Meniškumo gyslelę paveldėjusi iš mamos

Veronikos Paškonienės rankose gimsta iš mažyčių karoliukų suverti įspūdingo grožio gėlių žiedai.

Iš Sudokių kaimo (Zibalų seniūnija) kilusi, o dabar Utenoje gyvenanti Veronika Paškonienė nuo vaikystės mėgo rankdarbius. Kaip pati sako, dar besimokydama Kiauklių mokyklos šeštoje klasėje ėmėsi meniškų darbų, kuriuos gyrė ne tik namiškiai, bet ir mokytojai. Vaikystėje atsiskleidęs talentas puoselėjamas ne vieną dešimtmetį. Prieš keletą metų auksarankė moteris susidomėjo gerokai kruopštesniais rankdarbiais – biserio vėrimu. Veronikos rankose gimsta iš mažyčių karoliukų suverti įspūdingo grožio gėlių žiedai, vazonėliai su žydinčiais augalais ir kitokios grožybės.

Pasidomėjus, kaip ir kodėl gimė noras verti biserius, Veronika Paškonienė atsakė:

-Biserius vėrė mano draugė, labai sudomino jos dailūs dirbiniai, nutariau ir pati pabandyti, sekėsi puikiai, padaryti darbeliai teikė džiaugsmą, gerai įvertino draugai ir pažįstami, o tai dar labiau kėlė norą verti ir džiuginti aplinkinius.

Pagrindinė Veronikos darbų tema – gėlės. Kodėl? Viskas labai paprasta: Veronika labai mėgsta gėles.

-Tai yra malonumas ir poilsis. Neturiu laisvo laiko nei žiemą, nei vasarą, – apie savo pomėgį sakė Veronika Paškonienė. – Užsiėmimas įdomus, laikas prabėga nepastebimai, veri biseriukus ir su kiekvienu lapeliu gražėja augalėlis, tiesiog terapija, pačiai įdomu, koks bus galutinis rezultatas, atrandi, kad galima dar kitaip, dar gražiau priderinti.

Karoliukus verianti moteris nesirenka paprastų darbų, visada imasi sudėtingesnių. Jos rankose gimsta begalė stilizuotų medžių, papuoštų žydinčiais žiedais. Pasidomėjus, kiek laiko gaminamas vienas vėrinys, pašnekovė pažymėjo, jog būna įvairiai: viskas priklauso nuo stilizuoto augalo dydžio: jei mažesnis, pakanka ir trijų vakarų, jeigu didesnis – tenka gerokai ilgiau paplušėti.

Pagamintus dirbinius Veronika dovanoja visiems pažįstamiems, draugams ir giminaičiams, gražių rankdarbių įvairiomis progomis yra įteikusi mamai, sesei, broliui, dukterėčioms, savo vaikams, anytai.

Tokias gėles įvairiomis progomis Veronika dovanoja draugams ir pažįstamiems.
Veronika Paškonienė savo tėviškėje – Sudokių kaime.

Veronika Paškonienė nuolat lanko Sudokiuose gyvenančią mamą Veroniką Meškerevičienę. Galima teigti, kad ne tik tą patį Veronikos vardą, bet meniškumo gyslelę yra paveldėjusi iš mamos. Mama taip pat garsėjo meniška siela, ne tik daugybę kartų šeimininkavusi įvairiose šventėse ir ruošusi gardžiausius patiekalus, bet ir gaminusi buvusios Beivydžių pradinės mokyklos mokiniams įvairias kaukes. Kalėdų eglutės proga dailiausių ir elegantiškiausių kaukių prigamindavusi ne tik saviems vaikams, bet ir kaimynams.

Jautrios ir meniškos sielos Veronika Paškonienė sako, kad anksčiau, važiuodama iš Utenos į tėviškę, automobilį nuo Šešuolėlių pasukdavo Kiauklių link. Dabar to jau nebedaranti: visada užsukanti į kasdien gražėjančias Širvintas. Prieš kelis dešimtmečius gimtinę palikusiai moteriai smalsu, kuo kvėpuoja Širvintos, kokių pokyčių kaskart atsiranda, kuo nustebina Kultūros centro kolektyvas. Pasak pašnekovės, kiekvienąkart Širvintose atrandanti vis naujų akcentų, paglostančių širdį. Veronika pasakojo, jog buvo džiugu žygiuoti Igno Šeiniaus gatve, kurią puošė daugybė Užgavėnių personažų, o Širvintų gražuolės eglutės pasižiūrėti važiavo ne tik su visa šeima, bet dargi ir vyro sesuo iš Utenos atvyko drauge pasidžiaugti gražėjančiomis Širvintomis.

Nikodemas Gaurėnas
Nuotraukos iš Veronikos Paškonienės asmeninio albumo

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (3 įvert.)

2 Atsakymai į “Meniškumo gyslelę paveldėjusi iš mamos”

  1. Zita parašė:

    Ne tik auksinėmis, darbščiomis rankomis, bet ir gera širdimi, ne savanaudiškumu, dosnumu, vaišingumu, išradingumu… Dar daug gražių žodžių galima pasakyti Verutei ir apie ją. Sėkmės, sveikatos jai ir visai šeimai.

  2. skaitytoja parašė:

    Šaunuolė kaimynė.

Comments are closed.

scroll to top