Vienerius metus merė Ž. Pinskuvienė dirbs be algos?

2015 metais dalyvaudama tiesioginiuose Merų rinkimuose, Živilė Pinskuvienė žadėjo permainas. Dabar merė už jas yra baudžiama.

Antradienį Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kad Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė yra atsakinga už neteisėtą Širvintų sveikatos priežiūros centro vadovės Nijolės Dimšienės atleidimą 2016 metų vasarį. Šios medikės atleidimą neteisėtu pripažino bendrosios kompetencijos teismai, tad Prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į administracinį teismą, kad asmeniškai iš Živilės Pinskuvienės būtų išieškota 22 tūkst. eur. padengti išlaidas, kurias gydymo įstaiga patyrė buvusiai vadovei kompensuodama jos patirtą žalą.

Visiškai patenkindamas prokurorų reikalavimą, antradienį teismas nusprendė, kad merės Živilės Pinskuvienės neteisėtas potvarkis dėl medikės atleidimo buvo priimtas dėl merės kaltės ir tyčios, tad Živilė Pinskuvienė turi pilnai atlyginti žalą.

Teismo sprendimas visuomenėje sukėlė audringą reakciją ir įvairių minčių. Nors nemažai piliečių sveikino, kad politikai turi asmeniškai atsakyti už savo sprendimus, teisininkai tokiame teismo sprendime įžvelgia nelabai gerų tendencijų. Vienas pirmųjų tokio sprendimo pagrįstumu suabejojo Vilniaus universiteto docentas, administracinės, konstitucinės teisės specialistas, žurnalo „Teisės problemos“ vyriausiasis redaktorius, buvęs Teisės instituto direktorius Petras Ragauskas.

„Turbūt neįmanoma vienareikšmiškai įvertinti tokios praktikos, visų pirma, kad mes jos turime labai nedaug, tik du atvejus: pono Palaičio ir ponios Pinskuvienės, – antradienį „Lietuvos radijui“ sakė Petras Ragauskas, pabrėždamas, kad šioje situacijoje blogai yra tai, kad susidaro įspūdis, jog šis teisingumas yra atrankinis.

Teisės specialistas teigė, kad čia – priekaištas ne teismui, o pirmiausia prokuratūrai, juk nuo pono R. Palaičio byloje priimto sprendimo jau prabėgo beveik treji metai. Kyla klausimas, ką veikė prokuratūra kitų neteisėtų atleidimų atveju? Juk tokių atleidimų tikrai buvo, kodėl mes negirdime apie pareikštus ieškinius. Yra tik keli tokie atvejai žmonių atžvilgiu, kurie politinaime elite nėra itin gerai kotiruojami. Galima manyti, kad jų atžvilgiu teisingumas vykdomas, o štai kitų žmonių atveju – ne.

Dar vienas blogas dalykas, Petro Ragausko tvirtinimu, yra tas, kad su tokia teismine praktika atsiranda baimė atleisti veltėdžius ir kenkėjus. Vadovas nenorės rizikuoti. Visuomenė dėl tokio vadovų gręžiojimosi atgal patirs daugiausiai žalos, o ne pats vadovas.

„Įsivaizduokime, didelėje įstaigoje, kurioje atleidžiama dešimtys ir netgi kelios dešimtys darbuotojų per metus, tai net 10 proc. tokių ribinių sprendimų, kai būtų pripažinta, kad ne visai teisėtai buvo atleista, vadovą priverstų bankrutuoti,“ – sakė Vilniaus universiteto docentas.

Jo manymu, tai reiškia, kad vadovas ypatingai atsargiai vertins bet kokią galimybę atleisti žmogų iš darbo, nes tai bus didžiulė grėsmė jo finansinei gerovei. Yra ir dar vienas dalykas. Šiuo atveju, bent jau skirtingai nei Palaičio, buvo priteista visa padaryta žala. Tai, kiek laiko trunka procesas (iš esmės, žala sudaryta, kiek nuo atleidimo iki teismo galutinio sprendimo, įsiteisėjimo ir tos žalos atlyginimo praeina laiko), tai priklauso nuo teismų, teisingiau sakant – nuo valstybės politikos formuojant teismų veiklą. T. y. kiek yra teisėjų paskiriama, koks finansavimas teismams, kiek teisėjų gali būti. Juo labiau kad šiandien turime tikrai daug neužpildytų teisėjų darbo vietų, ir tai yra priežastys, kodėl procesai Lietuvoje vietoje to, kad truktų, sakykime, metus, trunka dvejus-trejus metus.

„Tai kyla natūralus klausimas: kodėl tas žmogus (sakykime, tegul jis kaltas, tegul jis neteisėtai atleido, nepagrįstai), kodėl jis turi nešti visą tą naštą, kurią Prezidentas, Seimas ar kiti pareigūnai, kurie nepaskiria teisėjų į laisvas teisėjų vietas, sukuria ilgesnį teismo procesą, nes dirbančių teisėjų yra mažiau nei numatyta įstatyme. Kodėl dabar tas žmogus turėtų už ilgą procesą atsakyti ir mokėti iš savo kišenės gerokai išaugančias sąnaudas?“ – stebėjosi Petras Ragauskas.

Teisininkai atkreipė dėmesį, kad Vietos savivaldos įstatymas numato, jog merai atsako pagal Darbo kodeksą. Petrui Ragauskui keista abiejose bylose: kodėl už pasekmes atsako tik tas žmogus, kuris deda galutinį parašą?

„Juk tiek daug vizuojančių yra. Kas žino ministerijose, savivaldybėse vykstančią biurokratinę procedūrą, puikiai žino, kad yra mažiausiai trys, keturi ar net penki, šeši parašai šalia ministro ar mero parašo. Tie, kurie patvirtina, kad visos procedūros yra tinkamai atliktos, kad formaliai viskas yra tvarkoje. Tai kam tada tie parašai yra reikalingi? Arba tai yra tik tuščias reikalas, tik procedūras imituojantys veltėdžiai – šitie tarnautojai, tad kam jie yra įdarbinami ir gauna algą? O jeigu jie nėra veltėdžiai, jeigu jie atlieka rimtą funkciją, kodėl jie neatsako drauge su vadovu, su ponu Palaičiu ar ponia Pinskuviene? Kodėl tie, kurie savo vizose parašė, kad viskas yra tvarkoje, atleidimas yra teisėtas, pagrįstas, sakykime – teisės specialistas ar personalo skyriaus vadovas, kodėl jie nėra bendraatsakoviai ir kodėl iš jų irgi neišieškoma, juk jie irgi kažką ne taip padarė,“ – teisines peripetijas narpliojo buvęs Teisės instituto direktorius.

Pasiteiravome Širvintų rajono merės, kaip ji vertina paskelbtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.

– Po teismo sprendimo televizijai sakėte, kad galima laukti chaoso. Ką turėjote galvoje?

– Lietuvoje yra šimtai žmonių, kurių atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu, jie grąžinti į ankstesnes pareigas. Šiandien turime bandymą suformuoti teisinį precedentą, kuriuo remiantis būtų teisiami dešimtys merų, ministrų, valstybinių įstaigų vadovų. Prieš įstatymą esame lygūs visi. Bet jei šis teisinis precedentas kuriamas tik tam, kad nubausti Pinskuvienę, tai jau selektyvu. Vadinasi, įstatymo vėzdu naudojamasi tik tam, kad Europos Sąjungos valstybėje, kurioje veikia Žmogaus teisių teismas ir deklaruojama žmonių lygybė, būtų galima žmones teisti pasirinktinai. Toks teismingumas, mano manymu, griautų teisinės valstybės pamatus ir privestų prie teisinio chaoso.

– O kaip su tiesioginiais mero rinkimais? Juk būtent juos įteisinus, merui suteikta teisė priimti ir atleisti įstaigų vadovus.

– Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 p. 17 papunktis Savivaldybės merui suteikia įgaliojimus priimti į pareigas ir atleisti iš jų viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus. Užimdama mero pareigas, aš prisiimu ir atsakomybę už savo veiksmus. O sprendimo atleisti Nijolę Dimšienę iš Širvintų r. pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojo pareigų nesigailiu. Tačiau teisingumo situacija Lietuvoje lieka labai nevienareikšmė. Matome, kad įstatymais įteisinti tiesioginiai mero rinkimai buvo tik paviršutinis, šou primenantis žingsnis. Formaliai merui lyg ir suteikiamos teisės formuoti komandą, ir išrinktam žmonių siekti užsibrėžtų tikslų. O realybėje yra kitaip. Tačiau dabar, manau, kad PANDOROS SKRYNIA ATIDARYTA. Tiesiog bus įdomu stebėti, ar atsiras noro ir drąsos kam nors išieškoti tūkstantines skolas ir kitais atvejais.

– Apie kokius konkrečius atvejus kalbate?

– Kai Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui atleidus „Go Vilnius“ vadovą, buvo priteista per 20 000 Eur. Kelių direkcijai atleidus Daivį Zabulionį, buvo priteista 29 500 Eur. Sveikatos apsaugos ministerijai atleidus Valstybinės ligonių kasos vadovą Algį Sasnauską, buvo priteista beveik 45 000 Eur. Valstybės saugumo departamentui atleidus Tomą Jakučionį, buvo priteista 13 500 Eur. Mažeikių rajono savivaldybės tarybai, vadovaujamai Palucko socialdemokratui Antanui Teniui atleidus Mažeikių Sodų pagrindinės mokyklos direktorę Birutę Liutkuvienę, – 18 500 Eur. Alytaus miesto savivaldybės tarybai atleidus teatro direktorę Laurą Radzevičiūtę, – 15 000 Eur. O kur dešimtys dar senesnių istorijų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrui Rimantui Jonui Dagiui atleidus ilgametį Darbo biržos vadovą Vidą Šleikaitį, buvo priteista 260 000 Lt, Seimui atleidus kanclerį Gintautą Vilkelį, – 250 000 Lt, Širvintų rajono savivaldybės tarybai, vadovaujamai konservatoriaus Vinco Jasiukevičiaus, atleidus Širvintų laisvalaikio centro direktorių Vytautą Apavičių, buvo priteista apie 75 000 Lt, Širvintų rajono savivaldybės tarybai, vadovaujamai liberalcentristo Kęstučio Pakalnio, 2008 m. mane atleidus iš Administracijos direktoriaus pareigų, buvo priteista per 16 000 Lt. Ir t.t., ir panašiai. Kiek tokių istorijų būta? Kuo jos kitokios? Gal partiniu atspalviu, galėjimu patikti ir įtikti?

– Priminkite „Širvintų krašto“ skaitytojams, kodėl 2016 m. priėmėte sprendimą atleisti N. Dimšienę iš PSPC vyr. gydytojos pareigų?

– 2015 m. į rinkimus aš ir mano komanda ėjome su šūkiu „Už pokyčius“. Širvintų rajono žmonės, pavargę nuo daugiau nei dešimtmetį trukusio „valstiečių“ ir konservatorių valdymo ir nusistovėjusios stagnacijos, patikėjo, balsavo. Nieko nelaukdami tų pokyčių ėmėmės. Viena iš labiausiai nustekentų, netvarkos ir chaoso pilnos situacija buvo sveikatos įstaigose. Tuo metu galiojusiems įstatymams leidžiant, buvo planuojama į vieną bendrą įstaigą sujungti Pirminės sveikatos priežiūros centrą ir Širvintų ligoninę. Žinoma, „valstiečių“ statytinė N. Dimšienė net girdėti nenorėjo apie jokius pokyčius. Kiekviena užduotis sulaukdavo pasipriešinimo. Negana to, Savivaldybės, kuri yra PSPC steigėja, Tarybos priimtą sprendimą sujungti įstaigas, viršydama visas savo kompetencijų ribas, ji apskundė teismui. Ir, kaip pati prisipažino prieš kameras, nuolat vaikščiodavo su diktofonu ir įrašinėdavo visus pokalbius. Darbo komandoje su tokiu žmogumi, kuris nusistatęs prieš bet kokį dialogą, tikrai nebemačiau. Belieka tik apgailestauti, kad darbuotojai, kurie atsainiai žiūri į savo pareigas, galimai aplaidžiai vykdo viešuosius pirkimus, vis dar akylai saugomi už nesugriaunamų biurokratijos sienų.

– Mūsų žiniomis, į Prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi Ligonių kasų vadovas Vytautas Mockus. Esame ne kartą skaitę apie tai, kad šis žmogus lankėsi Širvintose dėl ligoninės situacijos. Koks jo vaidmuo šioje istorijoje?

– Vytautas Mockus – tas pats, kuris dėl posto kažkada iš kairės (Lietuvos socialdemokratų partijos) radikaliai pasuko į dešinę (tapo konservatoriumi). Kurio tiesioginės pareigos yra skirstyti ir kontroliuoti, kaip naudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Jis į sceną įšoko tuomet, kai teismas priteisė Širvintų r. pirminės sveikatos priežiūros centrui sumokėti išmoką N. Dimšienei. Ir nors išmoka buvo sumokėta ne iš PSDFV lėšų, bet iš įstaigos uždirbto pelno, V. Mockus, kaip tas smalsus kaimynas, kuris su žvake atsistojęs bando įsikišti į šeimos gyvenimą, panoro tapti „viešojo intereso gynėju“. Gal ir būtų viskas suprantama, tačiau kodėl V. Mockus nemato reikalo, pvz., ginti to paties viešojo intereso, kai Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymu neteisėtai buvo atleistas ir didelę kompensaciją prisiteisė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos padalinio vadovas prof. Donatas Stakišaitis? Aš manau, kad ponas ligonių kasų vadovas konservatorius Vytautas Mockus tiesiog surado būdą, kaip suvesti sąskaitas. Nes ne kartą, norėdamas pasirodyti, ne tiesiogiai, bet gana aiškiai, yra leidęs suprasti, kad turime vykdyti jo sumanymus. T.y. leisti jam parodyti, kad tikrai dirba. O tam, kaip pavyzdys kitoms mažosioms Lietuvos ligoninėms, Širvintų ligoninė turėjo būti sujungta su Ukmergės. Pamatęs, kad nepriimame skubotų sprendimų pagal tai, koks yra jo matymas, V. Mockus kreipėsi į prokuratūrą.

– 22 tūkst. eur – tikrai didelė suma. Ar skųsite šį sprendimą?

– Dar turiu keturias savaites apsispręsti, ar mano paminėtas selektyvus teisminis persekiojimas, su kuo susiduriame šiandien, yra teisingas ir gali būti taikomas teisinėje valstybėje. Tačiau noriu pasakyti, kad jeigu kažkas tikisi, kad šis sprendimas man sulaužys stuburą, tai teks nusivilti. Manau, kad tai – mažiau teisingumas, o labiau politika. Lietuvos žmonės gal jau ir buvo pamiršę, kad tokių istorijų būta daugybė, bet dabar tikrai prisimins ir galės palyginti, kokie teisingumo principai taikomi Pinskuvienei, o kokie, pvz., merams liberalui R. Šimašiui, Palucko socdemui A. Teniui ar konservatorių ministrui R. Dagiui?.. O aš, 2015 m. į mero rinkimus ateidama su šūkiu „Už pokyčius“, užtikrinu, kad pokyčių Širvintų rajone dar BUS labai daug, – teigia Ž. Pinskuvienė.

Gintaras Bielskis