„Didžiausias mokytojo talentas yra sužadinti džiaugsmą atradimo ir mokymosi procese“, – yra pasakęs garsus fizikas Albertas Einšteinas. Tik teisingu, nuoširdžiu ir talentingu mokytoju pasitiki jo mokiniai. Talento ir pagarbos nestokojantys yra Irina ir Marjanas Semaško – buvusios Barskūnų pagrindinės mokyklos pedagogai: ji – ilgametė mokyklos direktorė, jis – matematikos mokytojas. Abu sutuoktiniai beveik penkiasdešimt metų darbavosi Barskūnuose, jėgas ir meilę atidavė vaikams, mokyklai, kolektyvui, Barskūnų kaimo bendruomenei. Dauguma Irinos ir Marjano mokinių bei kolegų tik gražiais žodžiais atsiliepia apie buvusius pedagogus.
Irina Orševska-Semaško Barskūnuose pradinių klasių mokytoja pradėjo dirbti 1968 metais po studijų Vilniaus pedagoginėje mokykloje, o Marjanas – 1970 metais matematikos mokytoju, vos tik baigęs Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą. Abu buvo jauni ir kupini noro darbuotis mokykloje.
-Pradėjome darbą pilni energijos, labai laukdavome mokslo metų pradžios, norėjosi realizuoti planus su savo auklėjamosiomis klasėmis, – sakė Irina Semaško. – Mokiniai buvo labai suinteresuoti kažką veikti, važiuoti, organizuoti. Buvo atsakingi. Gaila, kad dabartiniai mokiniai yra labiau abejingi, nes daug laiko atima telefoninis bendravimas.
1974 metais Irina ir Marjanas sukūrė šeimą ir visam laikui pasiliko Barskūnuose. Gyvenime pravertė sukauptos žinios ne tik pedagoginėje mokykloje, bet ir Vilniaus pedagoginiame institute. 1977 metais Irina dar įgijo rusų kalbos ir literatūros mokytojos diplomą. Darbo patirtis, tolerancija ir pripažinimas atvėrė galimybes mokytojai Irinai Semaško siekti karjeros, vadovauti mokyklai.
Irina ir Marjanas prisiminė, jog bent pirmuosius 10 pedagoginio darbo metų mokytojų kolektyvas Barskūnuose buvo gana jaunas, todėl patys ieškojo būdų, kaip spręsti įvairias iškilusias problemas.
-Kai 1980-aisiais pradėjau vadovauti mokyklai, mokytojų trūkumo nebuvo, – pabrėžė buvusi mokyklos vadovė. – Niekada nebijojau jaunimui patikėti sunkių užduočių. Pirmiausia prašiau jų pasiūlymų, naujų idėjų ir tik po to, bendrai pasitarę, dirbome gražius darbus.
Beveik keturis dešimtmečius Irina Semaško dirbo Barskūnų pagrindinės mokyklos direktore. Labai rūpindavosi jaunais mokytojais, motiniškai juos globodavo, aiškindavo bendravimo su tėvais ypatumus, stengdavosi pastebėti jaunųjų pastangas, paskatindavo, pagirdavo. Gebėjo bendrauti tiek su jaunais, tiek su brandaus amžiaus kolegomis, puoselėjo pedagogų kūrybiškumą.
-Dauguma mokytojų, atvykusių dirbti į mūsų mokyklą, sulaukdavo ir pensijos, nebent gyvenimo aplinkybės priversdavo išeiti, – apie mokykloje prabėgusius metus pasakojo buvusi direktorė. – Galėčiau vardinti daugybės mokytojų ir ne tik mokytojų, bet ir aptarnaujančio personalo žmonių vardus ir pavardes, kurie visą gyvenimą atidavė mokyklai. Visi buvo labai šaunūs, kūrybingi ir atsakingi. Iki dabar malonu girdėti, kai Vilniaus rajono mokyklų vadovai dėkoja už puikius mokytojus, kurie po mokyklos reorganizacijos įsidarbino Vilniaus rajono mokyklose.
Irina ir Marjanas Semaško džiaugiasi savo vaikais ir anūkais, galimybėmis pasikalbėti įvairiomis temomis. Smalsu buvo sužinoti, ar sunku vadovauti mokyklai, kai pavaldinys buvo sutuoktinis. Į klausimą atsakė Irina:
-Ir mokykloje, ir namie dažniausiai kalbos sukasi apie mokyklą. Kai 1974 metais po pažinties mokykloje sukūrėme šeimą, taip ir likome visą gyvenimą kartu ir darbe, ir namuose. Tai ir didelis pliusas, nes kitos specialybės žmogus nelabai suprastų, ką galima dirbti mokykloje, pavyzdžiui, vasarą, kai nėra mokinių. Visas mokyklines problemas parsinešdavome namo ir pasitardami išspręsdavome.
Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Nuotraukos iš Irinos Semaško asmeninio albumo
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite lapkričio 5 d. laikraščio numeryje.