181 arklių laikytojas (per mėnesį sumažėjo vienu), kurie laikė 179 (per mėnesį padaugėjo 23) ir 208 (per mėnesį padaugėjo 7) neveislinius arklius.
Širvintų rajone vienas arklys 40 gyventojams – geriausias rezultatas Sostinės regione ir vienas geresnių Lietuvoje. Nors mėnesio pradžioje Trakų rajone buvo įregistruoti 460 arklių, tačiau ten vienas arklys teko net 70 gyventojų, o tai reiškia, kad pagal šį rodiklį trakiškiai beveik prilygo daugiausiai arklių Lietuvoje turinčiai Vilniaus rajono savivaldybei.
Prasčiausia situacija Sostinės regione buvo Švenčionių rajone. Šioje savivaldybėje įregistruotų arklių skaičius (127) yra vienas mažesnių šalyje, o vienas arklys ten teko net 188 gyventojams. Tačiau ir šis skaičius nėra toks prastas, kai pasidairai po visą Lietuvą. Prasčiausi popieriai, neskaičiuojant miestų, buvo Akmenės rajone – ten vienu arkliu dalijosi net 356 (!) gyventojai. Ko gero, Akmenės rajono vaikams jau šiandien turėtų būti nemokamai organizuojamos kelionės į Anykščių rajone esantį Arklio muziejų.
Nors arklių mažėjimas neaplenkė ir Širvintų rajono, 2017 metų pradžioje jų buvo 5 mažiau nei dabar.
Kokie arkliai dominuoja vienoje ar kitoje savivaldybėje nėra viešai skelbiama, tačiau bendra šalies tendencija tokia, kad daugiausia laikoma Lietuvos sunkiųjų veislės arklių. Šiai nykstančiai veislei išsaugoti skiriamos europinės išmokos – 200 eurų už arklį. Prieš kelis dešimtmečius Lietuvoje sunkiųjų arklių buvo beveik nelikę, nes juos imta masiškai parduoti mėsai į Italiją, Prancūziją bei kitas šalis. Ir dabar veislei netinkami sunkieji arkliai išvežami į užsienį.
Lietuvos sunkieji arkliai kaip veislė išvesta 19 a. pabaigoje, nes iki tol dominavę žemaitukai buvo per silpni traukti atsiradusias žemės ūkio mašinas ir masyvesnius padargus. Kaip atskira veislė Lietuvos sunkieji arkliai pripažinta 1963 metais, o dėl vertingų savo savybių net buvo naudoti arklių veislėms gerinti kitose šalyse.
Žiemą Širvintose...
Beje, pagal Europos Sąjungos remiamą nykstančių vietinių senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių laikymą ir veisimo programą po 200 eurų taip pat yra skiriama ir už žemaitukų bei stambiųjų žemaitukų veislės arklius.
Arklininkystės specialistai kol kas neprognozuoja arklių išnykimo. Pirma, optimistai tikina, kad nedideli, net iki kelių dešimčių hektarų šeimos ūkiai gali išsiversti ir be traktoriaus. Arkliai gerokai sumažina produkcijos savikainą, tausoja dirvožemį ir gamtą, nereikia pirkti dyzelino, tepalų bei atsarginių detalių, arklio traukiami padargai yra ilgaamžiai, kuo gali įsitikinti dažnas, dar senelių naudotais padargais puošiantis savo sodybas. Arkliai turtų nesukraus, bet šeimą išmaitinti leis, ypaę jei ūkininkas naudos šiais laikais sukurtus arkliui daug patogesnius ir efektyvesnius padargus.
Kalbėdami apie arklių ateitį, specialistai kalba apie tai, kad dar neįvertiname visų jų galimybių. Arkliai gali būti plačiai panaudojami ne tik darbui ūkyje ar miške, bet ir smulkiajam verslui. Taip pat pramogai – tiesiog reikia mažiau žavėtis elniais, poniais ar asilais, kurių, tiesa, mūsų rajone nėra daug: metų pradžioje augintojas deklaravo 1 asilą. Kalbant apie šiuos arklių pusbrolius verta paminėti, kad Sostinės regione buvo deklaruoti tik 2 asilai (kitas – Vilniuje), o 41 augintojas šalyje iš viso 78 asilus. Nedaug, bet beveik tiek pat, kiek laikyta arklių Skuodo rajone (80). Metų pradžioje Širvintų rajone taip pat buvo laikoma 15 elnių ir 48 danieliai.
Minėdami arklių panaudojimo galimybes, arklininkystės specialistai ragina dažniau derėtų prisiminti, kad arklys gali ne tik apdirbti darbus kaimo turizmo sodybos ūkyje, bet ir būti panaudojamas jos pramogoms, taip pat mėsai, pienui ar kumysui gaminti. Reikia organizuoti daugiau edukacinės veiklos, kadangi sodybas poilsiui pasirenkantiems gyventojams galima pasiūlyti ir pramogų su arkliu – arti žemę, vadelioti vežimą, grėbti šieną, pajodinėti ir pan.
Gintaras Bielskis
pavaziuok i Sirvintu k. ir prie pat kelio pamatysi net 6 asilus.