Upelio gatvės 4-to namo pirmos laiptinės gyventojus kamuoja įsisenėjusios problemos.
Širvintų miesto Upelio gatvės 4-to namo pirmos laiptinės gyventojai net žiemą laiko atlapas laukujes duris. Ilgametė ir niekaip neišsprendžiama šio namo problema – iš nuolat apsemiamo rūsio sklindantis dvokas. Vos įžengus į šio daugiabučio pirmąją laiptinę, bjaurus kvapas tiesiog riečia nosį. Pasak Naujųjų metų išvakarėse į „Širvintų krašto“ redakciją besikreipusio namo gyventojo, kvapas kaip kokiame „Pentagono barake“. Nejučia norisi užsidengti nosį ir nerti į šalį, kad nereikėtų uostyti tokios smarvės.
Be guminių batų į rūsį nepateksi
Pirmame aukšte gyvenantys žmonės tvirtino, kad rūsį semia ne šiaip vanduo, o fekalijos, ir tai yra gana ilgai besitęsianti bėda. 4-to namo pirmoje laiptinėje yra 15 butų. Gyventojai, gražiai susitvarkę buitį, pyksta, kad šlykštu praverti duris į laiptinę, kad gėda kviestis į namus svečius. Mat svečiai suka nosis ir skubina atsisveikinti su šeimininkais.
Jau keletą mėnesių gyventojai nesiliauja įtikinėję namą administruojančią įmonę imtis rimtų problemos sprendimo darbų. Žmonės skambučiais atakuoja komunalininkus ir vandentiekio avarinę tarnybą, kad ši išpumpuotų rūsį tvindančias srutas. Jas išsiurbus, tvaikas kuriam laikui atlėgsta, tačiau neišspręsta bėda netrunka vėl apie save priminti bjauria smarve. Užteko pirmoje laiptinėje sutiktų gyventojų paklausti, kokios bėdos dėl rūsio, ir žmonės turėjo ką papasakoti.
– Jeigu nori įeiti į savo sandėliuką, reikia autis guminius batus ir irtis per fekalijų jūrą, – rodydamas rūsyje tyvuliuojančią, visokių priedų kupiną balą, problemos esmę dėstė pirmame aukšte gyvenantis jaunas vyras. – Bulvės skęsta srutose, negalima rūsyje laikyti jokių maisto atsargų, nes viskas smirda. Kiek kartų kvietėme avarines tarnybas, tai pagalba laikina. Norėtųsi, kad į problemą būtų pažiūrėta ne atmestinai, o rimtai, kad ji būtų visiškai išspręsta.
Niūrias mintis išsakiusiam vyriškiui pritarė ir šalia gyvenanti kaimynė:
– Birželio mėnesį nunešėme prašymą komunalininkams, kad sutvarkytų tą smarvę, tai sujudo tik rugsėjo mėnesį. Tikrai sutvarkė vieną pusę, bet padarė taip, kad visoks brudas teka iš vidurinės laiptinės. Visa laimė, kad turiu nemokamų minučių kalbėti telefonu, todėl galiu, esant reikalui, kviestis avarines tarnybas. Atvyksta, bet norimo rezultato nėra. Visą mėnesį rūsyje stovi fekalijos, atsirado kažkokių didelių juodų musių, kurios patenka į butus, teršia maistą. Dvokia ne tik rūsys, laiptinė, bet ir pirmo aukšto butuose. Kaip ruošti maistą, kaip valgyti, kaip gyventi?
Pasak gyventojų, šokinėjant nuo vienos kojos ant kitos per išdėliotus plytgalius, iš rūsio atsineštos bulvės jau būna įsigėrusios smarvės ir maistui vartoti netinkamos.
Nuo smarvės ginasi dezodorantais
Pirmame aukšte esančiuose būstuose gyvenantys žmonės nuo tvyrančio tvaiko ginasi įvairiais dezodorantais. Net žiemą laiko atdarus langus, vėdina besiskverbiantį dvoką. Kad tai tiesa, pirmame aukšte gyvenantis vyras parodė įjungtą oro gaiviklį ir pravertą langą. Tik tokiais būdais žmonės bando spręsti problemą. Viskas juk kainuoja: ir dezodorantai, ir veltui pro langus eikvojama šiluminė energija. Atidaro duris į laiptinę – ir vėl smarvė pasklinda po kambarius.
Ilgametė namo gyventoja spėliojo, kad tai turbūt namo statybos brokas. Ji siūlo namą administruojančiai įmonei padaryti tvarką. Pasak pašnekovės, jie turi šiuolaikines siurbimo mašinas ir gali išspręsti problemą. Tokiose įmonėse dirba rimti inžinieriai, išsilavinę, baigę aukštuosius mokslus. Jie turi surasti priežastį ir likviduoti tokią netvarką.
– Toks kietas riešutėlis tas „vandentiekis“, kad jų palenkti niekaip nepavyksta, – piktinosi ilgus metus name gyvenanti moteris. – Kur mes gyvename ir kokią turime valdžią, jeigu niekaip negalime sulaukti pagalbos. Kai tik paskambini į komunalinį, tai vis kokios nors pas juos problemos. Tai nėra, tai išvykę, tai atostogauja, tai vėl kas nors. Dar rudenį prašėme pažiūrėti, kai bulves kasėme, kai daržoves nešėme. Atvažiuoja, pamakaluoja su „drata“ ir išvažiuoja. Kad mes už vandenį mokame brangiausiai respublikoje, tai niekam neįdomu. Per daugelį metų visko yra buvę, bet sutvarkydavo, dabar jau kentėti negalima, net laiptinėje girdėti fekalijų čiurlenimas.
Bėda įsisenėjusi – sprendimo kol kas nėra
Žmones piktino jau kelis mėnesius tvyranti smarvė. Pasak gyventojų, šokinėjant nuo vienos kojos ant kitos per išdėliotus plytgalius, sunkiai iš rūsio atsineštos bulvės jau būna įsigėrusios smarvės ir maistui vartoti netinkamos. Juk daržovės pačių rankomis užaugintos arba pirktos – tenka dėl kažkieno nerangumo mesti lauk.
– Galbūt laiptinės gyventojai neatsisakytų primokėti už darbus, už visus atsakyti negaliu, – rankas sudėjusi kalbėjo moteris, – tegul administruojančios įmonės specialistai apžiūri, suranda priežastį, išsiaiškina, padaro susirinkimą, nurodo sumą už darbus, tegul reikalingas sumokėti pinigų sumas išdalija gyventojams, bet galų gale išsprendžia problemą iki galo.
Tebus išklausyta ir kita pusė
Kad aptariama situacija būtų objektyvesnė, teko išklausyti ir namą prižiūrinčių įmonių atstovų nuomonę. UAB „Širvintų vandenys“ vyr. inžinierius Vladimiras Gudačius, išklausęs apie gyventojus slegiančias bėdas, pakvietė į kabinetą ir sakė:
– Visus namus administruoja UAB „Širvintų komunalinis ūkis“. Jis sprendžia, ką reikia daryti. Ar patiems remontuoti, ar samdyti mūsų įmonę. Jie gali samdyti bet ką. Administratorius geriausiai žino, ar gyventojai remontui turi surinkę pinigų. Jeigu mus samdys, mes mielai padėsime išspręsti problemą. Tokių atvejų yra buvę ne vienas ir mes esame pagelbėję.
UAB „Širvintų komunalinis ūkis“ direktorius Dangeras Pečiulis rūpimas problemas pasiūlė aptarti su pavaduotoju Algirdu Gudoniu. Pavaduotojas operatyviai ėmėsi organizuoti darbus, sakėsi, jog neseniai jau buvo tvarkyta šio namo kanalizacija, patikino, jog tuoj pat vyksiąs į vietą, ten viską išsiaiškinsiąs. Algirdas Gudonis sakė:
– Vandentiekį ir kanalizaciją tvarko „Širvintų vandenys“. Už atliktus darbus jiems mokame mes, komunalinis. Nė vienam namui atsakyta nebuvo. Vidaus tinklai yra gyventojų nuosavybė. Jeigu namas turi pakankamai sukaupęs lėšų, mes atsiskaitome su darbus vykdančia įmone. Jeigu lėšų trūksta, padaliję pinigus proporcingai butams, išrašome sąskaitas.
Kai straipsnis buvo rengiamas spaudai, gyventojai informavo, jog gedimo likvidavimo darbai jau pajudėjo. Upelio gatvės 4-to namo pirmoje laiptinėje gyvenantys širvintiškiai nepraranda vilties, kad iš pažiūros paprastas techninis nesklandumas bus pagaliau sutvarkytas. Žmonėms norėtųsi, jog 2013-aisiais nekamuotų senos problemos.
Romas Zibalas
