Kas sumoka už šernų puotas: ūkininkai ar medžiotojai?

Kas sumoka už šernų puotas: ūkininkai ar medžiotojai?
Vargu pavyks rasti Širvintų rajone ūkininką, kuris būtų nesusidūręs su šernų padaryta žala. Ypač tuo nepatenkinti Zibalų seniūnijos žemdirbiai, nes būtent jų pasėlius, bulvių laukus ir daugiametes ganyklas niokoja valstybės nuosavybe paskelbtų šernų bandos. Didžioji dauguma kaimo žmonių susiduria su problemomis, kurios kyla dėl žvėrių daromos žalos komercinei medžioklei skirtuose plotuose. Būtent Zibalų seniūnijos gyventojai paliudys, jog jų apylinkėse medžiojamų šernų skaičius palaikomas ypač didelis, kad tik už pinigus medžiojantiems veikėjams nepristigtų pramogų. Tikėtina, kad medžioklę komerciniuose plotuose organizuojantys asmenys gauna pinigų, kurių dalytis su ūkininkais nenori, nors nemaža dalis šernų minta būtent ūkininkų išaugintu derliumi, rausia jų puoselėjamas ganyklas. Jei dėl šios problemos ir yra kokie įstatyminiai saugikliai, jie tikrai nėra veiksmingi ir ūkininkai apie juos mažai težino. Ūkininkų ir medžiotojų pokalbiai dažniausiai baigiasi tuo, kad kaimo gyventojo noras gauti kompensaciją atšaldomas svariais argumentais: žinok, žmogau, savo vietą, dirbk savo darbą, apsitverk savo laukus ir neieškok teisybės.
Po šernų apsilankymo vešli pieva primena statybų aikštelę
Limonių kaimo (Zibalų seniūnija) ūkininkas Darius Šepkus su laukiniais gyvūnais susiduria ne pirmą kartą. Jo manymu, niekas nieko nesprendžia, kovoje su šernais žemdirbiai paliekami vieni.
– Valdžia žmogaus negina, – apgailestavo Darius Šepkus rodydamas savo ganyklas, – prieš dvejus metus pasėjau įsėlį, suvešėjo graži pieva, tikėjausi, kad bus kokybiško pašaro karvėms šerti.  Deja…
Vaikščiojome po lauką, kuris labiau priminė statybų aikštelę: išraustos didžiulės tranšėjos, tinkamos pamatams kloti. Tai nė iš tolo nepriminė vešlios pievos. Maždaug dviejų hektarų plotas suniokotas taip, kad būtina iš naujo arti, kultivuoti, sėti.
– Pirkau technikos už 300 000 litų, pirkau sėklą, į hektarą investavau daugiau nei 1 000 litų, – sakė ūkininkas, – jeigu į tokį lauką išleisiu ganytis karves, dar daugiau nuostolių galiu patirti.
Sunerimęs ūkininkas tikrai teisus: karvės juk nėra kokios cirko artistės ar akrobatės, nepašokinės per šernų išraustas pusmetrines duobes, gali dar kojas nusilaužti. Toks laukas geriau tiktų karinėms pratyboms, o ne gyvulių ganiavai. Ūkininko teigimu, šiemet, jei nieko nebūtų daręs, nuostolių būtų turėjęs dar daugiau, tačiau dėl jų kompensavimo kreiptis ilgokai delsė.
Problema turėtų būti sprendžiama valstybės lygmeniu
Darius Šepkus spėja, kad šernai gyvena čia pat esančiame raiste. Norėtų, kad jie būtų šaudomi. Deja, medžiotojai nei patys tai daro, nei ūkininkams leidžia. Pasak pašnekovo, medžiotojų pasiūlymas apsitverti laukus yra protu nesuvokiamas dalykas.
– Turiu 180 hektarų žemės, – pasakojo ūkininkas, – investuoti į tokių teritorijų aptvarus neapsimoka. Turiu žemės ir Ukmergės rajone, ten tokių problemų niekada nekyla ir šernų daroma žala yra minimali. Kalbėjausi su Bagaslaviškio ūkininku Albinu Ručinsku, ten irgi nieko panašaus nėra. Su tokia šernų daroma žala susiduriame tik mes, Zibalų seniūnijos gyventojai. Pamatęs taip subjaurotą lauką, kreipiausi į seniūniją, kad patikrintų, įvertintų žalą ir kompensuotų. Juk matau, kad bokšteliai yra, bet medžiotojai juose nesėdi, o mums medžioti neleidžia. Jei valstybei priklausantys žvėrys daro žalą, turi būti fondai, kurie nuostolius dengtų.
Dariaus Šepkaus manymu, ši problema turėtų būti sprendžiama valstybės lygmeniu, iniciatyva turėtų eiti iš viršaus, o iš to, kad kaime rėkiama, skundžiamasi ir prašoma padėti, naudos jokios. Žalos atlyginimas, ūkininko manymu, menkas, investuojama į žemdirbystę tūkstančiai, o apčiuopiamo pelno jokio. Laukuose ir pievose šernai laisvai puotauja. O užmokėti už vaišes turi ūkininkai.
Ūkininkas vis dar nusiteikęs optimistiškai
Pienininkyste užsiimantis ūkininkas Darius Šepkus pesimistines mintis dėl šernų daromos žalos bando vyti šalin, vis dar nusiteikęs optimistiškai. Devintus metus ūkininkaujantis limonietis  turi sparčiai suktis, nes rūpinasi  melžiamų karvių banda, o dar sukiojasi būrys telyčaičių.
– Ūkyje dirbame su žmona, – sakė Darius Šepkus. – Niekur neišvažiuosi, niekur neišeisi, nes turi būti tiksliu laiku prie karvių ir jas pamelžti. Keliamės ryte anksti ir 5 valandą pradedame melžimą. Vakaro vėlumos nelaukiame, puolame į tvartus jau po pietų. Prie karvių darbo sočiai.
Lankymosi dieną sodyboje buvo montuojamas naujas pieno šaldytuvas. Įrenginį ūkininkui Dariui Šepkui atvežęs kooperatyvo „Sodžius“ pirmininko pavaduotojas Jonas Raišys (beje, kilęs iš Zibalų seniūnijoje esančio Navasiolkų kaimo) sakė, kad yra patenkintas Šiaulių, Mančiušėnų, Lapelių kaimų ūkininkais, pieną parduodančiais „Sodžiaus“ bendrovei. Pirmininko pavaduotojas patikino, kad džiaugiasi dar vienu ūkininku, sudariusiu sutartį su jų bendrove.
Šernų medžioklė nesuintensyvėjo
Kaimo žmonės įsitikinę, kad už šernų padarytą žalą realios kompensacijos nesulaukia arba ji būna labai menka, tik dėl šventos ramybės. Sodiečiai žino, kad dėl afrikinio kiaulių maro  turėjo išskersti visas kiaules. Deja, dėl tos pačios ligos pavojaus, apie kurį kalba visa Lietuva, Zibalų seniūnijoje šernų medžioklė nesuintensyvėjo. O kas gali būti garantuotas, kad apie sodybas besitrinantys šernų pulkai nenešioja kokio nors užkrato. Nepanorusi viešintis Limonių kaimo gyventoja klausė:
– Valdžia kaimo žmones privertė išskersti kiaules, o kas gali priversti medžiotojus bent sumažinti šernų kiekį? Kodėl be kiaulių palikti žmonės dar turi kentėti šernų knisimą? Kaip galima reikalauti apsitverti laukus, jeigu žalą daro valstybės globojami gyvūnai? Aš laikau aptvertas savo vištas. Kvailai atrodytų, jeigu reikalaučiau kaimynų apsitverti savo kiemą, kad mano vištos nekapstytų jų daržų. Kvaile palaikytų už tokį pasiūlymą. O medžiotojai reikalauja apsitverti 200 metrų teritoriją aplink namus, kad šernai nelandžiotų. Nematau jokios logikos.
Maištininkus tikrino didžiulė komisija
Ūkininkai puikiai žino, kad šernų daromą žalą žemės arba miško savininkams reglamentuoja Medžioklės įstatymas ir poįstatyminiai aktai. Kiekvienoje savivaldybėje yra sudarytos komisijos žalos įvertinimui, o už jų kompensavimą atsakingi medžiotojai. Pagal Medžioklės įstatymo nuostatas, jeigu komisija nustato, kad žala padaryta, o savininkas ėmėsi visų žalos įvertinimo metodikoje nustatytų priemonių, už žalos atlyginimą atsakingi medžioklės ploto naudotojai. O žalos atlyginimo mechanizmas yra gana paprastas: žmogus tiesiog turi kreiptis į seniūniją ir parašyti prašymą.
Žmonės, žinodami, kokios ilgos procedūros laukia parašius skundą, dažniausiai to daryti nedrįsta. Ne vienas numoja ranka į tuos po metų kompensuotinus keliasdešimt litų. Mažai sodiečiai tiki, kad kas nors atlygins nuostolius. Dažnas gyventojas net nepretenduoja į  menkutę kompensaciją, nors Medžioklės įstatyme ir yra numatyta galimybė reikalauti jos iš medžioklės plotų valdytojų. Nenorėdamas gadinti sveikatos ir laiko, griebiasi akėčių ar šakių ir pats tvarko savo laukus. Pagirtina, kad atsiranda tokių maištininkų, kurie išdrįsta kreiptis į seniūniją ir laukia realios medžiotojų pagalbos.
Kovo 19 dieną Limonių kaimo gyventojų skundus dėl šernų padarytos žalos tikrino net 7 asmenų komisija: Zibalų seniūnijos, Širvintų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus, medžioklės klubo „Girios“ ir draudimo brokerių bendrovės „Colemont“ atstovai.  Po šernų išknaisiotus laukus pasklidę tikrintojai apžiūrėjo padarytą žalą, vertino nuostolius.
Draudimo atstovai žemės savininkams siūlė bendrauti su medžiotojais ir kartu spręsti problemas. Medžiotojai tikino, kad vien pabaidymais šernų problemos neišspręs. Draudimo atstovas ragino žemę suarti ir vėl iš naujo pasėti pievą, tuomet šernų taip mėgstamų grambuolių lervų neliks ir jie pievų nepuls. Komisijos narys iš „Colemont“ teigė suprantantis, kad žmonėms pikta dėl daromos žalos, siūlė ieškoti kompromisų, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Medžiotojų atstovai šių eilučių autoriui prisižadėjo, kad bus aktyvesni, kad savo rankomis išardys bebrų užtvankas, dėl kurių Balžės upelis vėl užtvindė didžiulius plotus.
Pradėjus rašyti apžiūros aktą, paaiškėjo, kad medžiotojų atstovai nėra linkę tinkamai atlyginti padarytus nuostolius. Medžiotojai, galima teigti, atliko kūjo, o žemės savininkai – priekalo vaidmenį. Taikintojo vaidmens ėmėsi seniūnijos ir savivaldybės atstovai. Pasirašius aktą, pastebėta, kad abi pusės liko nepatenkintos.
Išvažiuodamas Raimondas Kundra, draudimo brokerių bendrovės „Colemont“ pardavimų direktorius, sakė:
– Šernų daroma žala yra didelė problema. Visi pyksta ant medžiotojų, bet patys jokių priemonių apsaugoti nesiima. Yra repelentai, kitos cheminės priemonės, kurios atbaido žvėris. Jeigu ūkininkai susitaria, medžiotojai gali patarti, kur jų įsigyti, netgi parūpinti.
Medžiotojai turėtų prisiimti didesnę atsakomybę
Komisija, apsilankiusi Dariaus Šepkaus laukuose, pasak ūkininko, stebėjosi tokiu šernų naktiniu „darbu“. Ūkininko teigimu, tik būrelio apsileidimas, kad šitaip savivaliauja miško gyvūnai.
Po komisijos apsilankymo Darius Šepkus telefonu sakė:
– Likau nepatenkintas komisijos darbu, nes viename lauke padarytos žalos net nevertino, o kitame įžvelgė tik 17 arų žalą, nors šernų sugadintas 2 hektarų plotas. Vėl reikės arti, sėti, gaišti laiką, išlaidauti kurui.
Skaudoka, kad medžiotojai Lietuvoje jaučiasi kaip anksčiau bajorai. Sunku suprasti, kas ir kada medžioja. Į ūkininkų bei kaime gyvenančių žmonių skundus ir prašymus nekreipiama jokio dėmesio. Gal per daug valstybės vyrų užsiima medžiokle? Vis tik už padarytą laukinių gyvūnų žalą jie turėtų prisiimti didesnę atsakomybę. Vis dėlto apmaudu, kad už šernų „vaišių stalą“ sumoka savo sūriu prakaitu ūkininkai, o ne medžiotojai, kuriems medžiojimas – tik sporto šaka. Mūsų šalyje, deja, yra taip…
Romas Zibalas
1. Limonių kaimo ūkininkas Darius Šepkus su šernų padaryta žala susiduria ne pirmą kartą.
2. Toks laukas geriau tiktų karinėms pratyboms, o ne gyvulių ganiavai.
3. Dariaus Šepkaus manymu, opi šernų problema turėtų būti sprendžiama valstybės lygmeniu, iniciatyva turėtų eiti iš viršaus.
4. Kooperatyvo „Sodžius“ pirmininko pavaduotojas Jonas Raišys.
5. Zibalų seniūnijoje šernų padarytą žalą vertino draudimo brokerių bendrovės „Colemont“ pardavimų direktorius Raimondas Kundra (kairėje) ir medžioklės klubo „Girios“ atstovas Artūras Balčius.
6. Surašomas šernų padarytos žalos įvertinimo aktas.
Limonių kaimo ūkininkas Darius Šepkus su šernų padaryta žala susiduria ne pirmą kartą.

Limonių kaimo ūkininkas Darius Šepkus su šernų padaryta žala susiduria ne pirmą kartą.

Vargu pavyks rasti Širvintų rajone ūkininką, kuris būtų nesusidūręs su šernų padaryta žala. Ypač tuo nepatenkinti Zibalų seniūnijos žemdirbiai, nes būtent jų pasėlius, bulvių laukus ir daugiametes ganyklas niokoja valstybės nuosavybe paskelbtų šernų bandos. Didžioji dauguma kaimo žmonių susiduria su problemomis, kurios kyla dėl žvėrių daromos žalos komercinei medžioklei skirtuose plotuose. Būtent Zibalų seniūnijos gyventojai paliudys, jog jų apylinkėse medžiojamų šernų skaičius palaikomas ypač didelis, kad tik už pinigus medžiojantiems veikėjams nepristigtų pramogų. Tikėtina, kad medžioklę komerciniuose plotuose organizuojantys asmenys gauna pinigų, kurių dalytis su ūkininkais nenori, nors nemaža dalis šernų minta būtent ūkininkų išaugintu derliumi, rausia jų puoselėjamas ganyklas. Jei dėl šios problemos ir yra kokie įstatyminiai saugikliai, jie tikrai nėra veiksmingi ir ūkininkai apie juos mažai težino. Ūkininkų ir medžiotojų pokalbiai dažniausiai baigiasi tuo, kad kaimo gyventojo noras gauti kompensaciją atšaldomas svariais argumentais: žinok, žmogau, savo vietą, dirbk savo darbą, apsitverk savo laukus ir neieškok teisybės.

Kooperatyvo „Sodžius“ pirmininko pavaduotojas Jonas Raišys.

Kooperatyvo „Sodžius“ pirmininko pavaduotojas Jonas Raišys.

Po šernų apsilankymo vešli pieva primena statybų aikštelę

Limonių kaimo (Zibalų seniūnija) ūkininkas Darius Šepkus su laukiniais gyvūnais susiduria ne pirmą kartą. Jo manymu, niekas nieko nesprendžia, kovoje su šernais žemdirbiai paliekami vieni.

– Valdžia žmogaus negina, – apgailestavo Darius Šepkus rodydamas savo ganyklas, – prieš dvejus metus pasėjau įsėlį, suvešėjo graži pieva, tikėjausi, kad bus kokybiško pašaro karvėms šerti.  Deja…

Vaikščiojome po lauką, kuris labiau priminė statybų aikštelę: išraustos didžiulės tranšėjos, tinkamos pamatams kloti. Tai nė iš tolo nepriminė vešlios pievos. Maždaug dviejų hektarų plotas suniokotas taip, kad būtina iš naujo arti, kultivuoti, sėti.

– Pirkau technikos už 300 000 litų, pirkau sėklą, į hektarą investavau daugiau nei 1 000 litų, – sakė ūkininkas, – jeigu į tokį lauką išleisiu ganytis karves, dar daugiau nuostolių galiu patirti.

Zibalų seniūnijoje šernų padarytą žalą vertino draudimo brokerių bendrovės „Colemont“ pardavimų direktorius Raimondas Kundra (kairėje) ir medžioklės klubo „Girios“ atstovas Artūras Balčius.

Zibalų seniūnijoje šernų padarytą žalą vertino draudimo brokerių bendrovės „Colemont“ pardavimų direktorius Raimondas Kundra (kairėje) ir medžioklės klubo „Girios“ atstovas Artūras Balčius.

Sunerimęs ūkininkas tikrai teisus: karvės juk nėra kokios cirko artistės ar akrobatės, nepašokinės per šernų išraustas pusmetrines duobes, gali dar kojas nusilaužti. Toks laukas geriau tiktų karinėms pratyboms, o ne gyvulių ganiavai. Ūkininko teigimu, šiemet, jei nieko nebūtų daręs, nuostolių būtų turėjęs dar daugiau, tačiau dėl jų kompensavimo kreiptis ilgokai delsė.

Problema turėtų būti sprendžiama valstybės lygmeniu

Darius Šepkus spėja, kad šernai gyvena čia pat esančiame raiste. Norėtų, kad jie būtų šaudomi. Deja, medžiotojai nei patys tai daro, nei ūkininkams leidžia. Pasak pašnekovo, medžiotojų pasiūlymas apsitverti laukus yra protu nesuvokiamas dalykas.

– Turiu 180 hektarų žemės, – pasakojo ūkininkas, – investuoti į tokių teritorijų aptvarus neapsimoka. Turiu žemės ir Ukmergės rajone, ten tokių problemų niekada nekyla ir šernų daroma žala yra minimali. Kalbėjausi su Bagaslaviškio ūkininku Albinu Ručinsku, ten irgi nieko panašaus nėra. Su tokia šernų daroma žala susiduriame tik mes, Zibalų seniūnijos gyventojai. Pamatęs taip subjaurotą lauką, kreipiausi į seniūniją, kad patikrintų, įvertintų žalą ir kompensuotų. Juk matau, kad bokšteliai yra, bet medžiotojai juose nesėdi, o mums medžioti neleidžia. Jei valstybei priklausantys žvėrys daro žalą, turi būti fondai, kurie nuostolius dengtų.

Dariaus Šepkaus manymu, ši problema turėtų būti sprendžiama valstybės lygmeniu, iniciatyva turėtų eiti iš viršaus, o iš to, kad kaime rėkiama, skundžiamasi ir prašoma padėti, naudos jokios. Žalos atlyginimas, ūkininko manymu, menkas, investuojama į žemdirbystę tūkstančiai, o apčiuopiamo pelno jokio. Laukuose ir pievose šernai laisvai puotauja. O užmokėti už vaišes turi ūkininkai.

 Surašomas šernų padarytos žalos įvertinimo aktas.

Surašomas šernų padarytos žalos įvertinimo aktas.

Ūkininkas vis dar nusiteikęs optimistiškai

Pienininkyste užsiimantis ūkininkas Darius Šepkus pesimistines mintis dėl šernų daromos žalos bando vyti šalin, vis dar nusiteikęs optimistiškai. Devintus metus ūkininkaujantis limonietis  turi sparčiai suktis, nes rūpinasi  melžiamų karvių banda, o dar sukiojasi būrys telyčaičių.

– Ūkyje dirbame su žmona, – sakė Darius Šepkus. – Niekur neišvažiuosi, niekur neišeisi, nes turi būti tiksliu laiku prie karvių ir jas pamelžti. Keliamės ryte anksti ir 5 valandą pradedame melžimą. Vakaro vėlumos nelaukiame, puolame į tvartus jau po pietų. Prie karvių darbo sočiai.

Lankymosi dieną sodyboje buvo montuojamas naujas pieno šaldytuvas. Įrenginį ūkininkui Dariui Šepkui atvežęs kooperatyvo „Sodžius“ pirmininko pavaduotojas Jonas Raišys (beje, kilęs iš Zibalų seniūnijoje esančio Navasiolkų kaimo) sakė, kad yra patenkintas Šiaulių, Mančiušėnų, Lapelių kaimų ūkininkais, pieną parduodančiais „Sodžiaus“ bendrovei. Pirmininko pavaduotojas patikino, kad džiaugiasi dar vienu ūkininku, sudariusiu sutartį su jų bendrove.

Šernų medžioklė nesuintensyvėjo

Kaimo žmonės įsitikinę, kad už šernų padarytą žalą realios kompensacijos nesulaukia arba ji būna labai menka, tik dėl šventos ramybės. Sodiečiai žino, kad dėl afrikinio kiaulių maro  turėjo išskersti visas kiaules. Deja, dėl tos pačios ligos pavojaus, apie kurį kalba visa Lietuva, Zibalų seniūnijoje šernų medžioklė nesuintensyvėjo. O kas gali būti garantuotas, kad apie sodybas besitrinantys šernų pulkai nenešioja kokio nors užkrato. Nepanorusi viešintis Limonių kaimo gyventoja klausė:

– Valdžia kaimo žmones privertė išskersti kiaules, o kas gali priversti medžiotojus bent sumažinti šernų kiekį? Kodėl be kiaulių palikti žmonės dar turi kentėti šernų knisimą? Kaip galima reikalauti apsitverti laukus, jeigu žalą daro valstybės globojami gyvūnai? Aš laikau aptvertas savo vištas. Kvailai atrodytų, jeigu reikalaučiau kaimynų apsitverti savo kiemą, kad mano vištos nekapstytų jų daržų. Kvaile palaikytų už tokį pasiūlymą. O medžiotojai reikalauja apsitverti 200 metrų teritoriją aplink namus, kad šernai nelandžiotų. Nematau jokios logikos.

Maištininkus tikrino didžiulė komisija

Ūkininkai puikiai žino, kad šernų daromą žalą žemės arba miško savininkams reglamentuoja Medžioklės įstatymas ir poįstatyminiai aktai. Kiekvienoje savivaldybėje yra sudarytos komisijos žalos įvertinimui, o už jų kompensavimą atsakingi medžiotojai. Pagal Medžioklės įstatymo nuostatas, jeigu komisija nustato, kad žala padaryta, o savininkas ėmėsi visų žalos įvertinimo metodikoje nustatytų priemonių, už žalos atlyginimą atsakingi medžioklės ploto naudotojai. O žalos atlyginimo mechanizmas yra gana paprastas: žmogus tiesiog turi kreiptis į seniūniją ir parašyti prašymą.

Žmonės, žinodami, kokios ilgos procedūros laukia parašius skundą, dažniausiai to daryti nedrįsta. Ne vienas numoja ranka į tuos po metų kompensuotinus keliasdešimt litų. Mažai sodiečiai tiki, kad kas nors atlygins nuostolius. Dažnas gyventojas net nepretenduoja į  menkutę kompensaciją, nors Medžioklės įstatyme ir yra numatyta galimybė reikalauti jos iš medžioklės plotų valdytojų. Nenorėdamas gadinti sveikatos ir laiko, griebiasi akėčių ar šakių ir pats tvarko savo laukus. Pagirtina, kad atsiranda tokių maištininkų, kurie išdrįsta kreiptis į seniūniją ir laukia realios medžiotojų pagalbos.

Toks laukas geriau tiktų karinėms pratyboms, o ne gyvulių ganiavai.

Toks laukas geriau tiktų karinėms pratyboms, o ne gyvulių ganiavai.

Kovo 19 dieną Limonių kaimo gyventojų skundus dėl šernų padarytos žalos tikrino net 7 asmenų komisija: Zibalų seniūnijos, Širvintų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus, medžioklės klubo „Girios“ ir draudimo brokerių bendrovės „Colemont“ atstovai.  Po šernų išknaisiotus laukus pasklidę tikrintojai apžiūrėjo padarytą žalą, vertino nuostolius.

Draudimo atstovai žemės savininkams siūlė bendrauti su medžiotojais ir kartu spręsti problemas. Medžiotojai tikino, kad vien pabaidymais šernų problemos neišspręs. Draudimo atstovas ragino žemę suarti ir vėl iš naujo pasėti pievą, tuomet šernų taip mėgstamų grambuolių lervų neliks ir jie pievų nepuls. Komisijos narys iš „Colemont“ teigė suprantantis, kad žmonėms pikta dėl daromos žalos, siūlė ieškoti kompromisų, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Medžiotojų atstovai šių eilučių autoriui prisižadėjo, kad bus aktyvesni, kad savo rankomis išardys bebrų užtvankas, dėl kurių Balžės upelis vėl užtvindė didžiulius plotus.

Pradėjus rašyti apžiūros aktą, paaiškėjo, kad medžiotojų atstovai nėra linkę tinkamai atlyginti padarytus nuostolius. Medžiotojai, galima teigti, atliko kūjo, o žemės savininkai – priekalo vaidmenį. Taikintojo vaidmens ėmėsi seniūnijos ir savivaldybės atstovai. Pasirašius aktą, pastebėta, kad abi pusės liko nepatenkintos.

Išvažiuodamas Raimondas Kundra, draudimo brokerių bendrovės „Colemont“ pardavimų direktorius, sakė:

– Šernų daroma žala yra didelė problema. Visi pyksta ant medžiotojų, bet patys jokių priemonių apsaugoti nesiima. Yra repelentai, kitos cheminės priemonės, kurios atbaido žvėris. Jeigu ūkininkai susitaria, medžiotojai gali patarti, kur jų įsigyti, netgi parūpinti.

Medžiotojai turėtų prisiimti didesnę atsakomybę

Komisija, apsilankiusi Dariaus Šepkaus laukuose, pasak ūkininko, stebėjosi tokiu šernų naktiniu „darbu“. Ūkininko teigimu, tik būrelio apsileidimas, kad šitaip savivaliauja miško gyvūnai.

Po komisijos apsilankymo Darius Šepkus telefonu sakė:

– Likau nepatenkintas komisijos darbu, nes viename lauke padarytos žalos net nevertino, o kitame įžvelgė tik 17 arų žalą, nors šernų sugadintas 2 hektarų plotas. Vėl reikės arti, sėti, gaišti laiką, išlaidauti kurui.

Dariaus Šepkaus manymu, opi šernų problema turėtų būti sprendžiama valstybės lygmeniu, iniciatyva turėtų eiti iš viršaus.

Dariaus Šepkaus manymu, opi šernų problema turėtų būti sprendžiama valstybės lygmeniu, iniciatyva turėtų eiti iš viršaus.

Skaudoka, kad medžiotojai Lietuvoje jaučiasi kaip anksčiau bajorai. Sunku suprasti, kas ir kada medžioja. Į ūkininkų bei kaime gyvenančių žmonių skundus ir prašymus nekreipiama jokio dėmesio. Gal per daug valstybės vyrų užsiima medžiokle? Vis dėlto už padarytą laukinių gyvūnų žalą jie turėtų prisiimti didesnę atsakomybę. Apmaudu, kad už šernų „vaišių stalą“ sumoka savo sūriu prakaitu ūkininkai, o ne medžiotojai, kuriems medžiojimas – tik sporto šaka. Mūsų šalyje, deja, yra taip…

Romas Zibalas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (1 įvert.)

18 Atsakymų į “Kas sumoka už šernų puotas: ūkininkai ar medžiotojai?”

  1. xcvb parašė:

    Galėtų medžiotojai tokį šernų patvarkytą lauką sutvarkyti savo rankomis, tada gal praeitų noras tyčiotis iš kaimiečių.

  2. Anonimas parašė:

    Pritariu kekstui.

  3. kekstas parašė:

    Manau kad medziotoju klubui „Giria“ priklauso „siltas kedes“ uzimantys nariai. Uztat i tokius kaip kaimo zmogeliu skundus net nekreipia demesio. Kas jus tokie kad skudziates? Atvazeve vertinti zalos praktiskai issitycioja. Dirb, ark, serk jiems sernus ir tylek.

  4. frane parašė:

    o kode medziotojai misku apsitverti negali???
    niekur ju sernai nelakstytu ir niekam zalos nedarytu.
    PVZ. 200 metru atstumu nuo misko tvora butu gerai. a ne???

  5. sds parašė:

    „Girių“ medžiotojų klubas neatlieka savo pareigu. I r tai yra gryna tiesa.

  6. saule parašė:

    Visa teisybe apie medziotojus parasyta. Saunus straipsnis.

  7. xxxxxx parašė:

    Seip straipsnis apie sernus ir ju keliamas problemas o ne apie skolas, kreipkites i anstolius . O ne komentuokite i visai tai nesusijusiu dalyku.

  8. tuk tuk parašė:

    Sernu zala daroma ne tik limoniu kaime bet ir aplinkiniuose kaimeliuose o medziotojams ne motais, jiems juk pasaudymas laisvalaikio pramoga. Liepe apsitverti tvorom. Ar ne juokingai tai skamba? Noretusi kad kiekvienas zmogus ar istaiga atliktu tinkamai savo darba, bet seis laikais deja….

  9. to savas parašė:

    Šmeižtas yra negeras dalykas. Nešmeižk.

  10. savas parašė:

    tegu pirma skolas apmoka visiems.darius tegu i save pasiziuri kaip elgesia pats ,o paskui valstybiai iesko teisybes.

  11. to ukininkas 2015-04-02 20:00 parašė:

    Jūsų komentaras tiesiai i 10-uka.

  12. ukininkas parašė:

    REIKTU ATVEZT BRADAUSKA IR MAZURONI IR VALANDELE PAVEZIOT PO TUOS LAUKUS IR PAKRATYT JUO TRAKTORIUJA GAL TADA DAEIS I PROTA. O ZEBRAUSKA TAI IMT REIK UZ MARGUCIU TADA PRADES GALVOT O NEZIURET IS AUKSTO I ZEMDIRBIUS.

  13. Karolina parašė:

    Reiktų džiaugtis, kad dar yra tokių jaunų, gabių ūkininkų, kurie
    užsiima tokiu sunkiu ir nedėkingu darbu. Dirba neturėdami
    jokio poilsio, o pagalbos nėra. Tik žodžiais buvo šaudomi šernai ir mažinamas jų kiekis.

  14. xxx parašė:

    Geda medziotojams

  15. už šernus parašė:

    nesibraukit į laukinę gamtą ir žalos nedarys

  16. h2o parašė:

    Medziotojai galetu sukrusti.

  17. Poli parašė:

    Tai medziotojai turetu susitvarkyti

  18. BALSAS parašė:

    ku ku…ku ku…jau uuurrraaa

Comments are closed.

scroll to top