Pavyzdys užkrės ir kitus širvintiškius?

Bendrija įkurta ir šiame Kalnalaukio g. 22-ajame name.

Širvintose yra bene šimtas daugiabučių, tačiau čia įsikūrusios vos dvi namų bendrijos, kurios yra pačios atsakingos už savo gyvenamosios aplinkos administravimą. Nors kiekvienas daugiabutis turi visas galimybes pakeisti iki šiol buvusią administravimo tvarką, kol kas to daryti neskubama. Matyt, dažniausiai tiesiog trūksta iniciatyvių žmonių.

Džiugu, kai vis dėlto jų atsiranda. Prieš keletą mėnesių Kalnalaukyje įsteigtos bendrijos primininkas sutiko papasakoti apie bendrijos steigimo priežastis ir laukiamą naudą.

– Kada ir kodėl nusprendėte įsteigti bendriją?

– Idėja steigti daugiabučio namo savininkų bendriją kilo prieš metus. O priežastys išprovokavusios tokią mintį yra labai paprastos – tai noras gyventi švaresniame, tvarkingesniame name. Tenka nemažai lankytis užsienio šalyse ir pastebėjau, jog ten daugiabučių namų aplinkos atrodo nepriekaištingai. Užsienio šalių patirtis rodo, kad deramai prižiūrimas namas turi privalumų, nes atskirų butų vertė ženkliai išauga. Ir vien todėl, kad daugiabučio namo gyventojai supranta, kad jie yra tikrieji namo savininkai, o ne tik komunalinių mokesčių mokėtojai.

Statistiškai 80 proc. Europos daugiabučių namų gyventojų bendrą turtą (t.y. namus, garažus ir t.t.) valdo bendrijų forma. Lietuvoje bendrijų yra vos 12 proc., Širvintose tik 2 (mūsų bendrija – antroji). Iš esmės, tai ir paskatino informuoti namo gyventojus, kad laikas keisti suvokimą ir požiūrį į savo namo laiptines ir kiemus bei suprasti, jog galima sukurti kokybiškesnes gyvenamosios aplinkos sąlygas.

– Kuo bendrija yra pranašesnė už ankstesnę tvarką?

– Pirmiausia reikia pastebėti, kad ankstesnis šio daugiabučio namo administratorius UAB “Širvintų komunalinis ūkis” patenkinamai atliko namo priežiūrą ir administravimą. Gyventojai patys turėjo valytis laiptines ir kiemą, savo lėšomis organizuoti būtiniausių namo remonto išlaidų apmokėjimą. Dabar, įsteigus bendriją, namą galima valdyti protingiau, skaidriau ir pigiau, nes visas savo namo administravimui ir remonto darbams skirtas išlaidas pasirenka patys gyventojai.

Vadinasi, gyventojams nereikia mokėti kažkieno nustatytų kainų. Bendrijos nariai patys laisvai sprendžia, ar tikrai reikia atlikti vieną ar kitą remonto darbą name, ir patys pasirenka tų darbų kainą. Pagaliau gyventojai suvokia, kad administracines išlaidas, privalomai mokėtas iki bendrijos įsteigimo, galima labai lengvai sumažinti arba sutaupyti. Pavyzdžiui, namo gyventojai, sutinkantys atlikti namo priežiūros darbus (valyti laiptines, prižiūrėti kiemą) gali susigrąžinti bendrijai sumokėtas įmokas.

– Internete gausu informacijos apie bendrijų privalumus ir trūkumus. Ar Jūs įžvelgiate kokių nors bendrijos trūkumų?

– Reikia pažymėti tai, kad pati bendrija savaime neturi nei trūkumų, nei privalumų. Bendrija yra tik priemonė, sutelkianti ir organizuojanti daugiabučio namo gyventojus. Tiesa, pliusus ir minusus galima išskirti tuomet, kai kalbame apie namo administravimą. Kas geriau gali administruoti namą, t.y. bendrija (patys gyventojai) ar savivaldybės paskirtas administratorius, galima bus pasakyti po ilgesnio laiko tarpo, tačiau viena yra aišku: jeigu bendrija, t.y. namo gyventojai, nieko nedarys, tuomet niekas ir nesikeis (beje, kaip ir buvo iki šiol), išskyrus pinigų kaupimąsi bendrijos sąskaitoje.

– Širvintose tai vos antra bendrija. Ar nebuvo baisu steigti naują? Ar konsultavotės su senąją bendrija?

– Baimės tikrai nebuvo, tačiau pasitarti, konsultuotis tikrai reikėjo. Esame dėkingi Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų atstovei Angelei Andriukaitienei, kuri labai padėjo ruošiant bendrijos steigimo dokumentus. Tiesa, šiandien mūsų bendrija yra pasiruošusi visiems norintiems steigti daugiabučio namo bendriją suteikti konsultacijas ir padėti pasirengti jos steigimui. Mielai atsakysime parašiusiems el.paštu kalnalaukis22@gmail.com.

– Kaip į bendriją žvelgia kaimynai iš gretimų daugiabučių?

-Aplinkinių daugiabučių gyventojų nuomonės tikrai nežinau, nes bendrija egzistuoja dar tik 2-as mėnuo, tačiau, esu įsitikinęs, kad geras pavyzdys užkrės ir kitus Širvintų daugiabučių namų gyventojus.

– Jūsų manymu, kas svarbiausia steigiant bendriją?

– Steigiant bendriją svarbiausia yra iniciatyva ir aktyvumas iš pačių gyventojų, dalyvavimas namo kaip turto, kuris priklauso kiekvienam, valdyme. Taip pat reikalinga išsklaidyti visas abejones ir mitus apie sunkumus įsteigus bendriją ir atsisakius savivaldybės paskirto namo administratoriaus.

Kaip rodo užsienio šalių patirtis, deramai prižiūrimas namas turi daugiau privalumų, nes tokių butų vertė išauga ženkliai.

– Ačiū už pokalbį.

„Širvintų krašto“ informacija