Komunalinis ūkis: nuo „gaisrų gesinimo“ iki plataus paslaugų spektro

Pasak UAB Širvintų komunalinio ūkio direktoriaus Jono Rinkevičiaus, labai svarbu palaikyti glaudų ryšį su gyventojais.

Nors nuo tos dienos, kai UAB Širvintų komunalinio ūkio direktoriaus pareigas pradėjo eiti Jonas Rinkevičius teprabėgo pora mėnesių, tačiau naujasis įmonės vadovas jau spėjo nuodugniai susipažinti ir su Širvintų miestu, ir su įmonės padėtimi bei, išanalizavęs situaciją, imtis būtiniausių veiksmų ir planuoti perspektyvą.

Apie visa tai – „Širvintų krašto“ interviu.

– Pradėdamas eiti Širvintų komunalinio ūkio direktoriaus pareigas sakėte, jog „įmonėje jaučiamas štilis“, kad matote daugybę „neartų dirvonų“ ir galimybių plėtrai. Prabėgus porai mėnesių jau galbūt galima kalbėti konkrečiau?

– Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad pirmuoju įspūdžiu, jog Širvintos – jaukus, žalias, gana tvarkingas miestelis, nenusivyliau. O štai pasigilinęs į įmonės administruojamų daugiabučių namų situaciją, kai kurias kitas sferas, galiu konstatuoti, jog situacija, švelniai tariant, ne pati geriausia. Bet, manau, kad nuosekliai dirbant visiškai įmanoma ją keisti.

Labai svarbu palaikyti glaudų ryšį su gyventojais – juos informuoti, išklausyti ir įsiklausyti. Negana pakabinti laiptinės skelbimų lentoje formalią ataskaitą ar informacinį raštelį, reikia betarpiškų susitikimų, diskusijų, o apibendrinus įmonės specialistų surinktą informaciją ir gyventojų pastebėjimus, įmanoma konkrečiau ir tikslingiau planuoti darbus. Žmonės nori ir privalo žinoti, kur yra išleidžiami jų pinigai. Kita vertus, vieno žmogaus, kaip buvo iki šiol Širvintų komunalinio ūkio įmonėje, rūpintis daugiabučių administravimu tikrai nepakanka. Gal dėl to darbas dažniausiai apsiribodavo vadinamuoju „gaisrų gesinimu“ – t.y. gedimų šalinimu, avarinių situacijų likvidavimu.

Manau, kad nustatant bendrojo naudojimo vietų techninės priežiūros bei administravimo tarifus būtinas lankstumas. Todėl Savivaldybės tarybai siūlysime sprendimų projektus dėl daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) tarifo nustatymo, dėl maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų tarifo apskaičiavimo tvarkos aprašo ir dėl UAB Širvintų komunalinis ūkis administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifo patvirtinimo.

– Ir kokie bus Jūsų siūlymai?

– Esamas bendrojo naudojimo vietų techninės priežiūros (eksploatavimo) mokesčio tarifas – 0,0753 Eur/kv.m, siūlome – 0,0363 Eur/kv.m, bendrojo naudojimo vietų administravimo mokesčio tarifas dabar yra 0,02 Eur/kv.m, siūlome 0,0605 Eur/kv.m (su PVM). Iš esmės bendra suma beveik nesikeičia, tačiau atsiranda galimybė pagal poreikį lanksčiau naudoti lėšas. Daugiabučių, kuriuose bus atliekama daugiau darbų, gyventojams techninės priežiūros tarifas gali didėti, o mažiau remonto darbų vykdantiems miestelėnams – mažėti. Atsižvelgiant į ataskaitinių metų poreikį, kitiems metams tarifai būtų perskaičiuojami.

Tačiau bene aktualiausias šiuo metu klausimas, dėl kurio ir visuomenei kyla nemažai neaiškumų – Vyriausybės nutarimas dėl daugiabučių namų butų savininkų lėšų kaupimo tvarkos ir jų apsaugos. Nors lėšų kaupimo prievolė yra nustatyta dar 2001 metais, bet Vyriausybė tvarką patvirtino tik šiemet. Kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir išdėstant juos ilgalaikiame daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane, kuriame nurodoma šių darbų preliminari kaina ir atlikimo terminai, įskaitant jame nenumatytus darbus, kurie būtini pagal nurodytus privalomuosius reikalavimus. Visa tai atlikus ir apie tai informavus gyventojus, pagal tam tikrą formulę jau gali būti skaičiuojamas kaupiamosios įmokos dydis. Kol kas, iki bus parengtas ir patvirtintas ilgalaikis planas, o kartu su juo ir mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas (manau, kad Širvintose tam pasirengti suskubsime iki kitų metų vasaros), vadovaujantis minėtu Aprašu, bus taikomas minimalus kaupiamosios įmokos tarifas – daugiabučiams namams, kurių naudingasis plotas iki 3000 kv.m – 0,05 Eur/kv.m, o daugiabučiams, kurių naudingasis plotas 3000 kv. m ir daugiau – 0,03 Eur/kv.m. Kadangi Širvintų daugiabučių naudingasis plotas – iki 3000 kv.m, todėl ir kaupiamosios įmokos tarifas kol kas būtų 0,05 Eur/kv.m. Būgštauti dėl kažkokio neskaidrumo ar piktnaudžiavimo pagrindo nėra, nes visos patalpų savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam patalpų savininkui atskirai, o jų panaudojimas pagrindžiamas rangos darbų ar paslaugų pirkimo sutartimis ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais, ūkio būdu atliktų darbų priėmimo aktais ir atitinkamais mokestiniais dokumentais. Nors Tvarkos apraše nurodoma, kad bendrojo naudojimo patalpų valdytojas išsamią informaciją apie sukauptas lėšas, jų naudojimą, likutį privalo pateikti pasibaigus finansiniams metams, pateikdamas patalpų savininkams savo veiklos ataskaitą, tačiau, mano manymu, gal praverstų kaupiamųjų lėšų likutį įrašyti kas mėnesį gyventojams pateikiamose mokėjimo sąskaitose. Žmonėms būtų aišku, kas ir kaip, būtų išvengta nereikalingų emocijų ir įtarinėjimų.

– Tai kada Širvintų miesto daugiabučių gyventojai gali tikėtis susitikimų su Jumis ir kitais įmonės atstovais?

– Vėlyvas ruduo ir žiema, mano įsitikinimu, tam tikrai netinkamas metas. Reikia palaukti, kol pradės ilgėti dienos. Taigi, susitikimus planuojame rengti pavasarėjant. Iki to laiko mes parengsime vadinamuosius namų darbus – atliksime pastatų, jų inžinerinės įrangos apžiūras, būklės analizę ir į susitikimus su gyventojais ateisime jau su konkrečiais siūlymais. Norisi tikėti, kad gyventojai bus aktyvūs, teiks savo pastebėjimus. Manau, rasime ir bendrą kalbą, ir kompromisą, įgysime širvintiškių pasitikėjimą.

– Užsiminėte, kad administravimui vieno darbuotojo nepakanka. Kokie planai?

– Pareigas pradėjo eiti du nauji specialistai, kurių vienas rūpinsis tik administravimu, kitas vadovaus visiems vykdomiems darbams. Priėmėme dar porą statybininkų. Jau ir dabar darbų per akis, o kadangi planuojame plėsti statybos darbus, teikti daugiau paslaugų, galbūt imtis ir šildymo sistemų priežiūros, manau, gerų specialistų poreikis dar labiau išaugs.

– O ką manote apie daugiabučių renovaciją?

– Esama padėtis, žinoma, netenkina. Matau, kad dauguma „raudonųjų“ Upelio-Jaunimo mikrorajono daugiabučių, trupa, byra, nori nenori būtina tvarkyti. Tačiau renovacijai būtina Vyriausybės parama. Lyg jau ir bandyta įsibėgėti, bet pastaruoju metu sustojo antrojo renovacijos etapo darbų finansavimas, o apie trečiąjį negirdėti jokio konkretumo. Tačiau laukti ir tik „kosmetiškai“ šį bei tą palopyti – ne išeitis, paprasčiausias pinigų išmetimas. Mano manymu, pirmiausia reikėtų tas trupančias daugiabučių sienas „aprengti“ ir sutvarkyti šildymo sistemą. Tikiuosi, kad ir šiuo klausimu gyventojai pareikš savo nuomonę.

– Tad sėkmingų darbų ir sutarimo su gyventojais.